Galima išvysti lazdomis mušamus vyrus ar mėtomus kūdikius
Indija – tai vietovė, turinti daugybę tradicijų ir ritualų.[1] Žinoma, tokia turtinga savo istorija bei kultūra šalis kartais gali pasirodyti itin keista ar net bauginanti, kadangi kai kurie ritualai[2] tikrai priverčia išpūsti akis. Jei niekad pernelyg nesidomėjote kokių keistenybių ar baisybių galima išvysti Indijoje, žemiau pateikti faktai tikrai jus nustebins.
Lath Mar Holi yra Holi dalis, kuri švenčiama Barsanoje, netoli Mathuros. Sakoma, kad Krišna aplankydavo Radhą jos kaime, o gopės arba kaimo moterys jį išvydavo. Nuo tada pasakojama, kad per Holi vyrai iš Nandgaono lanko Barsaną, o moterys muša vyrus lazdomis. Kadangi nėra jokių apribojimų, vyrai kartais patiria rimtų galvos sužalojimų. Tiesa, dabartiniais laikais festivalyje dalyvaujantys vyrai, norėdami apsisaugoti nuo tokių sužalojimų, dažnai naudoja virš galvų skydus.
Dhinga Gavar yra garsiojo Rajasthani Gangaur festivalio tęsinys, nors jis švenčiamas tik Džodpure. Funkcijos prasideda po saulėlydžio ir vyksta tik 11 miesto vietų. Dhinga Gavar (dar vadinama Parvati) statulos būna papuoštos Rajasthani drabužiais ir apkrautos aukso ornamentais. Tada dievybei siūlomos kanapės ir džiovinti vaisiai. Šį vakarą moterys pasipuošia keistais drabužiais (nuo šventikų iki politikų – kas joms patinka) ir su ilga lazda rankoje žygiuoja gatvėmis. Jei kuris nors vyras prieina prie žygiuojančių moterų, jam smogiama lazda. Manoma, kad jei tokios moterys pataiko vyrui su lazda, tai atneš klestėjimą vedusio vyro gyvenime. Jei vyras nevedęs, tai paspartins reikalus vedybų linkme. Taigi, daugelis nesusituokusių vyrų sąmoningai eina link moterų, kad šios jiems vožtelėtų.
Kūdikio mėtymas – tai vienas iš baisiausių ritualų, atliekamų Maharaštros ir Karnatakos dalyse. Ritualo, vykstančio gruodį, metu tėtis kopia šventyklos laiptais/sienomis su kūdikiu rankoje arba jis būna pririštas už nugaros. Kai jis pasiekia viršūnę, naujagimis perduodamas vyrams, stovintiems šventyklos viršuje. Vyrai vieną ar du kartus pasiūbuoja kūdikį pirmyn ir atgal, o paskui staiga numeta 10-15 metrų žemyn. Kita grupė vyrų laukia ant žemės, laikydami antklodes. Kai kūdikis nukrenta ant antklodės, jam leidžiama vieną kartą atšokti, o tada jis iškart paimamas ir perduodamas mamai. Teigiama, kad šis ritualas padaro kūdikius stipresnius ir sveikesnius. Kasmet mėtoma apie 200 kūdikių, o kūdikiai turi būti jaunesni nei 2 metų, kad juos būtų galima mėtyti.
O ar žinojote, jog Indijoje vykdomas itin žiaurus, kūdikius žalojantis paprotys? Nežmoniška tradicija yra daroma Bijalapuro rajone Karnatakoje, kur 3 mėnesių amžiaus kūdikiai panardinami į verdantį vandenį. Po panardinimo kūdikis iš karto vėl iškeliamas lauk, tačiau jis patiria stiprius nudegimus. Šis ritualas – noras padėkoti dievybėms ir šventikui už namų palaiminimą vaiku.
Vis dar egzistuoja kanibalų gentis ir tikėjimas, jog norai išsipildys juos kartojant trypiamiems galvijų
Indijoje egzistuoja garsi kanibalų gentis, vadinama Aghoris. Jie yra Viešpaties Šivos kulto pasekėjai ir tiki, kad viską, ką suteikia gamta, galima suvartoti. Jie yra viena iš labiausiai žinomų kanibalistinių genčių Indijoje. Jie gyvena prie krematoriumų ar upių, kur yra atsikratoma mirusiųjų. Jei mums vien mintis apie kanibalizmą kelia šiurpą, tai Indijoje vis dar galima išvysti, kaip Aghori genties narys tempia lavoną iš upės, prie jo medituoja, o tuomet plėšo jo galūnes ir ryja jas net neapdorodamas. Negana to, šie vis dar kanibalizmą aktyviai propaguojantys asmenys naudoja žmonių kaulus ir kaukolę valgymui – t. y., geria iš kaukolės, pasitelkia kaulus valgydami ir panašiai.
Veni Daan – tai keistas ritualas, kurį praktikuoja induistų poros, gyvenančios Alahabade ir Maharaštroje. Per induistų vestuves vyras ir žmona žada kartu praleisti ne vieną, o net septynis gyvenimus. Šį pažadą dar labiau sustiprina Veni Daan ritualas. Pagal šį ritualą Triveni Sangam Alahabade vyksta didelė šventė ir puja. Visos per vestuves atliktos ceremonijos atliekamos iš naujo. Ceremonijai žmona pasipuošia tradiciniais drabužiais ir plaukus susiriša į pynę. Ceremonijai pasibaigus, žmona atsisėda vyrui ant kelių, o jis nupjauna jai kuokštą plaukų. Tada plaukai paaukojami upei. Šis ritualas užtikrina šeimos gerovę ir laimę.
