<h2>Kelionės – ir poilsis, ir gyvenimo mokykla</h2>
<p>Daugelis sutiks, kad kelionės yra nuostabi gyvenimo privilegija. Prisiminkime tą nuostabų jausmą, kai laukiame atostogų ir žinome, kad jau rytoj pusryčiausime kitoje vietoje. Nesvarbu ar tai bus vietinis pajūrio kurortas, kaimo sodyba, ar tolima egzotinė vietovė. Aplinkos pakeitimas, mums žmonėms, yra būtinas. Juk tik taip galima atsipalaiduoti ir pailsėti, pasisemti naujų jėgų bei motyvacijos. Be to, keliaudami išlipame ir iš savo komforto zonos.</p>
<p>Kalbame kalbomis, kurias vos mokame, esame priversti susiorientuoti milijoniniuose megapoliuose bei pakelti ilgas kelionės valandas ar nepatogumus dėl praleisto traukinio, o gal ir lėktuvo. Taip, juk kelionėse dažnai viskas nevyksta it sviestu patepta, tačiau net ir susidūrus su iššūkiais ir problemomis, mes suprantame, kad tai tik menka detalė bendrame kontekste, o ir mes patys esame mažytė dalis viso plataus pasaulio[1].</p>
<p>Pastaraisiais metais kelionės daugeliui tapo retenybe. Net didžiausi keliautojai buvo priversti tupėti namuose ir drauge su likusiu pasauliu stebėti kaip miestai ir miesteliai, tolimos salos ir didžiausios pasaulio valstybės užsidaro bei stengiasi išsilaisvinti iš pandeminių gniaužtų. Tačiau, pastarieji mėnesiai rodo, kad turizmas vėl ima atsigauti: vieni jau nebepakelia griežtų suvaržymų ir galvą pravėdinti tikisi užsienio kurortuose ar paplūdimiuose. Kiti, tiki vakcinų galia ir manosi, kad keliauti jau yra visiškai saugu.</p>
<p>Kad ir kaip bebūtų, ne vienas jau ima žvalgytis ir į netolimą ateitį – į 2022-uosius, kurie, tikėkimės, mums visiems atneš daugiau laisvės, laimės ir stabilumo. O belaukiant naujų metų, pats tas laikas ir pasvajoti bei susidaryti ateities planų sąrašą. Po sunkaus periodo, neabejotinai laiko turėsime atrasti ir atostogoms, o nežinantiems kur gi čia būtų geriausia nukeliauti, pateikiame turistų Biblija vadinamo žurnalo „Lonely Planet" sudarytą, 2022-ais vertingiausių aplankyti vietų sąrašą, kuriame kiekvienas gali atrasti ir savąją svajonių kryptį, tinkančią pagal individualias galimybes ir įgeidžius.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/danka-peter-soc1ex6si4w-unsplash.jpg" alt="Kelionės" /></p>
<h2>Tarp nuostabiausių planetos vietų – ir Europos sostinės, ir egzotiškiausi pasaulio kampeliai<span style="color: #000000;"> </span></h2>
<p><strong>10 vieta. Egiptas.</strong> Galbūt daliai Lietuvos keliautojų Egiptas asocijuojasi su tokiais kurortais kaip Šarm el Šeichas ar Hurgada. Tačiau iš tiesų, tai šalis galinti pasiūlyti daug daugiau nei puikų orą, švarius paplūdimius bei žydrą jūrą. Tai vieta, skaičiuojanti daugiau 4,5 tūkst. metų ir žymi tokiais lankytinais objektais kaip Gizos piramidė, Didysis Gizos Sfinksas ar Luksoro šventykla. Didžiulį įspūdį keliautojams palieka ir vienas didžiausių pasaulio miestų Kairas, kuriame darniai susipynusios kultūros, kalbos ir kvapai atspindi tikrąjį Egipto veidą. Norintys išvysti ne tik senąjį paveldą ar šurmuliuojančią sostinę tiesiog privalo išbandyti ir kruizus Nilo upe. Tai su niekuo nepalyginama patirtis, kuri padovanos ne vieną nuostabų gamtos kadrą: sakoma, kad būtent Nilo saulėlydžiai yra vieni gražiausių pasaulyje[2].</p>
<p><strong>9 vieta. Malavis.</strong> Tai nedidelė valstybė pietų Afrikos valstybė, kuri dar nėra itin paliesta turizmo, tačiau slepia ne vieną lobį. Malavis gali pasiūlyti tipinę Afrikos patirtį: išorinio pasaulio dar nepaliestą, įstabią gamtą, puikius nacionalinius parkus, dar neperkrautus turistais ir išskirtinę vietinę kultūrą[3]. Lankantis šioje šalyje būtina praleisti dieną Livondo nacionaliniame parke, kuriame natūralioje gimtojoje aplinkoje galima išvysti dramblius, hienas, pavianus, raganosius. Atsikvėpimui puiki vieta yra Malavio ežeras ir aplinkinės salos. Be to, Malavis yra sąlyginai saugi vieta ir gerokai pigesnė nei įprastos šalys, pasirenkamos dėl safario patirties.</p>
