E. Musko DOGE „gavo per nagus“
Antradienį, kovo 18 d., federalinis teisėjas Teodoras Čanas (Theodore Chuang) pareiškė, kad verslininko Ilono Masko (Elon Musk) vadovaujamo Vyriausybės efektyvumo departamento (DOGE) veiksmai uždarant JAV tarptautinės plėtros agentūrą (USAID) pažeidė JAV Konstituciją. Teismas įpareigojo administraciją atkurti prieigą prie USAID sistemų ir uždraudė imtis tolesnių veiksmų prieš agentūrą be oficialaus leidimo.[1]
Buvusio demokrato prezidento Barako Obamos (Barack Obama) paskirtas teisėjas T. Čanas teismo sprendimu uždraudė uždaryti USAID, nurodydamas prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracijai atkurti prieigą prie el. pašto ir kompiuterinių sistemų visiems agentūros darbuotojams, įskaitant tuos, kurie yra administracinėse atostogose. Savo 68 puslapių sprendime teisėjas rašė, kad vienašališki kaltinamųjų veiksmai uždaryti USAID greičiausiai pažeidė JAV Konstituciją.
Jis taip pat pareikalavo, kad administracija per 7 dienas raštu patvirtintų prieigos prie sistemų atkūrimą ir per 14 dienų pateiktų dokumentus, užtikrinančius, kad USAID galėtų grįžti į savo būstinę.
T. Čanas pabrėžė, kad I. Maskas, nepaisant administracijos pareiškimų apie jo, kaip prezidento patarėjo, vaidmenį, priėmė sprendimus, kurie viršijo jo įgaliojimus. Teisėjas taip pat pažymėjo, kad verslininkas dalyvavo uždarant Finansinių vartotojų apsaugos biuro (CFPB) būstinę, o tai rodo jo aktyvų vaidmenį priimant tokius sprendimus.
Naujoji JAV valdžia su tokia teismo pozicija nesutinka
D. Trampo administracija paskelbė, kad sprendimą skųs, pavadindama jį „teisingumo klaida“. Baltųjų rūmų atstovė Ana Kelė (Anna Kelly) pabrėžė, jog „nesąžiningi teisėjai kenkia Amerikos žmonių valiai, bandydami sutrukdyti prezidentui D. Trampui realizuoti savo darbotvarkę“. Tačiau teisėjas T. Čanas atmetė administracijos argumentus, kad I. Maskas yra tik patarėjas, ir nurodė, jog jo veiksmus pagal Konstituciją turi patvirtinti Senatas.[2]
USAID uždarymas buvo vienas iš pagrindinių DOGE žingsnių siekiant sumažinti vyriausybės išlaidas. D. Trampo administracija teigė, kad taip siekiama atsikratyti švaistūniško finansavimo, įskaitant 60 milijardų JAV dolerių užsienio pagalbą ir 92 proc. USAID dotacijų.[3]
Tačiau buvę agentūros darbuotojai ir ekspertai perspėjo, kad tokie veiksmai sukels katastrofiškų pasekmių. Nikas Enrihas (Nick Enrich), buvęs USAID laikinai einantis pasaulinės sveikatos administratoriaus padėjėjo pareigas, tikino, kad programų finansavimo nutraukimas taps mirčių, kurių galima išvengti, priežastimi.
„Visos ar beveik visos lėšos, reikalingos gyvybės gelbėjimo programoms įgyvendinti, buvo sustabdytos dar iki vasario 27 d. Mirčių, susijusių su USAID finansavimo praradimu, skaičius šiuo metu nežinomas“, – sakoma memorandume, kurį gavo „NBC News“.[4]
26 esami ir buvę USAID darbuotojai padavė į teismą D. Trampo administraciją dėl jos pastangų susilpninti agentūrą, atsakingą už užsienio pagalbos paskirstymą. Ieškinyje jie rašė, kad „masinis sutarčių nutraukimas griauna pasitikėjimą Amerika“.
„Didelio masto kaltinamųjų veiksmai sukūrė poreikio vakuumą visame pasaulyje, perleisdami įtaką ir leisdami Kinijai bei Rusijai pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis“, – teigiama dokumente.
