ESO skola visuomenę ir politikus privertė stoti į kovą dėl teisybės
Dar praėjusių metų spalio pabaigoje Valstybės kontrolė nustatė, jog 2018–2021 m. vienas tiek buitinis, tiek nebuitinis vartotojas už elektros skirstymo paslaugas vidutiniškai permokėjo 88,8 euro.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) per šį laikotarpį gavo 160,2 mln. didesnę investicijų grąžą. Taip nutiko dėl mažesnių nei planuota investicijų į nusidėvėjusį turtą.
Skaičiuojant pagal vidutinį mėnesinį suvartojimą – 147 kilovatvalandes – gyventojai per metus permokėjo apie 7,42 euro arba apie 62 centus per mėnesį.
Pasirodžius šiai žiniai, netrūko pasipiktinimo. Be to, ESO skelbė, kad permoką visiems vartotojams atiduos tik per 15 metų – iki 2036-ųjų. Kilus dar didesniam ažiotažui, sprendimas buvo pakeistas.
Dabar Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) jau yra patvirtinusi naują permokos grąžinimo vartotojams grafiką, pagal kurį suma pradedama mokėti jau nuo balandžio mėnesio.
Apie 57 mln. eurų gyventojams bus grąžinti iki 2026 m. liepos, o verslui ir kitiems juridiniams asmenims – iki 2032 m.
Gyventojams grąžinama suma per tuos 3 metus bus gerokai didesnė: 2024 m. gyventojams bus grąžinta 19,3 mln. eurų, 2025 ir 2026 m. – po 18,9 mln. eurų.
Savo ruožtu juridiniams asmenims per šį laikotarpį bus atiduota po 800 tūkst. eurų kasmet. Iki 2032 m., jiems ESO kasmet skirs po 18 mln. eurų.
Vis dėlto, daliai visuomenės ir kai kuriems politikams visa ši istorija ir toliau neduoda ramybės. Kvestionuojama, ar ESO gali taip nebaudžiamai elgtis, kai yra tiesiog atvirai vagiama iš Lietuvos žmonių?
Tokiose diskusijose vienas garsiausiai pasisakančių prieš ESO veiklą yra kandidatas į prezidentus, teisininkas ir profesorius Ignas Vėgėlė.
Jis ne kartą viešai kritikavo visą šią situaciją, ėmėsi veiksmų, kad skola vartotojams būtų grąžinta anksčiau ir neseniai dėl to net kreipėsi į prokuratūrą.
Nepaisant milžiniško pelno, ESO skundėsi pajamų stygiumi
Informacija apie ESO skolą vartotojams į viešumą iškilo pernai spalį. Netrukus po to, ESO vadovas Renaldas Radvila įmonės finansinę situaciją pristatė Seimo nariams. Buvo teigiama, kad įmonė šiuo metu laisvų pinigų, kurie būtų skirti skolai grąžinti, neturi[1].
„160 mln. išėmimas iš ESO veiklos, jis iš karto padidina mūsų įsiskolinimo santykį ir atitinkamai brangina lėšas, kurias mes galime dėti į tinklą ir tai tiesiogiai atsiliepia į tarifą klientams“, – sakė R. Radvila.
Jis taip pat teigė, kad įmonė esą verčiasi sunkiai: iš tarifo gaunamų ir skolintų pajamų neužtenka elektros tinklams statyti, atnaujinti. ESO vadovas vis dėlto teisinosi kad tikrai nebandė sąmoningai apgauti vartotojų, jog šie mokėtų per daug.
„Aš tikrai nemanau, kad čia buvo piktybinis kažkieno neveikimas ar aplaidus veikimas“, – sakė R. Radvila.
Į šią situaciją gana vangiai reagavo ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Jis nekritikavo pirminio plano skolą grąžinti per 15 m. ir vietoje to, akcentavo būtinybę toliau investuoti į tinklus[2].
Vis dėlto, kritika augo. Prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad tiesiog būtina ESO permoką vartotojams grąžinti kuo greičiau[3]. Patys piliečiai taip pat neslėpė nusivylimo valstybe.
Vieni pabrėžė, kad ESO grąžins skolas, bet tuo pat metu padidins tarifą. Verslas teigė, kad nenori skolos laukti ilgiau už buitinius vartotojus, akcentavo, kad atgautos pinigų sumos bus nuvertėjusios.
I. Vėgėlė stojo ginti vartotojų
Visą šią situaciją ir vangią politikų reakciją į ESO veiksmus aštriai kritikavo ir kandidatas į prezidentus, teisininkas I. Vėgėlė.
Dar 2023 m. lapkritį jis kreipėsi į Lietuvos gyventojus paaiškindamas, kaip vadovaujantis teisės aktais būtų galima nedelsiant išsireikalauti iš ESO permokėtas lėšas.
I. Vėgėlė tada ragino gyventojus kreiptis į ESO, kad ši kiekvienam konkrečiam vartotojui praneštų, kiek tas ar kitas vartotojas permokėjo.
Jis taip pat pastebėjo, kad ESO privatus kapitalas nuo buvusių 7 proc. kelerius metus išaugo iki beveik 30 proc[4].
