Laivybos sektorius imasi modernizuoti senąsias technologijas ir jas naudoti taršos mažinimui
Į gatves išriedant elektromobiliams, užsimota švarinti ir jūrinį transportą – šalys viena po kitos griebiasi senos vėju varomų laivų technologijos tam, kad mažiau terštų aplinką ir išmestų kuo mažiau teršalų. Dabartinės technologijos, kuriose jau naudojamos išmaniosios sistemos, senąsias technologijas pavers dar modernesnėmis ir padės laivo maršrutą optimizuoti taip, kad jam būtų išnaudojamas palankus vėjas.
Prie senųjų, bet modernizuotų sistemų panaudojant vėjo energiją, jau jungiasi Japonijos birių krovinių vežėjas „MOL“, eksploatuojantis laivą su vėjo jėgaine, Amerikos maisto pramonės milžinė „Cargill“, Švedijos laivybos bendrovė „Wallenius“, Prancūzijos įmonė „Zephyr & Borée“[2].
Kaip ir kiekvienas sektorius, laivybos pramonė taip pat turi mažinti anglies dioksido išmetimą, vadovaujantis Paryžiaus susitarimu. 2018 m. Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) pirmą kartą nustatė tikslą 2008-2050 m. perpus sumažinti laivybos išmetamų teršalų kiekį, tačiau Klimato kaitos sekimo programos skaičiavimai rodo, kad išmetamų teršalų kiekį sumažinti perpus nepakanka, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio.
Mokslininkai sutaria, kad ši 1,5 laipsnio riba yra tikroji viršutinė riba, kurią žmonija gali rizikuoti pasiekti. O štai viršijus šią ribą lauktų dar dažnesnių nelaimių virtinės. Todėl skubių sprendimų griebėsi ne tik žemės transporto, bet ir laivų gamintojai, mat vien per metus laivybos sektorius išmeta milijardą tonų anglies dioksido, kas yra beveik 3 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
Šiuolaikinėse technologijose nėra išnaudotas vėjo potencialas, kuris gali suteikti nuo 10 iki 90 % laivui reikalingos energijos.
Vėju varomus laivus gaubia keletas neteisingų mitų
Tuo tarpu vėju varomi laivai, kaip ir bet kuris kitas sprendimo būdas, susilaukė tiek palaikymo, tiek kritikos, o ypatingai teigiančių, kad ši technologija yra gerokai pasenusi ir tik grąžins mus į XIX amžių. Visgi, tai nėra tiesa, mat naujuose vėjo pagalba varomuose laivuose naudojamos tiek naujos, tiek senos technologijos, leidžiančios panaudoti vėją ten, kur jo galia yra didžiausia – jūroje.
Nepaisant to, kad XIX a. pabaigoje burinių krovininių laivų moksliniai tyrimai beveik sustojo, inžinerijos, jachtų lenktynių ir kosminio projektavimo srityse buvo sukurta svarbių inovacijų, kurios yra naudojamos krovininiuose laivuose[2].
Antrasis mitas teigia, kad kadangi tokie laivai bus priklausomi nuo vėjo (kuris yra nenuspėjamas), tikslo laiku jie nepasieks. Tačiau nuo XIX amžiaus orų prognozės stipriai pagerėjo, o orų maršrutų sudarymo programinė įranga padeda pasirinkti geriausią maršrutą.
Kitas mitas yra tas, kad neva ne visų tipų laivuose gali būti įrengiamos burės, pavyzdžiui, jų įrengimas neįsivaizduojamas krovininiuose laivuose. Tačiau gamintojai „Veer Voyage“ ir „Windcoop“ šiuo metu varžosi, kuriam pirmajam pavyks pastatyti pirmąjį krovininį vėju varomą laivą.
Visgi, dar bandoma teigti, kad jei vėju varomi laivai yra tokie efektyvūs, kodėl tuomet yra sustojęs jų naudojimas. Tačiau čia svarbu paminėti tai, kad kritus naftos kainoms, vėjui buvo sunku konkuruoti su pigiu sunkiuoju mazutu. Todėl laivuose naudojamos vėjo technologijos liko labiau nišinė sektoriaus dalis, kadangi laivyba užsiimančioms bendrovėms nereikia mokėti realių aplinkosauginių ir visuomeninių išlaidų, susijusių su iškastinio kuro deginimu.
O štai dabar vėl pradėta kalbėti apie tokių laivų sugrįžimą, nes tikėtina, kad tarptautinei laivybai netrukus bus pradėta taikyti pasaulinė anglies dioksido kaina.
Pristatytas vėju varomas super burlaivis, kuris išmetamųjų teršalų kiekį sumažins 90 %
Dar prieš keletą metų pristačius vėjo jėga varomą burlaivį „Wallenius Marine OceanBird“ buvo tikimasi proveržio vėjo jėga varomų krovininių laivų rinkoje. Šį laivą varo tik penkios įtraukiamos sparnų burės, kurios valdomos algoritmais, kad vėjo energija būtų naudojama kuo efektyviau. Burės veikia kaip lėktuvo sparnai ar sraigtasparnio rotoriai, naudodamos skirtingu greičiu pučiamą orą, kad laivas būtų traukiamas į priekį. Be to, laivas turi atsarginį pagalbinį variklį, veikiantį švarių degalų pagrindu ir skirtą įplaukti ir išplaukti iš uostų[3].
Laivo kūrėjų komanda taip pat pakeitė laivo korpuso formą ir padidino kompiuterinę galią, kad galėtų apskaičiuoti veiksmingiausią konfigūraciją, leidžiančią bet kuriuo metu pasiekti didžiausią greitį. Rezultatas – elegantiškesnis ir išmanesnis laivo dizainas, kuris taip pat galėtų būti naudojamas kruiziniams laivams tobulinti.
Vienu metu „OceanBird“ gali gabenti 7 000 automobilių ir plaukti iki 10 mazgų greičiu, o Atlanto vandenyną perplaukti per 12 dienų, palyginti su aštuoniomis dienomis, kurias užtrunka iškastiniu kuru varomas krovininis laivas.
Nors „OceanBird“ dar tik projektuojamas, „Wallenius Marine“ tikisi sudominti savo naujovišku vėjo jėgainių laivu ir paskatinti kitus šios pramonės šakos atstovus toliau diegti naujoves. Skelbiama, kad anksčiausiai šis laivas gali būti pagamintas 2024 metais.
