- Oro tarša Delyje kelia pavojų žmonėms, imamasi kraštutinių priemonių
- Dėl taršos kaltas gyvenimo būdas ir geografinė padėtis
- Delis jau ruošiasi debesų sėjai
- Debesų sėja gali turėti ir neigiamų pasekmių
Oro tarša Delyje kelia pavojų žmonėms, imamasi kraštutinių priemonių
Indijos sostinė Delis nuolat patenka tarp labiausiai užterštų didžiųjų planetos miestų. Tokie sąrašai yra sudaromi remiantis oro kokybės informacijos platformos „IQAir “ duomenimis. Būtent ši platforma net ketverius metus iš eilės Delį pripažino labiausiai užteršta pasaulio sostine.
Ši problema yra aktuali visoje Indijoje, tačiau būtent sostinėje Delyje oro užterštumas dar labiau padidėja žiemą, kai sumažėja vėjas, o oras atvėsta. Taip mieste susikaupia transporto priemonių, pramonės ir žemės ūkio atliekų deginimo teršalai, visas Delis apsigaubia tamsiai pilkos spalvos smogu.
Pastarosiomis savaitėmis, oro tarša mieste augo ir dėl Dyvalio festivalio, kai į dangų paleidžiama milijonai fejerverkų, petardų, ugnies žibintų, o daugybė žmonių keliauja, norėdami šventę praleisti su šeima. Dėl staiga išaugusio užterštumo miesto valdžia net laikinai uždraudė statybas ir sustabdė sunkiasvorių transporto priemonių įvažiavimą į miestą. Taip pat uždarytos mokyklos, nes vaikai užplūdo ligoninių skubios pagalbos skyrius[1].
Iš tiesų, nuo lapkričio 3 d. Delio oro kokybės indeksas (AQI) nuolat viršija 99 balus. Aukštesnė nei 150 vertė laikoma pavojinga, tačiau lapkričio 6 d. rodiklis viršijo net 500, t. y. aukščiausią skalės ribą. Lapkričio 3-9 d. smulkiųjų dalelių, kurios gali patekti į kraujotaką ir pabloginti sveikatą, dienos koncentracija mieste viršijo 200 mikrogramų kubiniame metre, nors Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduoja, kad koncentracija per 24 valandas vidutiniškai neviršytų 15 mikrogramų kubiniame metre.
Dėl taršos kaltas gyvenimo būdas ir geografinė padėtis
2019 m. atliktame tyrime nustatyta, kad 42 proc. juodosios anglies, žiemą ir rudenį susidarė dėl pasėlių deginimo. Kitame tyrime apskaičiuota, kad vidutiniškai 20 proc. kietųjų dalelių Indijos sostinėje susidaro po musoninio sezono pasėlių deginimo. Net ir kasdienių išmetamųjų teršalų mieste pakanka, kad susidarytų didelė tarša: dėl to kalti išmetami teršalai ir neefektyvaus buitinio kuro, pvz., malkų, naudojimas.
„Problema tęsiasi ištisus metus“, – sako atmosferos mokslininkas Saratas Guttikunda, nevyriausybinio mokslinių tyrimų instituto „Urban Emissions“ Goa mieste, Indijoje, direktorius.
Iš tiesų, nors Delio oras ir jo tarša dabar sulaukia itin didelio dėmesio, mokslininkai teigia, kad toks pakilimas iš tikrųjų yra tipiškas šiam metų laikui.
Po musonų sezono, kuris tęsiasi nuo spalio iki gruodžio, Delis, kuriame gyvena daugiau kaip 30 mln. žmonių, kasmet išgyvena tą patį. Krentant temperatūrai, viršutinė troposferos riba, žemiausias atmosferos sluoksnis, sumažėja ir troposfera susitraukia. Dėl to, troposferoje esančių teršalų kiekis tampa labiau koncentruotas[2].
Orų pokyčiai taip pat skatina elgseną, dėl kurios didėja išmetamųjų teršalų kiekis. Sustojus musoniniams lietums daugiau žmonių degina laužus sąvartynuose, suaktyvėja statybų veikla, o už miesto ribų ūkininkai degina derliaus nuėmimo atliekas, ruošdamiesi naujam sodinimui.
Gamtos pakeisti negalima, tačiau Indijos valdžia užsimojo pakeisti žmonių elgesį. Pavyzdžiui, lapkričio pradžioje buvo skelbta, kad Delyje bus ribojamas transporto priemonių eismas. Nelyginių ir lyginių skaičių taisyklė reiškia, kad nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro nelyginėmis dienomis galės važiuoti tik tos transporto priemonės, kurių valstybinių numerių ženklai baigiasi nelyginiais skaičiais, o lyginėmis dienomis, tik tos, kurių valstybinių numerių ženklai baigiasi lyginiais skaičiais. Tačiau tokie įpareigojimai turi ribotą poveikį, nes motociklams, kurie dažnai išmeta daugiau teršalų nei automobiliai, jie netaikomi. Automobilių vairuotojai, norėdami išvengti draudimo, į darbą išvyksta iki 8 val. ryto ir išvažiuoja po 20 val. vakaro.
