Filmas, pastatytas pagal Lauren Weisberger romaną
Negalvokite, kad atsiliekame 15 metų ir todėl nusprendėme, kad šio, 2006 metais režisieriaus Davido Frankelio pastatyto filmo nematėte. Yra tokių filmų, kurie pastatyti seniai, tačiau turi tam tikrą išliekamąją vertę, kurią galime pritaikyti ir šiuolaikiniam žmogaus gyvenimo būdui.
Žinoma, filmas lengvas ir neskatinantis gilaus susimąstymo, tačiau jame pabrėžiami personažai gali atsispindėti ir dabartinėje darbo aplinkoje. Moters – tironės ir jaunos, naivios karjeristės įvaizdis niekur neišnyko. Filmo režisierius taipogi yra sukūręs 6 epizodus kultinio serialo „Seksas ir miestas“, režisavo tokius filmus kaip: „Marlis ir aš“ (2008 m.), „Metų įvykis“ (2011 m.), „Pabandom iš naujo“ (2012 m.), „Vienintelė galimybė“ (2013) bei „Užslėptas grožis“ (2016 m.).[1]
Panašu, kad režisierius mėgsta popsinį žanrą ir to nežada keisti – daro tai, ką išmano geriausiai. O ir filmai sulaukia savo žiūrovo dėmesio, jiems nereikalingas psichologinis pasiruošimas. Visgi, režisieriaus gabumais negalime suabejoti – jei kalbame apie jo režisuotą filmą net po penkiolikos metų, vadinasi, jis tai daro puikiai.
Deja, šios istorijos režisierius nesukūrė – jis tik ekranizavo amerikiečių rašytojos Lauren Weisberger 2003 metais parašytą tokio pačio pavadinimo knygą, kuri tapo bestseleriu. Tiesa, puikios aktorės Meryl Streep dėka, gana plokščias personažas tapo tikra asmenybe, sukūrusia neeilinį charakterį, o tai ir galėjo lemti, kad popsinis filmas išliko atmintyje net ir po tiek metų.
Šiuolaikinis moterų santykis atskleidžiamas dvikovoje
Netgi ir tokiame filme galime įžvelgti tam tikrus tarp jaunų žmonių gajus aspektus kaip karjeros siekimas, nepripažinimas, o vėliau ir kardinalus asmenybės pasikeitimas, galiausiai atvedantis į niekur. Filme galime sutikti nedrąsią, neprisižiūrinčią, tačiau turinčią gana nemažų ambicijų Endi (akt. Anne Hathaway), kuri atvyksta iš provincijos į didmiestį ir siekia tiriamosios žurnalistės darbo vienoje prestižinėje mados redakcijoje „Vogue“.
Ten personažas susitinka su tikru velniu, iš kurio ir kilo scenarijaus pavadinimas – „Vogue“ žurnalo viršininke Miranda (akt. Meryl Streep). Personažas negailestingas, o vaidybinis tonas priverčia pašiurpti net ir žiūrovų odą. Būtent šioje vietoje atsispindi darbdavio ir jauno žmogaus vertinimas – jaunas žmogus, neturintis apstu darbinės patirties yra nevertinamas, jam skiriamos sunkiausios užduotys, kurių nenori atlikti kiti personažai.
Tačiau, jei ne jauno žmogaus svajonės, vargu, ar būtų apskritai palanku tokiai situacijai susidaryti. Nors ir Mirandos žvilgnsnis kelia šiurpą ir verčia tapti nuolankia avele, Endi visgi tampa Mirandos asistentės asistente. Taip pabrėžiami karjeros „laiptai“ – norint kažko pasiekti, pasak scenarijaus, svarbu pradėti nuo žemiausio laiptelio. Turbūt tai esame girdėję ir seniau.
Pusę filmo siužeto Endi personažas kenčia, niekaip neprieina „persilaužimo“ ribos, todėl yra menkai gerbiamas, nemokantis pastovėti už save. Filme galime pajusti ir ką reiškia stipri moterų konkurencija, įgalinanti oponentes veikti be jokių taisyklių. Tiesa, čia galime įžvelgti tik vieną taisyklę – „kare – visos priemonės pateisinamos“.
Tiesa, filme galime matyti ir kitų atspindžių – tai jaunos merginos, atkeliavusios iš paprastos šeimos bandymas patekti tarp elito gretų. Kaip jau minėjome, toks bandymas, pasirodo, yra per skausmingas, tačiau atnešantis didžiules gyvenimo pamokas gavus viską, apie ką buvo svajota – dizainerių kurti drabužiai, aukštuomenės puotos, autoritetas.
„Lūžio taškas“ – kai yra viskas, nebėra nieko
Visgi, filme lūžio taškas yra pasiekiamas, kai kasdieniai griežti nurodymai jaunajai Endi pradeda kelti klausimų – ar pirkimas redakcijos šefei specialiai jai pasiūtų „Chanel“ mados namų šortukų, skraidinimas naujai pasirodžiusios „Hario Poterio“ knygos privačiu lėktuvu Mirandos dukroms į Paryžių, kasdieninis kavos gaminimas išskirtinai pagal šefės pomėgius, yra tikrai ta veikla, verta tokios aukos?
Endi pasiekimai tampa nebemieli, o santykiai su tuo pačiu vaikinu iš provincijos pradeda griūti. Pasiektos turtuolių gretos teatneša tuštumą ir abejones savo pasirinkimais. Nors ir Endi yra pripažįstama, tačiau pamažu pradeda ateiti poreikis gyventi tą gyvenimą, koks jis buvo anksčiau – be rūpesčių ir su tikrais, nesuvaidintais jausmais bei emocijomis.
Emocinga filmo pabaiga priverčia stabtelėti ir susimąstyti – ar šiuolaikiniame pasaulyje besivaikydami aukštų ir hipotetinių tikslų, mes nekenkiame patys sau? Čia netgi lyg hipotetiškai iškeliamas klausimas – ar turtingas ir sėkmingas – būtinai laimingas?
Jauno žmogaus ambicijos ir norai dažnai prasilenkia su fizinėmis galimybėmis, o paklausios ir visų geidžiamos darbo vietos nebūtinai yra tai, ko ieškoma. Aktorė Meryl Streep meistriškai puikiai suvaidina tikrą moters – karjeristės amplua. Griežtumas, empatijos trūkumas, reiklumas. O gilesniuose asmenybės sluoksniuose slypi ligi šiol niekam nerodytos problemos.
