<h2>Dažnas sėdėjimas gali tapti net ir mirties priežastimi</h2>
<p>Rodos, dirbantys fizinį darbą paprieštarautų teiginiui, jog sėdimas darbas kenkia sveikatai, o dirbantys prie kompiuterio verčiau teigtų, kad „stovimas“ darbas išties yra labiau fiziškai išvarginantis. Tačiau sveikatos ekspertai teigia, kad sėdėjimas žmogui – visiškai nenaudingas. Tačiau anaiptol ne tik darbas kenkia mūsų sveikatai, bet ir kasdieniai įpročiai, pavyzdžiui, tokie kaip mėgstamos televizijos laidos žiūrėjimas namuose. Kai kurie mokslininkai sėdimą veiklą net prilygina rūkymui – esą ji turi tokį patį neigiamą poveikį žmogaus organizmui kaip ir šis žalingas įprotis.</p>
<blockquote>
<p>Harvardo medicinos mokyklos profesorius, daktaras Deepak L. Bhatt teigė, kad tarp kai kurie gydytojai sėdėjimą prilygina „naujajam rūkymui“[2].</p>
</blockquote>
<p>„Nors tai šiek tiek perdėta – rūkymas labai kenkia širdžiai ir kraujagyslėms bei bendrai žmogaus sveikatos būklei, tačiau tiesa ta, kad ilgalaikis sėdėjimas blogina sveikatą“, – pridūrė D. L. Bhatt[2].</p>
<p>Pasak žurnale „Journal of Physical Activity and Health“ paskelbto straipsnio, suaugusieji praleidžia beveik 9 valandas per parą vien sėdint, o iš jų 4,5 proc. nurodė negalintys atlikti kasdieninių darbų.</p>
<p>2015 m. žurnale „Annals of Internal Medicine“ paskelbtame straipsnyje buvo teigiama, kad maždaug 50 proc. vidutinio žmogaus gyvenimo sudaro būtent sėdima veikla.</p>
<p>Straipsnyje nustatyta, kad ilgas sėdėjimas didina širdies ligų, diabeto, vėžio ir mirties riziką nepriklausomai nuo to, ar žmogus reguliariai sportuoja, ar ne.</p>
<p>2017 m. tame pačiame žurnale paskelbtame tyrime buvo nustatyta, kad daugiau nei 13 valandų per dieną sėdėję dalyviai susidūrė su 200 proc. didesne mirties rizika nei tie, kurie sėdėjo mažiau nei 11 valandų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sedeti.jpg" alt="" /></p>
<h2>Neigiamą sėdėjimo poveikį neutralizuoja fizinė veikla</h2>
<p>Tačiau kai kuriais atvejais ilgo sėdėjimo išvengti negalime. Pavyzdžiui, jeigu dirbame prie kompiuterio, mokomės ir kt. Todėl specialistai rekomenduoja į kasdienę savo rutiną įtraukti ir fizinę veiklą.</p>
<p>Analizuojant daugiau nei milijono žmonių surinktus duomenis, nustatyta, kad 60–75 minučių trukmės fizinės veiklos kasdien neutralizuoja per ilgo sėdėjimo poveikį[3]. Kitais tyrimais netgi nustatyta, kad aktyvių žmonių ilgas sėdėjimas ne tiek ir daug išaugina mirties riziką.</p>
<p>Medikai siūlo savo kasdienę rutiną papildyti keliais naujais įpročiais ir ragina atrasti naujų būdų bent dalį laiko dirbti stovint. </p>
<blockquote>
<p>Siūloma kas 30 minučių padaryti pertraukėlę, per kurią judėsite. Taip pat siūloma verčiau rinktis vaikščiojimą, kai kalbate telefonu ar žiūrite televizorių. Dirbantiems prie rašomojo stalo siūloma nepabijoti improvizuoti – pavyzdžiui, išmėginti stovimą stalą.</p>
</blockquote>
<p>O štai į susitikimus su kolegomis verčiau eikite pėsčiomis, o ne važiuokite automobiliu ar autobusu. </p>
<p>Pasiekti reikiamus fizinio aktyvumo tikslus padės ir išradingumas. Štai jei namuose turite bėgimo takelį, virš jo galite įsirengti savo darbo vietą, kad bedirbant tuo pačiu galėtumėte ir judėti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/begimas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Daug lemia ir sėdimoji padėtis</h2>
<p>Dažnas sėdėjimas ne tik padidina sunkių ligų ir mirties riziką, bet ir sukelia stuburo skausmus. Sėdėjimas „susmukus“ gali sukelti įvairias stuburo ligas, gali atsirasti net stuburo išvarža ar iškrypimas[4].</p>
<p>Ilgai sėdint statiškoje padėtyje žmogaus kūno raumenys įsitempia, nedarant reikiamų pertraukų įtempti kūno raumenys neatsipalaiduoja ir galiausiai susiduriama su rizika įvairiems raumenų sistemos uždegimams. Kadangi sėdimoje padėtyje raumenys dirba nevienodu pajėgumu, gali išsivystyti raumenų asimetrija bei disbalansas.</p>
<p>Dirbant sėdimoje padėtyje susiduriama ir su tiesioginiais skausmais, kurie gali paversti sėdimą darbą didele kančia. Tai – nugaros, kelių sąnarių, galvos skausmai, kritęs darbingumas ir kt. nemalonūs pojūčiai.</p>
<p>Be stuburo skausmų, ilgos darbo valandos prie kompiuterio gali sukelti ir regėjimo sistemos problemas, dėl kurių žmogui gali pradėti perštėti akis.</p>
<h2>Vaikščiojimas – raktas į ilgesnį gyvenimą</h2>
<blockquote>
<p>Kad vaikščiojimas taptų ilgo ir kokybiško gyvenimo receptu, nebūtina kasdien nueiti po 10 tūkst. žingsnių, kaip anksčiau buvo populiaru teigti. Mokslininkai išsiaiškino, kad žmogui nebūtina kasdien nueiti tokio kiekio žingsnio, o šį skaičių prasidėjus žingsnių rinkimo vajui išpopuliarino ne kas kitas kaip rinkodaros kampanijos[6].</p>
</blockquote>
<p>Iš tiesų 10 tūkst. žingsnių per dieną tikslas tinka toli gražu ne visiems – štai sveiki žmonės ir vaikai per dieną gali nueiti ir daug didesnį atstumą, o sergantys lėtinėmis ligomis – mažiau. Keletas tyrimų parodė, kad per dieną nuėjus net ir mažiau nei 10 tūkst. žingsnių, sveikatos būklė pastebimai pagerėjo.</p>
<p>Pavyzdžiui, Australijoje atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žmonės, kurie per dieną nueidavo daugiau kaip 5 tūkst. žingsnių, susidurdavo su mažesne širdies ligų ir insulto rizika nei žmonės, kurie nueidavo mažesnius atstumus[6].</p>
<p>Kito tyrimo metu paaiškėjo, kad moterys, nuėjusios 5 tūkst. žingsnių per dieną susidūrė su gerokai mažesne antsvorio ar aukšto kraujospūdžio rizika nei tos, kurios to nedarė.</p>
<p>Nemėgstantys įprasto vaikščiojimo gali rinktis pasivaikščiojimus su šiaurietiškomis lazdomis – šis būdas dar efektyvesnis ir stiprina visą kūną, o rezultatai – dar greitesni[7].</p>
