Gyvybės langelyje paliko vaikštančią ir kalbančią mažylę

Šeima, ŠiandienRosita Kvietkevičienė
Suprasti akimirksniu
mažylis
Yuri Shirota/Unsplash.com nuotrauka

Kauno gyvybės langelyje paliktas dviejų metų vaikas

Kai Lietuvoje buvo įkurti pirmieji Gyvybės langeliai, buvo kalbama apie tai, kad juose bus galima saugiai palikti naujagimius. Tokia sistema sukurta tam, kad mamos, pagimdžiusios mažylius, bet jaučiančios, kad negali jais pasirūpinti, vaikelį galėtų saugiai, anonimiškai, be gėdos ir teisėsaugos įsikišimo perduoti į kitas rankas. Vis dėlto tai, kas nutiko Kaune, buvo neplanuota – Gyvybės langelyje buvo palikta dviejų metukų mergaitė, jau vaikštanti, kalbanti, ir aiškiai suvokianti, kad jos mama, namai, šeima kažkur dingo. 

Kaip pranešė Kauno ligoninė, gyvybės langelyje nuskambėjus skambučiui lopšyje rasta mergaitė. Ji buvo užklota pledu, tvarkingai aprengta, vaikštanti ir kalbanti. Mergaitė buvo perduota už tolesnę vaiko priežiūrą atsakingoms tarnyboms[1].

Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė savo socialiniame tinkle teigė, kad tokią situaciją reikia vertinti, kaip išgelbėtą vaiko gyvybę.

„Gali būti ir tokie sprendimai. Turbūt labai skaudūs visiems, ypatingai juos priėmusiems. 

Svarbu pasakyti, kad tėvai turi 3 mėnesius pakeisti savo sprendimą. Ir priėmus kitą sprendimą – būtų suteikta visa reikalinga pagalba. Jo nepakeitus – vaikui ieškoma šeima pasirengusi priimti ir įvaikinti.

Tai yra vyriausias paliktas vaikas gyvybės langelyje. Prieš tai 2013 metais, taip pat Kaune, buvo paliktas 1 metų 7 mėnesių berniukas“,– rašo ji[2].

Kas yra gyvybės langelis?

Gyvybės langelis yra speciali patalpa, į kurią įdėjus naujagimį ar vaiką, budintį personalą pasiekia signalas ir auklėtojos skubiai pasirūpina vaiku, kuriuo negali ar nenori rūpintis patys tėvai.

Šiuo metu gyvybės langeliai Lietuvoje veikia 8 gyvybės langeliai:

  •  Vilniuje – Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose;
  •  Kaune – Krikščioniškuosiuose gimdymo namuose;
  • Kaune – Prano Mažylio gimdymo namuose;
  • Klaipėdoje – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje;
  •  Šiauliuose – Šiaulių moters ir vaiko klinikoje;
  • Panevėžyje – Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose;
  • Marijampolėje – Marijampolės ligoninėje;
  •  Alytuje – Alytaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.

Svarbu tai, kad joks įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės už vaiko palikimą  „Gyvybės langelyje“. Ji yra nustatyta už kūdikio palikimą nesaugioje ir kūdikiui pavojingoje aplinkoje.

Kai vaikas būna paliekamas Gyvybės langelyje, gydymo įstaiga rastą vaiką nuveža į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų patikrinta rasto vaiko sveikatos būklė. Tuomet vaikas laikinai apgyvendinamas įstaigoje, kol bus apgyvendintas šeimoje, išskyrus tuos atvejus, kai vaikui yra būtinos sveikatos priežiūros paslaugos ar galima vaiko motina arba tėvas pareikš norą susigrąžinti vaiką per tris dienas nuo vaiko radimo dienos. Jeigu randamas vaikas, prie kurio nebuvo palikta dokumentų iš sveikatos priežiūros įstaigos arba vaiko gimimo pažymėjimo (forma103-1/a), kurie leistų nustatyti vaiko motinos tapatybę, kviečiami teritorinės policijos įstaigos pareigūnai. Tuomet vaiko teisių apsaugos skyrius organizuoja vaiko gimimo registravimą ir per tris paras nuo vaiko radimo dienos pateikia pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo – vaikui suteikiamas vardas, pavardė, įrašoma  medicininiais tyrimais nustatyta galima gimimo data.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gavusi informaciją apie „Gyvybės langelyje“ rastą vaiką, atsižvelgdama į geriausius vaiko interesus, parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančią galimų įvaikintojų šeimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos skyrius, informuodamas šiuos asmenis apie galimybę globoti rastą vaiką, įspėja, kad vaiką bus galima įvaikinti tik kai vaikui sueis 3 mėnesiai. Svarbu žinoti: vaiko tėvai turi teisę susigrąžinti vaiką iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo dienos.