<p><strong>8 vieta. Nepalas.</strong> Kalbant apie Nepalą tiesiog nuodėmė nepaminėti Everesto. Žinoma, ekstremalų sportą ir viršukalnes verčiau palikime patyrusiems alpinistams, o kitokių potyrių pasiūlyti gali ir likęs Nepalas. Įspūdingi kalnų vaizdai kiekvieną turistą čia lydės visos kelionės metu, tačiau ne mažiau nustebinti gali ir džiunglės, senoviniai miestai ir niekur kitur napajuntamas ryšys su savimi bei vidinė harmonija. Be to, net išrankiausius sužavės vietinė Himalajų įkvėpta virtuvė ir itin draugiški vietiniai, besivadovaujantys <em>Namaste</em> gyvenimo filosofija.</p>
<p><strong>7 vieta. Omanas.</strong> Tai tikrai Arabijos pusiasalio perlas, tačiau vis dar nesulaukiantis dėmesio, kurio tikrai nusipelnė. Omanas neretai yra pamirštas keliautojų, kurie dažniau renkasi įspūdingąjį Dubajų ar Abu Dabį, tačiau Omanas yra originali arabiška istorija, kurią patirti turėtų kiekvienas[4]. Nors dalis žmonių yra linkę atsargiai žvelgti į itin musulmoniškus kraštus, Omanas yra ypač draugiškas turistams, saugus ir sąlyginai patogus keliautojams iš Europos, Azijos ar Šiaurės Amerikos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/brandon-kaida-2jwqoi-rbii-unsplash.jpg" alt="Kelionės" /></p>
<p><strong>6 vieta. Angilija.</strong> Tai daugeliui turbūt nepažįstamas vardas, kuris gali asocijuotis net su Anglija. Iš tiesų, tokia mintis nebūtų pernelyg toli nuo realybės, mat Angilija yra Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija, nedidukė sala tarp Karibų jūros ir Atlanto vandenyno. Būtent čia galima pasijusti it rojuje: toli paliktas likęs pasaulis, nuostabus žydras vanduo ir patys švariausi paplūdimiai. Tai nuostabi vieta poilsiui, vandens pramogoms, o gal net ir gražiausioms gyvenimo šventėms. Tik pagalvokite, kokios nuostabias ir įsimintinas vestuves būtų galima surengti ant jūros kranto.</p>
<p><strong>5 vieta. Slovėnija.</strong> Ši nedidukė Europos valstybė retai kada minima tarp tų, kurias aplankyti svajoja turistai. O iš tiesų, gaila, mat Slovėnija yra puikus mišinys tarp miesto šurmulio ir turistų dar pernelyg nepaliestos gamtos, tarp vakarų kultūros ir Balkanų karščio. Sostinė Liubliana yra vienas žaliausių Europos miestų: mažas ir kompaktiškas, kad būtų galima apkeliauti pėstute, galintis pasiūlyti ne vieną poilsio minutę viename ar kitame miesto parke. Gamtos ir ramybės mėgėjai jėgas atgauti gali ir prie vieno gražiausio Europos ežero – Bledo.</p>
<p><strong>4 vieta. Belizas.</strong> Karibų jūra Belizui dovanoja nuostabius paplūdimius ir puikų klimatą, o kaimynės Meksika bei Gvetamala į vietos kultūrą įneša įvairovės vėjų. Vis tik, įstabiausia čia yra gamta. Belizo koralinis rifas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o jame aptinkama daugiau nei 500 rūšių žuvų. Atrasti ką veikti, čia sugebės ir istorijos mylėtojai, mat vietovėje yra likusios ne vienos majų šventyklos liekanos, o ir patys beliziečiai yra linkę noriai pasidalinti savo istorinėmis žiniomis bei kultūra.</p>
<p><strong>3 vieta. Mauricijus.</strong> Ši sala yra toli Indijos vandenyne, netoli egzotiškojo Madagaskaro. Mauricijus žinomas kaip puiki atostogų kryptis tiems, kurie dievina saulės vonias, vandens pramogas ir prabangų poilsį pajūrio kurortuose. Tačiau, ši sala gali pasiūlyti ir dar daugiau. Vietinė kultūra susijusi su dvasingumu ir ramybe, todėl tikra palaima čia bus meditacijos bei jogos gerbėjams.</p>