Galvijų trypimas – dar viena keista tradicija, kurią galima išvysti Indijoje. Ekadashi dieną, švenčiamą vieną dieną po Diwali, Ujjaine ir Bopale yra rengiama didžiulė šventė. Vykdydami ritualą kaimo gyventojai aprengia savo galvijus, o jaučius ir karves puošia chna ir dažais. Tada kaimo žmonės apsijuosia girliandomis ir gulasi ant žemės pilvu žemyn. Tada galvijai paleidžiami ir jiems leidžiama trypti kaimo gyventojus. Kaimiečiai vis kartoja savo norus, kol galvijai juos trypia. Teigiama, kad šis ritualas padeda įgyvendinti jų troškimus ir atneša kaimui gerovę.
Dar viena įdomi Indijos tradicija – Aadi festivalis. Legenda byloja, kad britų eros laikais kolonizatoriai norėjo per šventyklą nutiesti geležinkelio bėgius, dėl kurių šventykla būtų nugriauta, todėl kaimo gyventojai tam priešinosi. Statant šventyklą iš upės prie šventyklos buvo paimti 187 kokoso formos akmenys. Britai, norėdami mesti iššūkį vietiniams, paprašė sudaužyti visus akmenis savo galvomis. Jie tikino, jog tuomet geležinkelio linija nebus nutiesta. Kaimo gyventojams stebuklingai pavyko. Nuo tos dienos per Aadi šventę šimtai žmonių rikiuojasi prie šventyklos, kur šventikai savo galvomis laužo kokosus. Nepaisant sunkių medicininių sužalojimų ir gydytojų įspėjimų, tokia tradicija ir toliau tęsiama.
Skausmingas ėjimas per žarijas ir kelias valandas smėlyje užkasami vaikai
Thimithi festivalis švenčiamas Tamil Nadu, Pandavų žmonos Draupadi garbei. Legenda pasakoja, kad po Mahabharatos karo (kuriame labiausiai kovojo Pandavai, siekdami atkeršyti už įžeidimą, kurį Kauravai sukėlė Draupadi), Draupadi žengė per ugnies guolį ir nepažeista išlindo iš kitos pusės, taip įrodydama savo grynumą, nepaisant to, kad turėjo 5 vyrus. Festivalyje Tamil Nadu vyrai vaikšto virš degančių anglių lovos. Vaikščiotojams neleidžiama bėgti, kiekvienas žingsnis turi būti žengiamas lėtai. Kartais vaikščiodami jie nukrenta ir nusidegina kitas kūno dalis. Festivalis taip pat švenčiamas kitose šalyse, tokiose kaip Šri Lanka, Singapūras, Pietų Afrika, Malaizija ir Mauricijus.
Daugumoje Pietų Indijos dalių šventyklose patiekiamas maistas arba prasadas ant tradicinių gysločių lapų. Maistas valgomas sėdint sukryžiavus kojas ant žemės. Pagal Made Snana tradiciją bhaktai baigia valgyti, tada gulasi ant žemės ir ridenasi per gysločių lapus, kuriuose vis dar yra maisto likučių. Teigiama, kad ši praktika padeda bhaktams išvengti sveikatos problemų ir padeda jiems tapti sveikesniems.
Vaikų laidojimas smėlyje – dar viena šiurpą kelianti tradicija. Itin keisto ritualo metu vaikai, turintys fizinę negalią ir tam tikrų negalių, Saulės užtemimo dieną palaidojami smėlyje iki kaklo. Prieš saulėtekį iškasamos pakankamai gilios duobės, kad visiškai uždengtų vaikus. Vaikai paliekami duobėje nuo valandos iki 6 valandų! Teigiama, kad šis „gydymas“ išgydo vaikus nuo visų negalių.
Tikriausiai esate girdėję apie Indijoje vykstančias medžių vestuves. Bet ar kada nors girdėjote apie varlių santuokas? Pasirodo, lietaus dievą Barun Devta labai džiugina varlių santuokos. Kaip tiki Asamo Jorhat rajono kaimo žmonės, jei laukinės varlės bus ištekintos per tradicines induistų vestuves, tuomet baigsis užsitęsęs sausringas laikas ir kelias dienas lietus pliaups lyg iš kibiro. Labai svarbu, kad vestuvės atitiktų visas induistų santuokos tradicijas ir būtų atliekamos šventiko akivaizdoje.
Tikintys žmonės gali imtis įvairių priemonių, jog įtiktų savo gerbiamoms dievybėms, tačiau kartais tokie ritualai pasisuka išties keista ar net skausminga linkme. Be jau aukščiau paminėtų faktų, galime pridėti dar vieną tradiciją, kuri vyksta Kali šventyklose Kereloje. Ši tradicija vadinama Garuudan Thookam. Legenda byloja, jog Garuda (erelis) buvo atvežtas Kali, jog numalšintų jos kraujo troškulį. Norėdami reprezentuoti legendą ir norėdami patikti Kali, žmonės atlieka ritualinį šokį, o paskui pakimba ore lyg ereliai, užkabindami kablius ant savo nugaros odos.
Indija išties gausi įvairiais papročiais, todėl veikiausiai galėtumėte rasti dar ne vieną įdomią ar net šiurpią šventę ar tam tikrus veiksmus, kurie atliekami siekiant kažkokio teigiamo dalyko. Žinoma, šioje šalyje gausu ne tik kraupių, bet gražių tradicijų. Tad jei ketinate kada nors keliauti į Indiją, rekomenduojame pasidomėti jų šventėmis ir kitais renginiais, jog kelionėje patirtumėte kuo didesnius įspūdžius.