„Pikta ne dėl to, kad privatūs investuotojai siekia kapitalo grąžos – išsimoka dividendus, siekia aukšto įmonės pelningumo. Pikta dėl to, kad valstybė prarado interesą šią strateginę grupę ir jos įmones tinkamai prižiūrėti ir reguliuoti. 2020-2022-aisiais metais „Ignitis grupė” akcininkams išmokėjo beveik 263 mln. eur dividendų. ESO skaičiai neatrodo ženkliai blogesni: štai, pavyzdžiui, 2020 metų grynasis pelnas – 69 mln. eur, dividendams skirta 55 mln., o nepaskirstytas pelnas net 197 mln.“, – teigė teisininkas.
Jis taip pat kvestionavo, kieno interesai labiau ginami: privačios įmonės ar piliečių?
„Visiems valdžioje vienodai į tą „aukštą vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos lygį“, „veiksmingą teisių gynimą“. Tai – įstatymuose įtvirtinti principai, kurie elektros rinkoje, panašu, yra tapę dekoracijomis“, – teigė I. Vėgėlė.
I. Vėgėlė kreipėsi į Generalinę prokurorę
I. Vėgėlė neseniai net kreipėsi į Generalinę prokurorę Nidą Grunskienę ir paprašė ištirti visą šią ESO istoriją.
Teisininko teigimu, Lietuvos energetikos ūkyje kasmet daugėja neatsakytų klausimų dėl aukštų energijos kainų vartotojams, o VERT negina vartotojų interesų. I. Vėgėlė taip pat iškėlė klausimą dėl to, ar ESO ir VERT veiksmuose ar neveikime nėra nusikaltimo požymių[5].
Juk ESO yra iš dalies privati įmonė. Lėšos buvo surinktos iš pavienių vartotojų, bet bus grąžinamos į bendrą „vartotojų rinką“. Taigi, konkretus vartotojas, skolos tiesiogiai taip ir neatgaus.
Be to, sutapimas ar ne, bet teisininkas pastebi, kad 2023 m. birželio 1 d. iš Baudžiamojo kodekso buvo išbraukta BK 184 str. 4 d., kurioje numatyta bausmė už patikėto ar asmens žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą dėl neatsargumo.
„Seimui išbraukus šią nuostatą, o Prezidentui pasirašius – atsakomybės už neatsargiai iššvaistytą valstybinį turtą nebeliko. Prokurorams nuo šiol reikės įrodyti tyčią (t.y., kad veiksmai atlikti tyčia, o ne dėl neatsargumo), kas ženkliai apsunkina šios normos taikymą. Greičiausiai šita nuostata „galios ir atgal“, nes dekriminalizuoja elgesio formą. Vietoje būtinumo griežtinti atsakomybę, politikai ją švelnina. Grynas sutapimas?“, – klausia kandidatas į prezidentus.
Parengė kovos su ESO planą
Teisės ekspertas ir kandidatas į prezidentus ragino ir vis dar ragina visuomenę netylėti dėl ESO neteisybės, mokė, kokių veiksmų galima imtis. Dabar jis teigia, kad dėl tokio aktyvumo, buvo pasiekta gana daug.
Juk Valstybes audito ataskaita dar praėjusį spalį nustatė, kad ESO iš elektros vartotojų surinko 160 milijonų eurų daugiau, nei buvo patvirtinta. Lapkritį ESO pasiūlė šią permoka vartotojams grązinti per 15 metų, o Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) buvo šį sprendimą beveik patvirtinusi.
Tačiau būtent I. Vėgėlei ėmus viešai kritikuoti šį sprendimą bei informuoti visuomenę apie jo padarinius, situacija kito. Tiesa, iš pradžių ESO atsisakė pateikti konkrečias kiekvieno vartotojo permokos sumas, o tai apribojo vartotojų galimybes atgauti prarastas lėšas greičiau[6]. Be to, ESO kaltino teisininką, jog jis savo viešais pareiškimais neva kenkia įmonės reputacijai.
Tačiau viešumas padėjo. VERT nusprendė sutrumpinti permokos atidavimo termina nuo 15 metų iki 2 metų, verslui iki 8 metų.
„To nepakanka, nes, manau, kad taryba negina vartotojų interesų taip, kaip turėtų ginti pagal įstatymus, ir keliu klausimą, ar šiuo konkrečiu atveju, ESO ir/arba VERT veiksmuose ar neveikime nera nusikaltimų požymių“, – pažymi I. Vėgėlė, primindamas, kad su šiuo klausimu jau kreipėsi į generalinę prokurorę.
Jis teigia, kad prašo ištirti šią situaciją, išsiaiškinti, ar nėra sukčiavimo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, turto pasisavinimo ar turto iššvaistymo požymių.
Be to, I. Vėgėlė pažymi, kad jau paties atlikto tyrimo metu pavyko išsiaiškinti, kad ESO įmonės akcininkams išmokėta dividendų suma siekia 258 mln. Eur. Manoma, kad ši suma galėjo būti neteisėtai sudaryta iš suplanuotų ir Tarybos patvirtintų, bet neatliktų investicijų.
O informacijai ir toliau pasiekiant viešumą, I. Vėgėlė nežada sudėti rankų. Jis ne tik jau kreipėsi į prokuratūrą, tačiau ir toliau žada dėti visas pastangas, kad ši amžiaus afera ir galimas viešas piliečių mulkinimas būtų kuo greičiau ir teisingiau išaiškinti.