Ką daryti, norint susigrąžinti Gyvybės langelyje paliktą vaiką?

Nuo 2009 metų, kai buvo atidarytas pirmasis Gyvybės langelis, jame buvo palikti 95 vaikai. 16 iš jų susigrąžino tėvai. Norint susigrąžinti vaiką, paliktą Gyvybės langelyje, reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių. Jeigu tėvai paliko vaikelį be gimimą liudijančių dokumentų, teismo keliu turi būti įrodoma, kad vaikas tikrai jų – atliekami DNR testai. Jei paaiškėja, kad vaikelis tikrai tų žmonių, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai įvertina motinos ir (arba) tėvo galimybes auginti vaiką ir (ar) sprendžia vaiko grąžinimo motinai ar tėvui klausimą. Tokiais atvejais yra vertinamos asmens (asmenų) gyvenimo būdas, gyvenimo sąlygos, psichologinė būsena, sveikata, galimybės pasirūpinti vaiku. Ši procedūra gali užtrukti iki 3 mėnesių. Per tą laiką tėvams gali būti neleidžiama matytis su vaiku. 

Svarbu pažymėti, jog yra atvejų, kai paliktą vaiką auginanti šeima, atsisako vaiką grąžinti biologiniams tėvams, o kuo ilgiau vyksta teisminiai procesai, tuo labiau, vaikui augant, formuojasi emocinis ryšys tarp globojamo vaiko ir jo globėjų, kas taip pat gali turėti reikšmės galutiniam teismo sprendimui, kuris priimamas tik vadovaujantis geriausiais vaiko interesais.

Spauda kritikuoja – mergaitės palikimą gyvybės langelyje įvardino „siaubingu“

įrašas
lrytas.lt feisbuko įrašas

Tuo tarpu masinė medija nesnaudžia ir skuba smerkti tėvus, kurie paliko mergaitę Gyvybės langelyje. Socialiniame tinkle pasidalintą „Lietuvos ryto“ straipsnį palydėjo prierašas „siaubinga“. Į tai sureagavo skaitytojai teikdami, kad tai ne laikas ir ne vieta smerkti mamą ar abu tėvus, juo labiau, kad nežinoma, kokia gi situacija šeimoje. Kai kurie net siūlė skubėti ieškoti mamos, ar ši apskritai tebėra gyva.

„lrytas.lt yra pačio žemiausio lygio su antraštė , ” siaubinga” . Gyvybės langelis yra skirtas ne pasmerkimui. Ai tiesa, geriau kur Vilnelėje rasti po to paskandintą… va kur logika. Gal mama ,taip apsaugojo nuo grėsmės savo vaiką. Per tokius va šūdarankius žurnalistus, moterys bijos išvis kilus tragedijai kažkur kreiptis. Nes bus ar taip ar taip pasmerktos. Siaubinga, tai kaip neneša jokios atsakomybės tokie plunksnos broliai“, –kritikos spaudos atstovams pažėrė Simona. 

„O kas „siaubinga”, lrytas.lt? Siaubinga būtų, jei išmestų į mišką. Toks jausmas, kad šio portalo žurnalistų siekis, kad žmonės, pasiryžę tokiam sprendimui, jaustųsi dar blogiau, nei išmetę pro langą😶 Konstatuokit FAKTUS, be subjektyvių emocijų!!! Ir be savo išvadų!!!“, – antrino ir Gitana[3].