Žiūrėkite, kas ant liežuvio galo – priešingu atveju „susimojuosime“ kalėjime
Paaiškėjo, jog knygų apie Harį Poterį autorė Joanne Kathleen Rowling mieliau sės į kalėjimą, nei laikysis naujų įstatymų, ribojančių LGBTQ judėjimo žodžio laisvę[1]. Išgirdote teisingai: nors J.K. Rowling žino ištisos kartos, jos vardas pastaruoju metu skamba tik neigiamame kontekste.
Viso šio nemalonaus peizažo paslaptis paprasčiausiai yra ta, kad žymi moteris kreipėsi į kitas moteris „moterimis“ keliuose forumuose, atsisakydama remiantis jų užgaidomis pastarąsias vadinti „menstruacijas patiriančiais asmenimis“, tokiu būdu neva įsiutindama transseksualų bendruomenę, kuri nepadorų ir „neapykantos kupiną terminą“ priskiria sau. Šis nederamas tonas – pagrindinė priežastis, dėl kurios J.K. Rowling nuo to laiko yra traktuojama pasitelkiant kartėlį bei milžinišką konkrečios visuomenės dalies nepasitenkinimą.
Rodos, sveiko proto žmogus net nepagalvotų, kad dėl to, jog kas nors moteris vadina „moterimis“, turėtų susimąstyti apie neapykantos ar atskirties kurstymą. Tačiau ši situacija tik dar kartą parodo, kokiame (naujame) pasaulyje gyvename – ogi būtent tokiame, kuriame adekvatumas yra vis mažiau svarbus, liguistai tapatybės politikai išaugus aukščiau visko[2].
Derėtų patikinti, jog pasauliečius klaidinanti viršukalnė yra tokia miglota, kad J.K. Rowling už savo „absoliučiai nepageidaujamą elgesį“ netgi gali atsisėsti už grotų. Ir šiam nuosprendžiui yra labai rimta priežastis.
Tvirtinama, kad Jungtinės Karalystės leiboristų vyriausybė nesąmoningą (puse lūpų, klaidingai nugirstą ar bet kokį kitą) kreipimąsi netinkamu įvardžiu laiko niekuo kitu, kaip neapykantos nusikaltimu, už kurį esą gali būti baudžiama kalėjimu. Dar baisiau: minėtoje šalyje, anot Didžiosios Britanijos parlamento, jau dabar „neapykantos nusikaltimu“ traktuojamas atvejis, kai kas nors supainioja kito asmens lytį, jei galima įrodyti, jog tokio elgesio motyvas yra priešiškumas „aukos“ tapatybei.
Leiboristų politika linkus bausmę dar labiau išplėtoti
Leiboristų politika mano, kad konservatoriai negeba apsaugoti LGBTQ+ asmenų, nemokėdami kovoti su neapykantos nusikaltimais, įskaitant smurtinius „neapykantos nusikaltimus“. Todėl leiboristai, kaip ir žadėjo, greitu metu dar labiau sugriežtins įstatymus, jog prieš LGBTQ+ asmenis nukreiptos neapykantos kaltininkai nebegalėtų išvengti ilgesnių bausmių.
Detalizuojama, kad šiuo metu išpuoliai, kylantys iš neapykantos dėl aukos lytinės tapatybės gali būti laikomi „sunkiu nusikaltimu“, nepaisant to, jog anksčiau šiai kategorijai buvo priskiriama prievarta bei priekabiavimas, kylantys iš neapykantos rasiniu ar religiniu pagrindu, – dabar dėl abiejų rūšių nusikaltimų jų vykdytojams gali būti skiriama iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Nors Didžiosios Britanijos leiboristų partija, komentuodama ateities planus, susijusius su visuotiniais rinkimais (kurie turėtų įvykti ne vėliau kaip 2025 m. sausio mėn.) daugiau argumentų nepateikė, manoma, jog numatomas manevras iš tiesų prieštarauja sveikam protui, be to, pažeidžia laisves – nepaisant to, kad, progai pasitaikius, demonstruojama „laisvės“ gynimo regimybė. Priešingai, tokio pobūdžio veiksmai skatina beprotybės plitimą (kaip įrodo ir J.K. Rowling pavyzdys) kovoje su priverstiniu tikrovės neigimu, klasifikuojant kieno nors įvardijimą netinkamu įvardžiu kaip neapykantos nusikaltimą.
