<h2>Gelbėjimo operacija Prancūzijoje</h2>
<p>Prancūzijoje, Senos upėje dreifuojančiam ir išplaukti negalinčiam sergančiam banginiui bus atlikta eutanazija. Tokia žinia pasidalino gyvūno gelbėjimo akciją rengę mokslininkai, kurie paskelbė, kad jų planas nukreipti gyvūną atgal į jūrą žlugo.</p>
<p>Mokslininkai atskleidė, kad gyvūnas jau kurį laiką kenčia milžiniškus skausmus, o jo pagydyti neįmanoma.</p>
<p>Gegužės 16 d. 13 pėdų ilgio orkos patinas pirmą kartą buvo pastebėta Senos žiotyse tarp Havro uosto ir Honflioro miesto Normandijoje. Gyvūnas vėliau keliasdešimt kilometrų plaukė prieš srovę ir pasiekė Ruano miestą[1].</p>
<p>Gyvūną apžiūrėję mokslininkai iškart išreiškė nerimą dėl jo sveikatos būklės, tačiau iš pradžių tikėtasi jį išgelbėti ir jūron vėl nukreipti naudojant orkų balsų įrašus.</p>
<p>Vis daugiau aplinkosaugininkų pastebi keistą banginių elgesį: pastaraisiais metais fiksuotas ne vienas atvejis, kai didžiuliai vandenynų gyventojai atklysta į urbanistinių zonų vandenis, pasirodo net netoli Londono ar Niujorko.</p>
<p>Tačiau, akcentuojama ir tai, kad dabar, kai gyvūnų rūšys nyksta 100 kartų greičiau nei įprastai, banginiai geriausiai atspindi šios žalos mastą.</p>
<blockquote>
<p>Prieš šimtmetį žmonės išžudė beveik visus Atlanto vandenyno banginius[2]. Dabar dėl klimato kaitos mirtiną grėsmę šiems gyvūnams ir vėl kelia žmogus ir jo veikla.</p>
</blockquote>
<p>Skelbiama, kad Šiaurės Atlanto banginių liko mažiau nei 450, iš jų tik kiek daugiau nei 100 vaisingų patelių. Manoma, kad jei niekas nepasikeis, po 25 metų populiacija nebebus gyvybinga.</p>
<h2>Padėti sergančiam gyvūnui nepavyko</h2>
<p>4 metrų ilgio banginis prieš keletą savaičių pastebėtas Normandijos regione. Mokslininkai nustatė, kad gyvūnas plaukė Lamanšu ir iš pradžių buvo pastebėtas prie Pont du Normandie tilto, jungiančio Havro ir Honflioro miestus.</p>
<p>Vėliau gyvūnas nukeliavo daugybę kilometrų, kol galiausiai vėl buvo pastebėtas netoli Prancūzijos Ruano miesto. Vietos aplinkosaugos tarnybos darbuotojai pranešė, kad gyvūno pelekas yra sulenktas.</p>
<p>Vertinant orkos sveikatą, tai yra blogas ženklas, todėl tarnybos pradėjo planuoti gyvūno gelbėjimo operaciją. Banginių tyrimo grupės pareigūnai pranešė, kad banginio sveikatos būklė kelia nerimą, todėl siekta paspartinti gyvūno sugrąžinimą į jam natūralią vandenyno aplinką.</p>
<p>Tačiau, banginis nereagavo į pasitelktus garsinius dirgiklius, o įrašinėjant sunegalavusio gyvūno skleidžiamą garsą, mokslininkai teigia išgirdę kažką panašaus į pagalbos šauksmą.</p>
<p>Įvertinus susiklosčiusią situaciją, jie priėmė sprendimą gyvūnui atlikti eutanaziją, taip siekiant sumažinti patiriamas kančias:</p>
<blockquote>
<p>„Bandymas grąžinti banginį į vandenyną nepavyko, todėl, siekiant išvengti dar didesnio jo streso ir kančių, buvo priimtas sprendimas jį užmigdyti."</p>
</blockquote>
