Europos Parlamentas europiečius apkrovė naujais „aplinkosauginiais“ mokesčiais
Antradienį Europos Parlamentas (EP) pritarė plataus masto Europos Sąjungos (ES) planuose jau anksčiau numatytoms klimato kaitos politikos reformoms. Šiomis reformomis buvo patvirtintas visos Bendrijos išmetamųjų dujų kiekio rinkos atnaujinimas, po kurio, tarši veikla ir aplinkai pavojinga praktika europiečiams kainuos dar brangiau.
Vadinamoji Europos anglies dioksido rinka funkcionuoja žemyno elektrines, gamyklas ir verslo įmones priversdama pirkti CO2 leidimus (ATLPS). ES duomenimis, pritaikius leidimų įsigijimo praktiką, nuo 2005 m. taršiausiųjų veiklos sektorių išmetamų dujų kiekis sumažėjo 43 proc., bet siekiant įgyvendinti ambicingesnius ES klimato kaitos tikslus, norima pasiekti dar geresnių rezultatų[1].
Dėl to, ES balsavo už susitarimus, kuriais iš naujo siekiama reformuoti anglies dioksido rinką ir iki 2030 m. sumažinti ES išmetamų teršalų kiekį 62 proc. lyginant su 2005 m. lygiu. Pagal šį atnaujinimą, iki 2034 m. gamyklos ir įmonės neteks šiuo metu nemokamai gaunamų CO2 leidimų, o nuo 2024 m. į CO2 rinką bus įtrauktas net ir laivybos išmetamųjų teršalų kiekio mokestis[2].
Be to, nuo 2026 m. iki 2034 m. Europos bendrovėms būtų palaipsniui visiškai panaikinami nemokami apyvartiniai taršos leidimai ir sukuriama atskira nauja II ATLPS sistema, skirta net kelių transporto ir pastatų kurui. Pagal ją, 2027 m. arba vėliausiai, 2028 m., šių sektorių į aplinką išleidžiamos taršios atliekos taip pat bus apmokestintos nustatyta kaina.
Negana to, EP antradienį patvirtino ir naujojo ES anglies dioksido nutekėjimo per sieną reguliavimo mechanizmo (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) taisykles. Šiuo mechanizmu siekiama paskatinti ES nepriklausančias šalis didinti aktyvumą kovoje su klimato kaita.
CBAM praktika bus taikoma geležies, plieno, cemento, aliuminio, trąšų, elektros energijos, vandenilio prekėms. Šių prekių importuotojai turėtų sumokėti bet kokį skirtumą tarp gamybos šalyje mokamos anglies dioksido kainos ir anglies dioksido apyvartinių taršos leidimų kainos ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje.
Lietuva dėl vyriausybės klaidų gali būti priversta sumokėti daugiau nei 600 mln. eurų baudų
Tokie EP sprendimai, jau dabar neabejojama, sukels tikrą galvos skausmą ne vienai ES šaliai, o ne išimtis yra ir Lietuva. Jau anksčiau Aplinkos apsaugos ministerija skelbė, kad iki 2027-ųjų Lietuvai nesumažinus klimato taršos, mūsų valstybei teks mokėti šimtus milijonus eurų siekiančias baudas[3].
Iš tiesų, ES jau prieš keletą metų pristatė Europos klimato įstatymą, kuris nurodė, kiek kiekviena valstybė turi sumažinti savo išmetamų dujų kiekį iki 2030-ųjų. Lietuvos tikslas savo taršą sumažinti iki 21 proc.
Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad priartinti prie išmetamų dujų kiekio tikslo ir padėti išvengti baudų Lietuvai gali Akcizų įstatymo pataisos. Jomis raginama mažinti transporto taršą, siekiama skatinti viešojo transporto naudojimą, tačiau įstatymas Seime yra jau kurį laiką įstrigęs.
