Insulino rezistencija ir prediabetas: kas tai, kas rizikuoja, kaip nustatoma ir kaip sumažinti diabeto riziką

Insulino rezistencija ir prediabetas – būklės, apie kurias daugelis sužino atsitiktinai, atlikę kraujo tyrimą. Jos dažniausiai nesukelia jokių simptomų, tačiau gali būti pirmasis žingsnis į 2 tipo diabetą. Gera žinia ta, kad šiame etape dar daug ką galima pakeisti. Šiame straipsnyje remiamės JAV Nacionalinio diabeto, virškinimo ir inkstų ligų instituto (NIDDK) informacija.

Sergant insulino rezistencija ląstelės blogai reaguoja į insuliną

NIDDK aiškina, kad insulino rezistencija – būklė, kai organizmas nereaguoja į insuliną taip, kaip turėtų. Insuliną gamina kasa, o jis padeda gliukozei patekti į ląsteles. Kai raumenų, riebalinio audinio ir kepenų ląstelės į insuliną reaguoja blogai, kasa ilgainiui gali nebepagaminti tiek insulino, kiek reikia papildomai gliukozei į ląsteles „įleisti“. Tada gliukozės kiekis kraujyje didėja. Insulino rezistencija taip pat gali skatinti svorio didėjimą.

Kai gliukozės kiekis kraujyje didesnis už normą, bet dar nepakankamas 2 tipo diabetui diagnozuoti, kalbama apie prediabetą. Jei gliukozės kiekis toliau didėja, gali išsivystyti 2 tipo diabetas, galintis paveikti beveik visą organizmą – širdį, akis, inkstus ir nervus. Mokslininkai iki galo nežino, kas sukelia insulino rezistenciją, tačiau žinoma, kad dažniau ja serga 2 tipo diabeto rizikos veiksnių turintys žmonės.

JAV prediabetu serga beveik 100 mln. suaugusiųjų

NIDDK duomenimis, 2021 m. Jungtinėse Valstijose prediabetu sirgo apie 97,6 mln. 18 metų ir vyresnių žmonių, o skirtingų amžiaus grupių prediabetu sergančių suaugusiųjų skaičius per pastaruosius 15 metų beveik nepasikeitė. Prediabetu sergantiems žmonėms didesnė 2 tipo diabeto rizika, tačiau ne visiems jis išsivysto – riziką galima sumažinti.

Didžiausia rizika – turintiems antsvorio ir vyresniems nei 35 metų

NIDDK išvardija veiksnius, didinančius insulino rezistencijos ir prediabeto riziką:

• antsvoris, nutukimas ar didelė juosmens apimtis;
• 35 metų ir vyresnis amžius – nors susirgti gali ir vaikai bei paaugliai, rizika didėja su amžiumi;
• diabetas šeimoje;
• mažas fizinis aktyvumas;
• rūkymas, įskaitant elektronines cigaretes, ar pasyvus rūkymas;
• nėštumo diabetas praeityje arba pagimdytas daugiau nei 4 kg sveriantis kūdikis;
• kitos ligos – policistinių kiaušidžių sindromas, Kušingo sindromas, akromegalija, miego apnėja, virusinės ligos, pavyzdžiui, COVID-19;
• ilgai vartojami kai kurie vaistai – gliukokortikoidai, kai kurie antipsichotikai ir ŽIV gydymo vaistai.

Amžiaus ar šeimos istorijos pakeisti negalima, tačiau svorio, fizinio aktyvumo ir rūkymo rizikos veiksnius galima keisti. Kaip įvertinti savo svorį, rašome straipsnyje apie KMI skaičiuoklę.

Prediabetas dažniausiai jokių simptomų nesukelia

NIDDK pabrėžia, kad insulino rezistencija ir prediabetas dažniausiai jokių simptomų nesukelia. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti panašūs į diabeto simptomai. Todėl vienintelis patikimas būdas sužinoti – kraujo tyrimas.