Sureagavo ir pats E. Muskas
Kaip ir buvo galima tikėtis, I. Maskas sukritikavo teismo sprendimą. Žinutėje savo socialiniame tinkle „X“ jis sutiko su politinio aktyvisto Čarlio Kirko (Charlie Kirk) nuomone, kuris nurodė, kad „vieninteliai du leftistų konstitucijos punktai yra „atviros sienos“ ir „visų Amerikos pinigų siuntimas į užsienį“. I. Maskas pabrėžė, kad taip ir yra.
Ieškovams atstovavęs Valstybės demokratijos gynėjų fondo vadovas Normas Aizenas (Norm Eisen) teismo sprendimą pavadino „svarbia pergale prieš I. Masko ir DOGE atakas, nukreiptas prieš USAID, JAV vyriausybę ir Konstituciją“. Jis pabrėžė, kad „ši byla yra svarbus žingsnis kovojant su neteisėtais I. Masko ir DOGE veiksmais“.[5]
USAID finansavimo nutraukimą pajuto ir Lietuva
DOGE pradėjus „apsivalymo“ procesą, į sprendimą – uždaryti USAID – netruko sureaguoti ir Lietuvos žiniasklaida, įskaitant ir Lietuvos mokesčių mokėtojų išlaikomą LRT, kurios eteryje pasirodė informacija apie organizacijas, kurioms I. Masko veiksmai galėjo reikšti lengvų pinigų praradimą.[6]
„Opozicinėms Rusijos žiniasklaidos priemonėms, vėlgi aktyvistams iš Baltarusijos, jaunimo organizacijoms, kurios persikėlė į Lietuvą – tai šitoms organizacijoms yra labai stiprus smūgis“, – neslėpė „Atviros Lietuvos“ fondo vadovė Sandra Adomavičiūtė.
Dar pernai USAID Vilniuje atidarė Baltarusijai skirtą biurą. Dabar jis laikinai uždarytas, o su baltarusiais dirbančios organizacijos sako, kad jų biudžetas sumažėjo perpus.
„Pusė mūsų darbuotojų dabar negauna jokio atlyginimo ir nėra jokio plano, kaip jį atkurti“, – pažymėjo Baltarusijos jaunimo tarybos RADA sekretorė Julija Ralko.
Ir tikina, kad jų projektai ypač svarbūs su režimu kovojantiems baltarusiams.
„Stengiamės parodyti Baltarusijos jaunimui kitokias idėjas, ne tik tas, kurias skleidžia imperialistinė Rusija“, – teigė J. Ralko.
O būtent Rusija – tarp norinčiųjų perimti Jungtinių Valstijų paliktą spragą.
„Buvo ir tokių minčių, kad Rusijos tam tikros institucijos, nežinau juoko forma ar ne juoko yra pasakiusios, kad mes galim perimti tą paramą“, – tvirtino S. Adomavičiūtė.
USAID parama pernai siekė daugiau nei 40 mlrd. JAV dolerių. Iki šiol ji buvo didžiausia pagalbos teikėja pasaulyje.
„Matėme signalų iš Kinijos, kad jie tarsi yra pasiruošę užimti vietą“, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Lukas Ivanauskas.
Ekspertai pastebi, kad ir Europoje pradedama abejoti pagalbos projektų svarba.
„Jungtinė Karalystė pradeda kvestionuoti esamą, teikiamą vystomojo bendradarbiavimo paramą“, – pažymėjo L. Ivanauskas.
Teigiama, kad Jungtinė Karalystė mažins užsienio paramos biudžetą mainais didindama biudžetą saugumui ir gynybai. Atsiradusios terpės Europos Sąjunga užimti neketina. Ji paramai per septynerius metus planuoja skirti 300 mlrd. eurų.
„Dėl dabartinių pasaulinių poreikių masto ir sudėtingumo reikia kolektyvinio atsako. ES negali užpildyti šios kitų paliktos spragos“, – nurodo Europos Komisija.
