Šiame tekste informacija yra skirta asmenims, ne jaunesniems nei 18 metų amžiaus. Skaitydami šį tekstą Jūs patvirtinate, kad esate ne jaunesni ir prisiimate visą atsakomybę už šios informacijos poveikį.
Jaunimas yra mažiau seksualiai aktyvus
Tiesa ta, kad intymius santykius atspindintis stereotipas skamba maždaug taip: jauni žmonės, ypatingai vieniši, turi daug laukinio sekso. Aišku, kalbos apie seksualiai aktyvią kultūrą yra gajos, kaip ir šmaikštūs vaizdai populiariojoje žiniasklaidoje, mat, kaip pripažino egzistencialistai, susirūpinimas seksu yra būdas nuslopinti mirties baimę[1]. Tačiau vaizduoti žmones kone nuolatos besimėgaujančius seksu yra tikras pokštas.
Visa tai yra savotiškai gerai, bet čia slypi viena maža problema: populiarus įvaizdis turi mažai ką bendro su faktine „forma“ ant žemės. Regis, ne tik Amerika, bet ir visas pasaulis pateko į vadinamąjį „sekso nuosmukį“ – seksualinio aktyvumo rodikliai smarkiai sumažėjo. Ir atrodo, jog sekso mažėjimą daugiausia lėmė tie tariamai ištvirkę, beatodairiški bei į vienos nakties nuotykius perdėm dažnai „linkę“ nukrypti jaunuoliai.
Kai kurie tyrimai rodo, kad asmenys, gimę vėliau, buvo labiau linkę pranešti, jog suaugę neturėjo seksualinių partnerių, palyginti su žmonėmis, kurie gimė XX a. tarp 1960-ųjų ir 1970-ųjų. Priešingai nei populiari žiniasklaida samprotauja, esą šiuolaikinė karta yra labiau linkusi užsiimti dažnu atsitiktiniu seksu, galiausiai paaiškėjo, kad didesnis procentas pasauliečių – ypatingai Amerikoje – gimusių po 90-ųjų, pastaruoju metu itin dažnai neturėjo seksualinių partnerių sulaukę 18 metų.
Galimos seksualinio dažnumo mažėjimo priežastys yra stresas ir kitų solo pramogų formų paplitimas
Įdomu tai, kad, galima sakyti, palyginti neseniai seksualinis neveiklumas išaugo tarp 18–24 metų ir 25–34 metų amžiaus vyrų bei moterų. Tarp kitko, tarp vyrų padidėjimas daugiausia buvo nesusituokusių asmenų tarpe. Be to, vyrai, gaunantys mažesnes pajamas ir dirbantys ne visą darbo dieną arba nedirbantys iš viso, buvo labiau linkę būti seksualiai neaktyvūs.
Seksualinio aktyvumo mažėjimas, sakyčiau, išties stebina, atsižvelgiant į naujausius technologinius ir visuomeninius pokyčius. Galų gale tai era, kai pagaliau nugriovėme daugybę kliūčių: socialinės stigmos, susijusios su ikivedybiniu seksu, nebėra, ryšiai nelaikomi gėdingais, bandymas apriboti partnerius vienoje lyties linijos pusėje nebėra visuotinis, o daugybė kontracepcijos formų sumažino rimtų fizinių pasekmių riziką.
Kita vertus, atsirado galybė technologinių pagalbinių priemonių, įskaitant programas, tokias kaip „Tinder“, padedančias partneriams rasti vienas kitą; dargi apstu nemokamos internetinės pornografijos, o kad įveikti vyrams būdingus fizinius apribojimus, turime lengvai prieinamą „Viagrą“. Galiausiai ironiška, jog jaunų žmonių seksualinis aktyvumas tapo duomenų, susijusių su tokio tipo neveiklumu, analizavimu: aplinkybės, kurios gali turėti įtakos kadaise aukštumas siekusiam jaunų žmonių santykiavimo dažniui, yra gerai ištirtos, lyginant su dabartiniu seksualiniu neveiklumu bei jo pasekmėmis (problemomis), kurios, deja, galutinai ištirtos dar toli gražu nėra.
Be kita ko, viena iš tokių problemų gali būti reikšmingas laimės sumažėjimas. Nepaisant gardžios šviežios picos, nedaug dalykų gyvenime yra taip gerai – ir šis pamąstymas iš esmės tinka mums visiems – kaip geras seksas. Apskritai, seksas yra siejamas su laimingu gyvenimu, sveikata bei laime. Na, o seksualinė sveikata ir pasitenkinimas yra pagrindiniai sveikatos bei visapusiškos asmeninės gerovės komponentai.