„Aš mielai ištverčiau dvejus metus kalėjime, jei taip atrodo alternatyva priverstiniam kalbėjimui ir tikrovės bei svarbos neigimui“, – rašė J.K. Rowling tviterio paskyroje.
Po to, kai vienas vartotojas papriekaištavo, kad jos elgesys leiboristų laikais gali užtraukti dvejus metus kalėjimo, ji patikslino, kaip galimai atrodytų jos bausmė cypėje:
„Aišku, tikiuosi kokio nors darbo bibliotekoje, bet manau, jog man gerai sektųsi ir virtuvėje“, – pridūrė rašytoja.
Už kūrybingumą nominuotas transseksualus rašytojas, ieškantis spermos donoro spektaklyje
Žandikaulį narinanti demonologija dar nesibaigia, – tik dabar – jau kitu rakursu.
Transseksualus „Netflix“ serialo „Lytinis švietimas“ (angl. „Sex Education“) rašytojas kartu su savo partneriu įnirtingai ieškos spermos donoro kaip „novatoriško“ teatro spektaklio dalies[3]. Vėlgi, kaip tarė, taip ir padarė.
Per pristatymą, pavadintą „Pirmasis trimestras“, idėjos sumanytojas, vardu Krishna Istha rengia intymius gyvus interviu su klausytojais, tikėdamasis tarp jų rasti idealų spermos donorą. Įdomiausia, jog diskusijos įprasto pokalbio neprimins: su potencialiais kandidatais bus kalbama įvairiomis temomis – nuo filosofijos iki popkultūros, kadangi projekto iniciatoriams nelabai įdomūs vaisingumo centruose užduodami klausimai. Kitaip tariant, nepaisant to, kad spermos bankų svetainėse išvardijami tokie požymiai kaip ūgis, rasė, akių spalva ir tai, ar kandidatai turi daktaro laipsnį, šie dalykai bus apeinami.
„Battersea Arts“ centro pareiškime, kuriame vyks lapkričio mėnesį debiutuosiantis spektaklis, teigiama, jog šis reginys – tai reta galimybė prisidėti prie „keistuoliškos“ šeimos kūrimo – nori to ar ne – tampant aukščiausios klasės „sarkazmo“ liudininkais. Visa tai atsiėjo nei daug, nei mažai: projektui sukurti buvo gauta daugiau kaip 74 tūkst. eurų dotacija iš Meno tarybos ir Nacionalinės loterijos.
K. Istha jau anksčiau yra kalbėjęs apie translyčių žmonių meninio vaizdavimo svarbą, susijusią su seksualiniu švietimu. Tuo tarpu minėtas užmojis neva leis žiūrovams sužinoti apie „trans“ patirtį iš „tikros ir autentiškos pusės“.
Šiaip ar taip, lengva nebus: kad patekti į kandidatų sąrašą, teks atsakyti į keletą neįprastų klausimų. Pavyzdžiui, „Kada paskutinį kartą melavote?“; „Ar jūsų gyvenime yra homoseksualių žmonių?“; „Ar žiūrėjote „Princesės dienoraščius“?“ ir dalį kitų. Skubėkite: tuščios kėdės – ne ilgam. Tačiau ar geriau būti „aukštyn kojom“ pasaulio ir suklaidintos tapatybės liudininkais, ar „seksperimento“ dalyviais, jau kitas klausimas.