Dar 2021 m. vyriausybė pagrindiniame Delio verslo rajone įrengė smogo bokštą. Jo paskirtis buvo sumažinti taršą naudojant oro filtrus. Tačiau jis nedaro didelio poveikio: oro filtrai veikia uždarose patalpose, tačiau jei kalbame apie atvirą atmosferą, joks smogo bokštas iš tikrųjų nėra pajėgus jos išvalyti.
O problemos sprendimo būdų toliau ieškanti Indijos valdžia dabar plėtoja naują idėją. Delio miesto aplinkos ministras teigia, kad jo vyriausybė svarsto galimybę mieste pritaikyti debesų sėjos – dirbtinio lietaus suformavimo būdą.
Delis jau ruošiasi debesų sėjai
Delio aplinkos ministerija teigia, kad debesų sėjos procesai gali būti pradėti jau netrukus. Ar planas tikrai bus įgyvendintas, priklausys nuo to, ar jį patvirtins Indijos Aukščiausiasis Teismas ir kelios federalinės ministerijos. Jei tai įvyks, planas gali būti įgyvendintas dar šį mėnesį, priklausomai nuo oro sąlygų[3].
Tai ne pirmas kartas, kai debesų sėja siūloma kaip galimas Delio oro taršos problemos sprendimas. Jau anksčiau pradėjus diskusijas šia tema buvo pastebėta, kad tai yra sudėtinga ir brangi priemonė, kurios veiksmingumas kovojant su tarša nėra iki galo įrodytas, ir kad reikia daugiau tyrimų, norint suprasti ilgalaikį poveikį aplinkai.
Tačiau dabar, kai per pastarąsias dvi savaites oro kokybės indeksas (AQI) beveik 10 kartų nuolat viršijo leistiną normą, ši mintis vėl buvo atgaivinta.
Debesų sėja yra metodas, kuris pagreitina drėgmės kondensaciją debesyse, kad susidarytų lietus. Tai daroma purškiant druskos daleles, pavyzdžiui, sidabro jodidą arba chloridą, ant debesų lėktuvais arba ant žemės esančiais išsklaidymo prietaisais. Druskos granulės veikia kaip ledo gabalėlius sukuriančios dalelės, todėl debesyse susidaro ledo kristalai. Debesyse esanti drėgmė prisitvirtina prie šių ledo kristalų ir kondensuojasi į lietų[4].
Dar 1952 m. pirmasis šį metodą išbandė klimatologas SK Banerji, kuris tuomet buvo pirmasis Indijos meteorologijos departamento generalinis direktorius.
Vėliau metodas buvo taikytas dar ne kartą. XX a. septintajame dešimtmetyje JAV kariuomenė prieštaringai naudojo šį metodą, kad pratęstų musoną tam tikrose Vietnamo teritorijose ir taip sutrikdytų Vietnamo kariuomenės aprūpinimą karo metu.
Tokios šalys kaip Kinija, JAE bei kai kurios Indijos valstijos taip pat eksperimentavo su šiuo procesu, siekdamos padidinti kritulių kiekį arba kovoti su sausromis.
Šiuo metu Delyje projekto planą pateikė Indijos technologijos instituto (IIT) Kanpure, geriausio inžinerijos koledžo, mokslininkai. Pagal planą projektas bus vykdomas dviem etapais, o pirmasis etapas apims apie 300 kv. km. Ekspertai pasiūlė projektą įgyvendinti lapkričio 20 ir 21 d., nes tuo metu bus idealios meteorologinės sąlygos. Projektui vadovaujantis mokslininkas Manindra Agrawalas sako, kad nors jie nesitiki, jog tomis dienomis debesų pakaks, kad jie visiškai uždengtų visą Delį, bent dalinai, miestas iš tiesų gali būti apsaugotas.
Debesų sėja gali turėti ir neigiamų pasekmių
Tačiau kai kurie Indijos bei užsienio ekspertai sako, kad debesų sėja gali ne tik padėti, bet ir pakenkti. Akcentuojama, kad kitose šalyse debesų sėja buvo naudojama oro kokybei valdyti, tačiau tai buvo galutiniai rezultatai nebuvo itin teigiami, per 48-72 valandas tarša stabilizuojasi ir vėl atsistato.
Be to, debesų sėja yra brangi, o ribotų išteklių nukreipimas veiklai, kuri neturi konkretaus ar ilgalaikio poveikio, yra paviršutiniškas sprendimas.
Turi būti aptartos politikos klausimas: reikia parengti tam tikrus protokolus ir juos turi priimti įvairių sričių specialistų komanda, į kurią įeitų meteorologai, oro kokybės politikos ekspertai, epidemiologai.
Kai kuriems ekspertams nerimą kelia ir tai, kad debesų sėjos procesas vis dar yra mažai tirtas.
„Šiuo metu nėra esminių empirinių įrodymų, kiek tarša sumažės dėl debesų sėjos. Taip pat nežinome, koks yra debesų sėjos poveikis, nes galiausiai bandote pakeisti natūralius procesus, o tai neišvengiamai turi apribojimų“, – sako Abinash Mohanty, klimato kaitos ir tvarumo ekspertas, akcentuojantis, kad taršos problemos negalima išspręsti vien naudojant meteorologinius kintamuosius, tokius kaip kritulių kiekis ir vėjo greitis.