<p>Mokslininkai peržiūrėjo surinktus duomenis ir nustatė, kad gyvūnas sirgo mukormikoze arba juoduoju grybeliu. Tai liga, kuria serga Šiaurės Amerikoje gyvenantys banginiai, bet kuri iki šiol Europoje dar nebuvo pastebėta.</p>
<p>Liga pirmiausia paliečia gyvūno odą, tačiau greitai gali išplisti į širdį, plaučius ir smegenis. Tai paaiškina prastą banginio orientaciją aplinkoje ir atklydimą iki Senos vandenų[3].</p>
<p>Mokslininkai nustatė, kad liga gyvūno organizme jau buvo gerokai pažengusi, o paliktas likimo valiai banginis būtų ilgai kentėjęs, kol galiausiai būtų nuskendęs.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/swanson-chan-wg2rxmrgyva-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Banginių keliai veda link miestų</h2>
<p>2021 m. Londono Temzės upėje taip pat pasirodė banginis. Gyvūno jauniklis keletą kartų įstrigo tarp upės krantinių, o su kiekviena diena jo būklė vis prastėjo, gyvūnas buvo ištiktas šoko dėl nežinomos ir jam netinkamos vandens aplinkos. Galiausiai veterinarai įvertino banginio kančias ir taip pat priėmė sprendimą jį užmigdyti[4].</p>
<p>2020 m. Hadsono upėje netoli Niujorko buvo pastebėtas plaukiojantis kuprotasis banginis. Tuomet užfiksuotuose vaizduose matyti, kaip banginis čiurkšlėmis išpila vandenį ir plaukia per upę. Hadsono upėje banginis pasirodė ir 2016 m[5]. Tuomet gyvūnas aplinkiniuose vandenyse plaukiojo net keletą savaičių, tačiau galiausiai išplaukė pats.</p>
<p>Mokslininkai pastebi, kad banginių sugrįžimas į miestus rodo, kad aplinkinių upių vanduo tampa švaresnis, o gyvūnai jose gali atrasti daugiau maisto. Tačiau banginiams visiškai priartėjus prie urbanistinių teritorijų, reikėtų sunerimti: dažniausiai tai požymis, kad gyvūnas yra sužeistas ar sergantis, sunkiai orientuojasi aplinkoje ir pats negali išplaukti į jam tinkamesnius vandenis[6].</p>
<h2>Banginių nykimas</h2>
<p>Kaip rūšis banginiai yra mitybos grandinės viršūnėje ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant bendrą jūros aplinką ir gerovę.</p>
<blockquote>
<p>Banginiai svarbūs ir tuo, kad sulaiko anglies dioksidą iš atmosferos: kiekvienas didysis banginis vidutiniškai sulaiko apie 33 tonas CO2 ir taip prisideda prie kovos su klimato kaita[7].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau, rūšis susiduria su egzistencine krize. 2020 m. Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos Raudonojoje knygoje banginių statusas buvo pakeistas į „kritiškai nykstantį“[8].</p>
<p>Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos duomenimis, Šiaurės Atlanto banginiai sunkiai atsigauna po daugiau nei tris šimtmečius trukusios banginių medžioklės, todėl dabar iki visiško rūšies išnykimo trūksta nedaug.</p>
<p>Daugiau kaip 350 pasaulio mokslininkų ir gamtosaugininkų iš 40 šalių yra pasirašę laišką, kuriame raginama imtis pasaulinių veiksmų, kad banginiai, delfinai ir jūrų kiaulės būtų apsaugoti nuo išnykimo. Laiške teigiama, kad nesiimant veiksmų dėl užterštų ir per daug eksploatuojamų jūrų, daugelis jų bus paskelbti išnykusiais per artimiausius dešimtmečius[9].</p>
