Augant elektros energijos kaupimo įrenginių populiarumui – nauja parama
Lietuvos gyventojai netrukus galės pasinaudoti nauja finansine paskata – Energetikos ministerija skelbia apie 15 mln. eurų paramos priemonę, skirtą elektros energijos kaupimo įrenginiams įsirengti. Ši iniciatyva, kurią balandžio 8 d. oficialiai paskelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), padės namų ūkiams tapti energetiškai savarankiškesniems ir prisidės prie šalies energetinės nepriklausomybės tikslų.
„Gaminantiems vartotojams ši investicija į energijos kaupimo sistemas sustiprins ne tik namų ūkių savarankiškumą, bet ir prisidės prie nuoseklios krypties, siekiant visiško energetinio šalies savarankiškumo. Tam kuriame patrauklius paramos instrumentus ir kviečiame gyventojus nedelsti ir pasinaudoti parama“, – pabrėžia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Elektros energijos kaupimo įrenginiai Lietuvoje tampa vis populiaresni. Elektros skirstomojo tinklo operatoriaus (ESO) duomenys rodo, kad nuo šių metų sausio vartotojų, įsirengusių baterijas, skaičius išaugo net 3 kartus, o bendra baterijų talpa padidėjo daugiau nei dvigubai.
Šiuo metu prie skirstomojo tinklo prijungta daugiau nei 1,5 tūkst. energijos kaupimo įrenginių, kurių bendra talpa siekia 32 MWh. Be to, dar daugiau nei šimtui objektų jau išduotos prijungimo sąlygos, tad augimo tendencija akivaizdi.
Parama skirta tik elektrą gaminantiems vartotojams
Parama bus teikiama tik tiems energijos kaupimo įrenginiams, kurie pažymėti CE ženklu. Šis ženklas patvirtina, kad įrenginys atitinka ES saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, yra įvertintas atitinkamos laboratorijos, o gamintojas prisiima už jį atsakomybę. CE ženklas privalomas visiems produktams, kuriais prekiaujama ES, nepriklausomai nuo jų gamybos vietos.
Svarbu paminėti, kad paramą galės gauti tik gaminantys vartotojai – tie, kurie jau turi įsirengę atsinaujinančių energijos išteklių elektrines. Gyventojai gali rinktis kaupimo įrenginius, kurių talpa didesnė nei 15 kWh (bet galia mažesnė nei 100 kW), tačiau parama bus skiriama tik už kaupiklio talpą iki 15 kWh.
Paramos suma išlieka tokia pati: už 1 kWh ličio geležies fosfato kaupimo įrenginio talpą skiriama apie 380 eurų, o už 1 kWh ličio jonų – 314 eurų. Tai reiškia, kad maksimali paramos suma gali siekti 5 696 eurus ličio geležies fosfato įrenginiams ir 4 707 eurus ličio jonų įrenginiams.
Energijos kaupimo sistemų plėtra – tik dalis didesnio plano. 2025 metais valstybės parama šiai sričiai viršys 200 mln. eurų. Priemonės numatytos ne tik gyventojams, bet ir ūkininkams, savivaldos įstaigoms bei ligoninėms. Be to, su Europos Komisija suderinta 180 mln. eurų vertės valstybės pagalbos schema, kuri skatins investicijas į didelės galios (daugiau kaip 15 MW) baterijas, prijungiamas prie perdavimo tinklo.
Norintys sužinoti daugiau apie šią ir kitas investicines paramos priemones gali rasti informaciją oficialiame Energetikos ministerijos puslapyje. Energetikos ministerija ragina gyventojus pasinaudoti šia galimybe ir prisidėti prie žalesnės bei savarankiškesnės Lietuvos kūrimo.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos informaciją.
