ES siekia uždrausti biokurą
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir vėliau Senajame žemyne kilusi energetikos krizė paspartino Europos planus pereiti prie atsinaujinančių „žaliųjų“ energetikos šaltinių. Vis dėlto, paskutinis Europos Sąjungos (ES) planas didinti atsinaujinančiosios energijos naudojimą kiek įstrigo dėl biokuro klausimo.
Europos Parlamentas (EP) negali susitarti, kokios biomasės rūšys gali būti naudojamos Bendrijai pereinant prie tvarios energetikos[1]. Šiuo atveju pagrindinį klausimą kelia „pirminė miško mediena“ – nesutariama ar po 2030 m. toks biokuras turėtų būti laikomas atsinaujinančia energetika ar vis gi ne.
ES pareigūnai, regis, yra linkę teigti, kad Europoje tiekiamai energijai gaminti neturėtų būti naudojama „apvali miško mediena“ arba kitaip tariant, pramoniniai rąstai. Tuo tarpu Švedija akcentuoja, kad toks požiūris nėra teisingas, o taikant šią praktiką, iš biokuro tiesiog bus pašalinama mediena.
Įvairios aktyvistų grupės priešinasi Švedijai ir siekia, kad biokuras galutinai būtų išbrauktas iš europinių energetikos pasirinkimo galimybių ir paženklintas „netvarumo“ ir „taršumo“ ženklu. Tačiau tokia situacija reikštų, kad tonos medžio tiesiog nugultų sąvartynuose.
ES ir NVO siekia susitarti dėl biokuro ateities
Diskusijos, kuriose ES pareigūnai ir aplinkosaugos grupės siekia susitarti dėl miškininkystės pramonės ateities, įgauna pagreitį. Biokuro šalininkai teigia, kad medžiai sugeria didžiąją dalį išmetamųjų teršalų, o jų deginimas, palyginimui, nėra toks taršus.
Tuo tarpu „žaliųjų“ aktyvistų grupės teigia, kad biokuro išgavimo procesas yra kenksmingas aplinkai, o tokia tarša mūsų planetai gali būti jaučiama ištisus dešimtmečius.
ES įstatymų leidėjai siekia griežtos ir aiškios apibrėžties, pagal kurią būtų ribojamas arba leidžiamas medienos deginimas energetikos išgavimo tikslais. Tai ypač aktualus klausimas šalyse, galinčiose pasigirti dideliu miškingumu. Jei mediena staiga taptų nebepriimtinu energijos šaltiniu, didžiuliai jos kiekiai būtų nepanaudojami ir, kaip jau minėta, tikėtina, nugultų sąvartynuose.
Dar praėjusį rugsėjį EP įstatymų leidėjai pritarė planams į ES atsinaujinančiosios energijos tikslus neįtraukti pirminės medienos biomasės, argumentuodami, kad kovojant su klimato kaita Europai reikia atkurti anglies dioksido rodiklius[2].
Tuo tarpu ES Tarybai pirmininkaujanti Švedija pareiškė, kad valstybės-narės aiškiai nurodė, kad nauja apibrėžtis pagal EP pasiūlymą yra nepriimtina.
Pagal šį Švedijos atmestą pasiūlymą „pramoninė apvalioji mediena“ ir „stambios medienos atliekos“ nebūtų įtrauktos į ES žaliosios energijos tikslus ir nebebūtų skatinamos ir remiamos kaip „atsinaujinančioji energija“.
Siūlymu siekiama teikti pirmenybę biomasės panaudojimo būdams, kurie yra laikomi „teigiamais tiek klimato, tiek biologinės įvairovės požiūriu“, taip neva siekiant išvengti neigiamų paskatų netvariems bioenergetikos būdams. Tačiau tokiu atveju visos ES šalys turėtų neteikti paramos energijos gamybai iš pjautinių rąstų, faneros rąstų, kelmų ir šaknų.
ES planus kritiškai vertina patys biokuro sektoriaus ekspertai.
„Tikrasis iššūkis, su kuriuo susidursime per ateinančius dvejus ar trejus metus, iš tikrųjų yra energetinio saugumo užtikrinimas ir iš esmės mūsų šiluma bei pramonės šakų išlaikymas“, – sakė Pauline Lucas, tarptautinio rajonų energetikos tinklo „Euroheat and Power“ politikos direktorė[3].
Ji teigia, kad biomasės naudojimo ribojimas iš tikrųjų gali pabloginti sektoriaus dekarbonizavimą, o tai gali sutrikdyti centralizuoto šildymo rinką.
Tuo tarpu aplinkosaugos grupės teigia, kad medienos deginimas skatina miškų kirtimą ir kenkia aplinkai, o tai yra anglies dioksido veiksniai, lemiantys kovą su klimato kaita. Aktyvistų teigimu, politikos formuotojai turėtų nustoti skatinti pirminės medienos deginimą, neįtraukdami jos į ES atsinaujinančiosios energijos tikslus.
„Man tikrai įdomu, kaip deginant medieną galima sumažinti anglies dioksido išmetimą“, – sakė Martinas Pigeonas iš tarptautinės nevyriausybinės miškų apsaugos kampanijos FERN.
Diskusijos dėl biokuro Europos Komisijoje prasidėjo dar 2021 m. liepos mėnesį, po to, kai buvo pateiktas pasiūlymas peržiūrėti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą. Pernai rugsėjį EP priėmė poziciją, kuria siekiama apriboti deginamos biomasės kiekį. ES statistikos duomenimis, biomasė šiuo metu sudaro 60 proc. visos Europos atsinaujinančiosios energijos, o didžiausias galutinis vartotojas yra šildymo ir vėsinimo sektorius.
Australija jau pasmerkė biokuro naudojimą
Tuo tarpu taip pat „žaliuoju“ keliu žengianti Australija jau nusprendė, kad energija, pagaminta deginant medieną, nebegali būti laikoma atsinaujinančia energija[4]. Pernai gruodžio mėnesį ministro pirmininko Anthony Albanese’o vyriausybės įsakymu buvo pakeista jo pirmtako vykdyta biokuro skatinimo politika.
2015 m. buvęs ministras pirmininkas Tonis Abotas pareiškė, kad vietinė miško biomasė gali būti priskiriama prie atsinaujinančių išteklių. Vis tik, pasak klimato ir energetikos ministro Kriso Bouveno, šia idėja susidomėjimas buvo menkas, o ir požiūris į atsinaujinančią energiją bėgant metams kito.
Dėl pakitusio Australijos požiūrio į biokurą džiaugtis suskubo aplinkosaugos aktyvistai, kurie teigia, kad medienos deginimas energijai gaminti kelia grėsmę miškams, o aktyvistai kaip neigiamą pavyzdį pateikia tą pačią Europą, kur iš medienos gaunamos energijos naudojimas yra didelis.
Tuo tarpu JAV biokuro asociacijos taip pat stebi situaciją Europoje. JAV ekspertai teigia, kad mediena yra labai svarbi siekiant ES klimato kaitos tikslų, o apsaugos priemonės yra veiksmingos. Pagal tai politika gali būti formuojama ir JAV.
„Visi modeliai, ypač pačios Europos Komisijos atliktas Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos pakeitimo poveikio vertinimas, aiškiai rodo, kad bioenergijos naudojimas turi gerokai padidėti, kad būtų pasiekti ES klimato tikslai. Savavališki pirminės biomasės apribojimai dar labiau nutolins šiuos tikslus, o papildomos naudos aplinkai nesuteiks“, – teigia biokuro asociacija.