<p><strong>2 vieta. Norvegija.</strong> Norvegija daugeliui lietuvių asocijuojasi su potencialiai nauju gyvenimu ir darbo galimybėmis, geriausiu atveju – su savaitgalio išvyka į Oslą ar Bergeną. Tačiau, iš tiesų Norvegija garsėja ne tik aukštomis kainomis ar vėsiais orais, tačiau įspūdinga gamta. Kalnai, fjordai ir Atlanto kelias kvapą užgniaužti priverčia net didžiausius keliautojus. </p>
<p><strong>1 vieta. Kuko salos.</strong> Viena iš Pietų Atlanto vandenyno salų, viena tolimiausių, tačiau ir gražiausių pasaulio vietų. Kuko salos yra laisvoje asociacijoje su Naująja Zelandija ir yra itin sunkiai pasiekiamos, tačiau pasistengti čia atvykti turėtų kiekvienas. Kuko salos garsėja natūralia aplinka, paplūdimiais, gamtos draustiniais. Čia nėra daug turistų, nėra prabangių viešbučių, ypatingai populiarūs paplūdimio vasarnamiai ir kuo artimesnis gamtai gyvenimo būdas[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ali-maah-zyoeem4nspm-unsplash.jpg" alt="Egzotiniai kraštai" /></p>
<h2>Turistinio keliavimo istorija siekia romėnų laikus</h2>
<p>Šiandien kelionės tapo visiška norma. Taip, vieni keliauja dažniau, į tolimesnius pasaulio kraštus bei egzotiškesnes vietas. Kiti, renkasi turistavimą gimtinėje arba susipažinimą su regionu. Vis dėlto, būtų sunku sutikti žmogų, kuris per atostogas ar ilgojo savaitgalio metu nenori išvykti pasižvalgyti ir susipažinti su kažkuo nauju. Vieniems tai vienas ar kitas Lietuvos dvaras, o kitiems, galbūt ir užsienio kurortas – kiekvienas renkasi pagal galimybes ir norus.</p>
<p>Tačiau kaip gi gimė šiuolaikinės kelionės? Juk žinome, kad senaisiais laikais žmonės gyveno itin sėsliai: dažnas gimdavo ir mirdavo savo kaime. Vėliau, prasidėjo atradėjų amžiaus, tačiau tiek Markas Polas, tiek Kristupas Kolumbas keliavo anaiptol ne tam, kad turistautų. Iš tiesų, kelionės, tokios, kokios jos yra šiandien, geriausiai gali būti siejamos su Senovės Romos gyventojais. Turtingi romėnai vasaromis išvykdavo į užmiesčio vilas būtent po to, kai masiškai ėmė tiesti kelius. Tai kaip reikiant palengvino keliones: iš vienos vietos į kitą buvo galima nuvykti ir greičiau, ir saugiau[6].</p>
<p>Be kita ko, romėnai keliaudavo ir siekdami praplėsti savąjį akiratį, taigi iš esmės, jie buvo pirmieji turistai, keliavę tiek dėl poilsio, tiek ir dėl kultūros. Amžiams kintant, keitėsi ir kelionių kultūra. Štai viduramžiais, pradidėjo piligriminės kelionės. Ne paslaptis, kad Europoje išplitus krikščionybei, žmonės tapo itin religingi ir dievobaimingi, ne vienas savo gyvenimą pasirinko pašvęsti Dievui ir savo tikėjimą pasirinko stiprinti bei skleisti keliaujant piligriminiais keliais, kurių dalis ir šiandien sutraukia tūkstančius tikinčiųjų iš viso pasaulio.</p>
<p>Maždaug XVII amžiuje Europoje išpopuliarėjo didieji turai. Į juos išsiruošdavo turtingų aristokratų atžalos, taip tarsi gilindamos savo išsilavinimą bei žinias. Pagrindiniai tokių turų miestai menkai skiriasi nuo šiandieninių populiariausių Europos lankytinų vietų – Paryžius, Roma, Venecija. Tokios turtingųjų kelionės dažniausiai vykdavo laivais, tačiau, kai XIX amžiuje buvo išvystytas geležinkelių tinklas, keliautojai jau dažniau rinkdavosi šią transporto priemonę. Tuomet išpopuliarėjo ir tai, ką šiandien vadiname „viskas įskaičiuota" atostogomis: būdavo galima įsigyti traukinio bilietą, kartu su pasirinktu viešbučiu. Taip gimė ir pirmosios kelionių agentūros, kurios nors ir pakeitusios koncepciją, gyvuoja iki šiol.</p>
