Daugiausia rinkosi vienų metų obligacijas
Gynybos obligacijos ir toliau traukia investuotojų dėmesį – vos per dvi savaites joms skirta daugiau nei 73 mln. eurų. Ryškiausiai išsiskyrė vienų metų trukmės vertybiniai popieriai, kuriems atiteko didžioji dalis visos investuotos sumos.
Finansų ministerija skelbia, kad rugpjūčio 4–17 dienomis gyventojai, įmonės ir įvairios organizacijos gynybos obligacijų įsigijo už beveik 73,2 mln. eurų[1].
Didžiausia pinigų dalis nukreipta į vienų metų trukmės obligacijas – jų nupirkta už 60,9 mln. eurų, o iš viso užfiksuoti 954 sandoriai.
Šešių mėnesių obligacijoms investuotojai skyrė daugiau nei 10,1 mln. eurų – sudaryti 575 sandoriai. Ilgesnio laikotarpio obligacijų paklausa buvo gerokai kuklesnė: dvejų metų vertybinių popierių parduota už 1,1 mln. eurų, sudarius 81 sandorį, o trejų metų obligacijų – taip pat už 1,1 mln. eurų, sudarius 78 sandorius.
Investuotojams siūlomos naujos emisijos
Gynybos obligacijų platinimas tęsiamas. Rugpjūčio 18–31 dienomis galima rinktis iš keturių naujų emisijų, kurių trukmė siekia nuo šešių mėnesių iki trejų metų.
Už pusmečio trukmės obligacijas bus mokamos 1,3 proc. pusmetinės palūkanos, o jų išpirkimas numatytas 2027 metų kovo 2 dieną. Vienų metų obligacijoms nustatytos 2,6 proc. metinės palūkanos, jos bus išperkamos 2027 metų rugsėjo 1 dieną.
Pasirinkusiems ilgesnį investavimo laikotarpį siūloma 2,8 proc. metinė grąža. Tokios palūkanos taikomos tiek dvejų, tiek trejų metų obligacijoms, kurios bus išperkamos atitinkamai 2028 ir 2029 metų rugsėjo 1 dieną.
Šią taupymo ir valstybės gynybos finansavimo priemonę Lietuva pradėjo siūlyti 2024 metais. Finansų ministerijos duomenimis, per 60 iki šiol išleistų emisijų investuotojai gynybos obligacijų įsigijo už bendrą 930 mln. eurų sumą.
Ką svarbu žinoti norintiems įsigyti gynybos obligacijų?
Gynybos obligacijos yra specialios paskirties Vyriausybės taupymo lakštai. Kitaip nei įprasto valstybės skolinimosi atveju, už šias obligacijas surinkti pinigai turi konkrečią paskirtį – jie nukreipiami Krašto apsaugos ministerijos poreikiams ir šalies gynybai finansuoti[2].
Investuoti gali ne tik gyventojai – gynybos obligacijos prieinamos ir verslui bei kitoms organizacijoms. Mokamų palūkanų dydis nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos trukmės valstybės skolinimosi palūkanų normų vidurkį.
Šiuo metu gynybos obligacijų galima įsigyti per tris platintojus – „Swedbank“, SEB ir „Orion Securities“. „Swedbank“ jas siūlo savo interneto banke, SEB – interneto banke ir fiziniuose banko padaliniuose, o „Orion Securities“ – savo interneto platformoje.
Visi trys platintojai už patį gynybos obligacijų įsigijimą mokesčio netaiko. „Swedbank“, SEB ir „Orion Securities“ taip pat netaiko jų saugojimo mokesčio. Vis dėlto atliekant kitas su investicinėmis ar banko paslaugomis susijusias operacijas gali būti taikomi atskiri paslaugų teikėjų įkainiai.
Gynybos obligacijų galima įsigyti be pertraukų
Nuo šių metų vasario pakeista gynybos obligacijų platinimo tvarka – siekiama, kad investuotojai jų galėtų įsigyti nuolat, nelaukdami atskiro platinimo etapo. Pasibaigus vienos emisijos platinimui, iš karto pradedama kita, o kartu plečiamas ir skirtingos trukmės obligacijų pasirinkimas. Tokiu būdu gyventojams, įmonėms ir organizacijoms suteikiama daugiau laisvės pasirinkti, kada ir kuriam laikotarpiui skolinti pinigus valstybei[3].
Kartu keistos ir sąlygos, turinčios padidinti šios investavimo priemonės patrauklumą. Anksčiau gynybos obligacijų palūkanoms buvo taikomos 2 proc. lubos, tačiau siekta jų atsisakyti ir grąžą labiau susieti su valstybės skolinimosi kaina. Dabartinės emisijos rodo šį pokytį – rugpjūtį siūlomų ilgesnės trukmės obligacijų metinės palūkanos jau siekia 2,8 proc.
Pasibaigus obligacijų terminui investuotojui papildomų veiksmų atlikti nereikia: investuota suma ir priklausančios palūkanos automatiškai pervedamos į sąskaitą, iš kurios buvo sumokėta už obligacijas.