Seksualinė veikla sumažina ir širdies susitraukimų dažnį bei kraujospūdį, taip pat stresą, skatindama oksitocino, žinomo kaip „meilės molekulė“ arba „afrodiziako molekulė“, išsiskyrimą. Ir atvirkščiai, mažesnis seksualinis aktyvumas neretai susijęs su padidėjusiu mirtingumu bei prasta sveikata[2].
Seksualinio neveiklumo padidėjimą lėmė nedarbas ir mažesnės pajamos
Ne paslaptis, kad seksualinė veikla yra formuojama daugybės veiksnių. Ir vienas iš jų gali būti susijęs su minėtu ryšiu tarp sekso ir laimės, kuris, pasirodo, yra abipusis. Lygiai taip pat, kaip sekso trūkumas gali sumažinti laimę, taip ir nelaimė, kaip žinia, mažina sekso troškimą: psichikos sveikatos problemos yra ypač susijusios su mažesniu libido, todėl dabartinis sekso nuosmukis tarp jaunų žmonių gali būti ir padidėjusios depresijos bei nerimo rezultatas.
Kitas ne ką mažiau tikėtinas veiksnys – vėlesnė santuoka ir mažėjantis santuokų skaičius. Nepaisant to, jog žiniasklaida dažnai vaizduoja santuoką kaip sekso mirtį ilgalaikėje jos perspektyvoje, realybė yra visiškai priešinga, mat bene kiekvienoje amžiaus grupėje susituokusieji praneša apie didesnį seksualinį aktyvumą nei nesusituokusieji. Kadangi šiuo metu mažiau jaunų žmonių yra susituokę, pastarieji rečiau užsiima seksu. Paradoksas: kuomet žmonės yra jauni, sveiki bei turi didžiausią lytinį potraukį, jie retai gyvena su partneriu.
Be to, stresas ir nuovargis darbo aplinkoje taip pat yra galimas kaltininkas. Žmonės dirba ilgas sunkias dienas, kurių pabaigoje būna pernelyg pavargę, kad veiktų dar ką nors kitą. Didesnis stresas kasdienybėje, savo ruožtu, yra susijęs su mažesniu seksualinio aktyvumo ir pasitenkinimo lygiu bei pasitenkinimo santykiais sumažėjimu.
Nereikėtų pamiršti ir pornografijos prieinamumo. Skirtingai nuo realaus sekso, ją galima įsigyti lengvai – tam reikia nedaug pastangų, investicijų ar socialinių įgūdžių, dėl ko daugeliui žmonių pornografija gali tapti sekso pakaitalu, ir tai gali būti ypač aktualu vyrams, nes dauguma pornografijos vartotojų vis tik yra vyrai. Iš dalies todėl, kad pornografija tenkina pagrindinius vyrų troškimus – naujumą bei gausą – geriau nei realus pasaulis. Dargi visai įmanoma, jog pornografijos žiūrovų skaičiaus augimą gali paskatinti santuokos perspektyvų, socialinių įgūdžių ar turimų sekso partnerių trūkumas, o ne atvirkščiai[3].
Tarp kitko, dažnas socialinių tinklų naudojimas irgi prisideda prie seksualinio apatiškumo, nukreipdamas jaunų žmonių laiką ir energiją, pablogindamas jų socialinius įgūdžius bei pažemindamas pasitikėjimą savimi dėl nuolatinio socialinio lyginimosi su idealizuotu kitų žmonių gyvenimo vaizdavimu internete. Tuo tarpu kuo daugiau laiko praleidžiama internete, tuo mažiau energijos lieka realiems užsiėmimams, įskaitant seksą.
Nors socialinė žiniasklaida ir internetinių pažinčių svetainių paplitimas galėjo padaryti atsitiktinį seksą prieinamesnį, didesnis prieinamumas gali turėti įtakos paradoksalaus poveikio troškimui – kai seksas yra lengvas, noras jo siekti gali sumažėti. Iš tiesų, kai kurie tyrimai rodo, jog atsitiktinio sekso kokybė dažnai yra prastesnė nei artimų intymių santykių. Kadangi prastos kokybės seksas „užtvindo rinką“, laikui bėgant kai kurių žmonių potraukis seksui gali visiškai susilpnėti.
Galų gale, mes turime pilnai suvokti akivaizdaus sekso mažėjimo priežastis, prasmę ir tai, ar tai reiškia teigiamus, ar neigiamus socialinius pokyčius. Tuo pačiu metu naudinga atsiminti du svarbius dalykus: pirma, dauguma žmonių net ir „Covid-19“ pandemijos ir su ja susijusio neveiklumo metu vis dar užsiima seksu; antra, svarstydami su seksu susijusias tendencijas, geriau remtis faktais, o ne mitais.