Prediabetas nustatomas kraujo tyrimais

Insulino rezistencijos tyrimas, NIDDK duomenimis, dažniausiai naudojamas tik moksliniuose tyrimuose, o prediabetą gydytojas nustato pagal gliukozės kiekį kraujyje:

Tyrimas	Ką parodo	Prediabetas
Glikuotas hemoglobinas (HbA1c, A1C)	vidutinį gliukozės kiekį per pastaruosius 3 mėnesius	5,7–6,4 proc.
Gliukozė nevalgius	gliukozės kiekį tyrimo metu	100–125 mg/dl (apie 5,6–6,9 mmol/l)
Gliukozės tolerancijos mėginys	gliukozės kiekį po gliukozės tirpalo išgėrimo	140–199 mg/dl (apie 7,8–11,0 mmol/l)

Pagal JAV Nacionalinį diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutą (NIDDK). Mmol/l vertės perskaičiuotos (1 mmol/l ≈ 18 mg/dl) ir suapvalintos. Diagnozę nustato gydytojas.

Tyrimą verta atlikti 35 metų ir vyresniems žmonėms, taip pat turintiems antsvorio ar nutukusiems, jei yra kitų rizikos veiksnių. Antsvorio turintys ar nutukę vaikai tiriami nuo 10 metų ar lytinio brendimo pradžios. Jei rizikos veiksnių yra, bet prediabeto nerasta, tyrimą rekomenduojama kartoti bent kas 3 metus, o nustačius prediabetą, dėl 2 tipo diabeto tirtis kasmet. Kadangi sergant insulino rezistencija gali didėti ir riebalų kiekis kraujyje, gydytojas gali paskirti cholesterolio ir trigliceridų tyrimą.

Prediabetas gali per 5–10 metų virsti 2 tipo diabetu

NIDDK nurodo, kad prediabetu sergantiems žmonėms didelė tikimybė per 5–10 metų susirgti 2 tipo diabetu, nors ne visiems taip nutinka. Insulino rezistencija ir prediabetas taip pat siejami su aukštu kraujospūdžiu, metaboliniu sindromu, nealkoholine kepenų suriebėjimo liga, nutukimu ir nesveiku cholesterolio bei trigliceridų kiekiu. Kai kuriems prediabetu sergantiems žmonėms pasireiškia kraujagyslių pokyčių, galinčių sukelti tokių pačių problemų kaip diabetas.

Numetus 5–7 proc. svorio diabeto rizika sumažėja

NIH finansuotas Diabeto prevencijos programos tyrimas parodė, kad didelės diabeto rizikos žmonėms numetus 5–7 proc. pradinio svorio, tikimybė susirgti diabetu sumažėjo. 90 kg sveriančiam žmogui tai yra 4,5–6,3 kg. NIDDK pataria siekti sveikos gyvensenos:

• maitintis sveikai;
• būti fiziškai aktyviems;
• valdyti svorį;
• pakankamai miegoti.

Pokyčius verta pradėti nuo mažų žingsnių, planuoti ir sekti pažangą, prašyti šeimos, draugų ir sveikatos specialistų pagalbos. Apie nutukimo priežastis ir gydymo būdus rašome straipsnyje apie nutukimą.

Svorio mažinimas naudingas ir kitais atžvilgiais. Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) nurodo, kad net 5–10 proc. kūno svorio sumažėjimas gali pagerinti sveikatą, o svorio rekomenduojama mesti palaipsniui – po 0,5–1 kg per savaitę, kartu judant 45–60 minučių per dieną. Jei jau sergate prediabetu ar 2 tipo diabetu, NIDDK pataria glaudžiai bendradarbiauti su gydytojais, nes tai padeda išvengti kitų sveikatos problemų.

Kartais skiriama ir vaistų

NIDDK nurodo, kad gydytojas taip pat gali paskirti vaistų gliukozės kiekiui kraujyje valdyti, svoriui mažinti ir 2 tipo diabeto prevencijai. Vienas dažniausiai vartojamų vaistų, mažinančių cukraus kiekį kraujyje, – metforminas, o apie naujesnius vaistus, kurie skiriami diabetui ir svorio kontrolei, rašome GLP-1 vaistų gide. Vaistus visada skiria gydytojas, įvertinęs konkretaus žmogaus sveikatą.