Užsidarius įprastoms kasoms, lieka tik savitarna
Nuo liepos 1-osios dalyje „Maxima“ parduotuvių įsigaliojo nauja kasų darbo tvarka – įprastos kasos dirba tik nuo 10 iki 20 valandos. Kitais parduotuvės darbo valandomis pirkėjams siūloma naudotis savitarnos kasomis arba kreiptis į darbuotoją, kad šis atidarytų įprastą kasą. Nors prekybos tinklas tikina, jog tai – efektyvesnis darbo organizavimas, vartotojų teisių specialistai primena, kad toks modelis negali tapti kliūtimi apsipirkti.
Parduotuvėse jau atsirado ir apie pokyčius informuojantys stendai. Juose nurodoma, kad įprastos kasos dirba 10–20 val., o kitu metu veikia tik savitarnos kasos. Jei pirkėjas nori būti aptarnautas įprastoje kasoje, jis raginamas kreiptis į parduotuvės darbuotoją.
Naujoji tvarka jau spėjo sulaukti ir dalies „Maximos“ pirkėjų kritikos. Žmonės piktinasi, kad anksti ryte ar vėlai vakare, norėdami atsiskaityti įprastoje kasoje, turi ieškoti darbuotojo. Dalis jų kelia klausimą, ar tokia tvarka nesukels papildomų nepatogumų vyresnio amžiaus ar judėjimo negalią turintiems žmonėms.
„Maxima“: pokyčius lėmė pirkėjų įpročiai
Į 77.lt siųstą užklausą atsakiusi „Maximos“ Ryšių su žiniasklaida vadovė Ernesta Vareikytė teigė, kad nauja kasų darbo organizavimo tvarka visose tinklo parduotuvėse įsigaliojo nuo liepos 1 dienos.
Anot jos, sprendimas priimtas siekiant efektyviau organizuoti parduotuvių veiklą ir darbuotojų resursus, atsižvelgus į mažesnius pirkėjų srautus ankstyvais rytais bei vėlyvais vakarais.
„Sprendimas vykdyti įprastų kasų veiklą nuo 10 iki 20 val. priimtas siekiant efektyviau organizuoti parduotuvių veiklą ir darbuotojų resursus, atsižvelgus į didžiausius pirkėjų srautų pikus, kurie būna mažesni ankstyvą rytą bei vėlyvą vakarą.“ – komentavo E. Vareikytė.
Pasak bendrovės, sprendimą lėmė ir augantis savitarnos kasų populiarumas – šiemet jose atliekama 63 proc. visų apsipirkimų, kai pernai šis rodiklis siekė 58 proc.
„Maxima“ pabrėžia, kad kasininkai parduotuvėse dirba visą jų darbo laiką, todėl prireikus pirkėjai gali būti aptarnaujami ir įprastoje kasoje.
„Taip pat, jei pirkėjas pageidauja atsiskaityti įprastoje kasoje arba jam reikalinga pagalba, nepriklausomai nuo įprastos kasos veikimo laiko, jis turi teisę kreiptis į salės ar savitarnos kasų darbuotoją, kuris užtikrins aptarnavimą įprastoje kasoje.“ – pridūrė „Maxima“ atstovė.
Bendrovė taip pat pabrėžė, kad planų pereiti prie modelio, kuriame pirkėjai būtų aptarnaujami tik savitarnos kasose, nėra.
VVTAT: svarbiausia – kad nebūtų sudaromos kliūtys atsiskaityti
Siekdamas išsiaiškinti, ar tokia kasų darbo organizavimo tvarka atitinka vartotojų teisių reikalavimus, 77.lt kreipėsi ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT).
Tarnyba paaiškino, kad teisės aktai prekybininkams leidžia savarankiškai organizuoti klientų aptarnavimo procesus, tačiau jie privalo užtikrinti, kad vartotojų teisės nebūtų pažeidžiamos ir žmonėms nekiltų nepagrįstų kliūčių įsigyti prekes.
Anot VVTAT, vien tai, kad dalį parduotuvės darbo laiko įprastos kasos nedirba, savaime dar nereiškia vartotojų teisių pažeidimo. Vis dėlto prekybininkas privalo užtikrinti, kad visą darbo laiką pirkėjai turėtų realią galimybę atsiskaityti, o informacija apie taikomą tvarką būtų aiški ir pateikta iš anksto.
„Vien tai, kad dalį parduotuvės darbo laiko įprastos kasos nedirba, savaime nereiškia vartotojų teisių pažeidimo. Tačiau verslininkas privalo užtikrinti, kad vartotojai visą parduotuvės darbo laiką turėtų realią galimybę atsiskaityti už prekes, o informacija apie tam tikrą laiką veikiančias tik savitarnos kasas būtų aiški ir pateikta dar iki pirkimo. Vartotojas turi galėti įvertinti informaciją ir nuspręsti dėl pirkimo.“ – nurodoma VVTAT komentare.
Pagalba prekybos vietoje turėtų būti teikiama greitai ir be kliūčių
Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį į vyresnio amžiaus žmonių, judėjimo negalią turinčių ir kitų specialių poreikių pirkėjų situaciją. Pasak VVTAT, tokiais atvejais prekybininkas turi organizuoti darbą taip, kad pagalba būtų suteikta greitai ir be papildomų kliūčių.
„Tokiais atvejais prekybininkas turėtų užtikrinti, kad pagalba būtų suteikiama operatyviai ir be papildomų kliūčių. Vartotojui neturėtų būti sudaroma situacija, kai dėl sveikatos būklės, amžiaus ar specialiųjų poreikių jis faktiškai negali atsiskaityti už prekes ar yra priverstas patirti neproporcingų nepatogumų.“ – teigiama VVTAT atsakyme.
Nurodoma, kad tais atvejais, jeigu pirkėjas mano, kad konkrečioje situacijoje jo teisės buvo pažeistos ar jam sudarytos nepagrįstos kliūtys įsigyti prekes, jis gali kreiptis į prekybininką, o ginčo neišsprendus – į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą arba Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
