<h2>Skraidantys varpai ir cigaretės vietoj šokolado</h2>
<p>Nors šv. Velykos yra visiškai įprasta, kasmet Lietuvoje minima šventė, tačiau pasaulyje ji švenčiama labai skirtingais būdais. Kai kur tradicijos skamba pakankamai smagiai, tačiau kai kurios – mažų mažiausiai keistos ar net beprotiškos. Tad belaukiant gražiausios pavasario šventės pakeliaukime po pasaulį, aptardami pačias įdomiausias Velykų tradicijas.</p>
<p>Štai Prancūzijoje Velykų proga yra kepamas pats didžiausias pasaulyje omletas.</p>
<p>Haux miesto aikštėje Velykų pirmadienį į milžinišką keptuvę įmušama daugiau nei 4 500 kiaušinių, iš kurių kepamas didžiulis velykinis omletas. Šį patiekalą vėliau skanauja daugiau nei 1 000 žmonių, o pati tradicija gyvuoja jau daugiau nei 30 metų. Prancūzai taip įpratę prie velykinio omleto kepimo, jog kiekviena šeima iš ryto, dar būdama namuose, sudaužo kiaušinius ir atsineša juos į pagrindinę Haux aikštę.</p>
<p>Kalbant apie maistą, žinoma nereikėtų pamiršti ir skanėstų. Tačiau Papua Naujosios Gvinėjos džiunglėse šokoladas nėra labai naudingas, todėl čia prie įėjimų į bažnyčias galima rasti kiek kitokius Velykų medžius[1]. Vietoj šokoladinių skanėstų jie būna papuošti tabaku ir cigaretėmis, kurios išdalinamos po bažnytinių pamaldų.</p>
<p>Tuo tarpu prancūzų vaikai Velykų rytą gauna po šokoladą ne iš pasakiško zuikio, o nuo skrendančių bažnyčios varpų[2]. Prancūzijoje sakoma, kad kai varpai neskamba nuo Didžiojo penktadienio iki Velykų sekmadienio (nes gedima Kristaus mirties), jie iš tiesų skrenda į Romą, kad atneštų gėrybes.</p>
<h2>Įspūdingas laikinas menas ir merginų plakimas</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/easter_eggs.jpg" alt="" /></p>
<p>Gvatemaloje, Antigvos mieste vyksta viena didžiausių pasaulyje Velykų šventė. Ją apima didžiulis religinis paradas, kurio metu nešama 50–100 žmonių, o Didįjį penktadienį gatvėse būna išmėtomas niūrus juodas krepinis popierius. Tačiau pati ryškiausia Velykų tradicija Gvatemaloje – sudėtingas smėlio kūrinys, vadinamas alfombru. Jis daromas čia pat miesto gatvėse, o ryškiaspalviuose kūriniuose dominuoja gėlės, geometrinės figūros ir kiti raštai. Tokiu meno kūriniu visi gali grožėtis iki Didžiojo penktadienio, kurio metu per gatves einanti procesija sutrypia ir išspardo smėlį taip ištrinant piešinius.</p>
<p>Manote, jog įvairiaspalviai margučiai yra įprastas vaizdas visame pasaulyje? Tuomet smarkiai klystate, nes Graikijoje rasite tik raudonus kiaušinius. Pagal graikus raudona spalva yra gyvenimo spalva, o taip pat vaizduoja Kristaus kraują. Nuo seniausių laikų kiaušinis buvo laikomas gyvybės atsinaujinimo simboliu, o raudoni kiaušiniai simbolizavo pergalę prieš mirtį.</p>
<p>O tuo tarpu Vengrijoje Velykų sekmadienį moterys apsirengia tradiciniais drabužiais ir būna apliejamos vandeniu. Kartais jos net ne šiaip sau aptaškomos, o ant jų užpilamas visas kibiras vandens. Ne ką geriau ir moterims Čekijoje ar Slovakijoje. Čia Velykų pirmadienį geriausia likti namuose, nes gatvėmis klaidžioja vyrai ir vaikinai, kurie tik ir telaukia moterų. Kodėl? Nes pasiruošę linksmai kaspinais išpuoštas gluosnio šakeles jie plaka sutiktas merginas. Tikima, jog lengvas, neskausmingas plakimas turi paskatinti gerą sveikatą ir grožį, tačiau tokia tradicija dabar atrodo gan prieštaringai.</p>
<h2>Raganos, kriminalinių istorijų savaitgaliai ir didžiulė kiškių medžioklė</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/strange_easter_traditions.jpg" alt="" /></p>
<p>Esame įpratę prie persirengėlių per Užgavėnes ar Heloviną, tačiau Suomijoje galima išvysti raganomis persirengusius vaikus net ir per Velykas. Mažieji raganiukai pasikinkę šluotas klaidžioja po gatves ir ieško skanėstų. Manoma, jog ši tradicija kilo iš tikėjimo, jog raganos turi skristi į Vokietiją šokti su šėtonu. Suomijoje šią dieną deginami laužai yra skirti raganų atbaidymui.</p>
<p>Velykų raganomis persirengia ir Švedijos vaikai. Jie išsipaišo veidus, griebia į rankas šluotas ir vaikšto per visus kaimynus, dovanodami savo kurtas Velykų atvirutes bei prašydami saldainių.</p>
<p>O kalbant apie kiek šiurpesnes tradicijas, būtina paminėti Filipinų katalikus, kurie per Velykas imasi savęs nukryžiavimo ir plakimo. Pasak itin pamaldžių filipiniečių, tai padeda jiems apsivalyti nuo pasaulio nuodėmių. Tiesa, Romos katalikų bažnyčia nepalaiko šios idėjos ir bandė atgrasyti Filipinų tikinčiuosius nuo tokios praktikos, tačiau nesėkmingai.</p>
<p>Tuo tarpu Velykos Norvegijoje – tai nusikaltimams skirtas metas. T. y., būtent per Velykas televizijos kanalai itin aktyviai rodo kriminalines laidas ir būtent prieš pat šią pavasario šventę išleidžiama daugybė naujų detektyvinių romanų. Daug norvegų pabėga į savo kalnų namelius ir praleidžia savaitgalį su kriminalinėmis televizijos laidomis ar knygomis. Visi būna taip įsijautę į nusikaltimų istorijas, jog net pieno dėžėse būna paliekamos trumpos detektyvinės istorijos. Šį reiškinį paskatino didžiulis kriminalinio romano populiarumas 1923 metais, kurio veiksmas vyko Bergeno geležinkelyje.</p>
<p>O Naujojoje Zelandijoje žmonės iškeičia velykinių kiaušinių paiešką į šautuvus ir tikrą Didžiąją Velykų zuikio medžioklę. Net daugiau nei 500 medžiotojų bando išvalyti dirbamus plotus nuo „invazinių kenkėjų“ Otago regione ir gauti trofėjų bei piniginį prizą. Naujojoje Zelandijoje kasmet sumedžiojama maždaug 10 000 zuikių.</p>