Siekdamas paspartinti kolegas, S. Gentvilas primena, kad ES baudos Lietuvai „yra praktiškai suvokiamas dalykas“, nors ir pažymi, kad valstybė dar tikrai gali išvengti milijoninių baudų, o tam reikia daryti savalaikius sprendimus. Tačiau ar sprendimai iš tiesų bus priimti, dar nėra aišku.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas dėl kuro ir degalų akcizų didinimo balsuos jau šiandien. Šiomis pataisomis ketinama įvesti CO2 dedamąją – akcizų tarifo dalis eurais būtų taikoma akcizais apmokestinamiems produktams[4].
Finansų viceministrė Rūta Bilkšytė mano, kad padidinus akcizus, valstybė kasmet gautų apie 70-80 mln. eurų papildomų pajamų, o įvertinus anglies dioksido dedamosios poveikį, jos padvigubėtų.
Pagal numatytas pataisas, 2025 metais dėl CO2 dedamosios benzinas ir dyzelinas brangtų 2-3 centais, 2026 metais – maždaug po 5 centus, 2028 metais – po 10 centų, o 2030 metais – 14-16 centų. Dyzelino akcizas būtų palaipsniui suvienodinamas su benzino, kartu didėtų akcizas ir šildymui skirtam dyzelinui arba buitiniam krosnių kurui, o ūkininkai būtų skatinami keisti šį dyzeliną į dujas.
Tiesa, Aplinkos ministerija siūlo, kad akcizas dyzelinui, skirtam žemės ūkiui, liktų 60 eurų už 1 tūkst. litrų, tačiau nuo kitų metų būtų įvestos 100 tūkst. litrų lubos.
Nors dalis Seimo narių, pavyzdžiui, parlamentaras Vytautas Mitalas nesupranta tokio sprendimo ir nepritaria idėjai, kad ūkininkai liktų „neliečiami“, S. Gentvilas teigia, kad žemės ūkyje ar žuvininkystėje konversija arba dekarbonizacija yra pati sudėtingiausia, tačiau šildymas ir elektros gamyba perimti pokyčius gali lengviau ir pigiau.
Lietuva privalo gerbti tarptautinius įsipareigojimus ir elgtis pagal vertybes
EP paskelbus apie naujus mokesčius, o Lietuvai jau gresiant milijoninėmis skolomis, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius kviečia žvelgti į taip susiklosčiusią situaciją iš kitos pusės, ragina nepamiršti šalies tarptautinių įsipareigojimų ir skatina prisiminti vertybes.
„Kita Vyriausybė, kuri ateis po šios, turės sumokėti už tai, kad iki šiol, visos Vyriausybės atidėliojo sprendimus, mažinančius klimato kaitą keliančius išmetimus. Už tai, kad didinome, o ne mažinome naftos degalų pardavimus Lietuvoje ir tai darėm sistemiškai ir jau labai ilgai. Ir tai jau ne prognozė. Ne grėsmė. Tai neišvengiamas faktas“, – teigia M. Nagevičius[5].
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas pažymi ir tai, kad dabartinėje diskusijoje apie akcizus, mokesčius ir sunkumus, pasigenda kalbų apie tai, kaip elgtis derėtų ir tai, kas yra privaloma.
„Apie tai, kad save gerbianti Valstybė turi vykdyti savo įsipareigojimus prieš kitas Valstybes ir prieš ateinančių kartų ateitį. Taip, taršių degalų apmokestinimas padidina visų išlaidas. Tačiau akcizais surinktos lėšos leidžia šias išlaidas kompensuoti, pavyzdžiui mažinant kitus žmonių mokamus mokesčius, didinant pensijas, o likusias lėšas panaudojant padėti žmonėms pakeisti taršų dyzeliną švaresniais būdais keliauti ar džiovinti grūdus“, – sako jis.
M. Nagevičiaus teigimu, nors šiuo metu galima įvairiais būdais kaltinti anksčiau valdžioje buvusius politikus ir Vyriausybes, dabartinė situacija diktuoja tai, kad laukti dar ilgiau nebegalima ir tiesiog būtina yra pagaliau imtis realių situacijos sprendimo būdų ir veiksmų.
