Žmogaus pinigų leidimo įpročiai – ne valstybės reikalas?
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje įsiplieskė emocinga diskusija apie tai, kaip gyventojai panaudos iš antros pakopos pensijų fondų atsiimtus pinigus. Vieni piktinasi, kad lėšos „ištaškomos“ vartojimui, kiti – gina teisę spręsti savarankiškai. Šio ginčo centre atsidūrė ne tik ekonominiai argumentai, bet ir gilesnis klausimas: kam iš tiesų priklauso žmogaus sukaupti pinigai?
Į 77.lt redakciją besikreipusi Jolita (77.lt – vardas redakcijai žinomas) savo poziciją išsakė paprastai, bet labai aiškiai.
„Aš kaupiau šiuos pinigus ne vienus metus, sąžiningai dirbau, tad gal galiu pasilikti teisę ir pati nuspręsti, kaip man elgtis su šiais pinigais. Juk jei jau pavyko man sukaupti juos, gal užteks proto sugalvoti, ir kam išleisti.“ – be užuolankų rėžė moteris.
Kaip Jolita pati teigė, iš pirmo žvilgsnio diskusija gali atrodyti apie finansinį raštingumą ar socialinę atsakomybę. Tačiau iš tiesų ji paliečia daug platesnį lauką – pasitikėjimą žmogumi. Ar valstybė ir visuomenė laiko pilietį pakankamai brandžiu priimti sprendimus dėl savo pinigų, ar vis dar jaučiama būtinybė „patarti“, „nukreipti“ ar net smerkti?
Sukaupti pinigai – asmeninė žmonių nuosavybė
Anot gyventojos, kritikai dažniausiai remiasi argumentu, kad pensijų fondai skirti senatvei, todėl jų lėšos turėtų būti naudojamos atsakingai, o ne trumpalaikiam vartojimui. Tačiau tokia pozicija neišvengiamai suponuoja vieną pavojingą prielaidą – kad egzistuoja vienas teisingas būdas tvarkytis su savo pinigais.
Jolita svarsto, kad jei žmogus daugelį metų kaupė, prisidėjo prie fondo, prisiėmė riziką ir laukė galimybės disponuoti savo lėšomis, kodėl jis turėtų būti teisiamas už tai, kaip jas panaudoja?
„Svarbu suvokti, kad „pirkimas“ nebūtinai reiškia neatsakingumą. Vienam tai gali būti ilgai atidėtas remontas, kitam – sveikatos sprendimai, trečiam – investicija į vaikų ateitį ar net savo verslą. Viešojoje erdvėje dažnai matomas tik paviršius – vartojimas, bet nematoma platesnio konteksto.“ – pridūrė moteris.
Jolita svarsto, kad tokius pinigus užsidirbusi visuomenė ir be ekspertų patarimų ir „prikaišiojimų“, veikiausiai, pajėgi nuspręsti, kur tuos pinigus „padėti“.
Pensijų reforma tapo pasitikėjimo testu – ir jis dar tik prasideda
Skaičiai rodo, kad pokyčiai yra reikšmingi. Per pirmąjį reformos ketvirtį iš antros pakopos sistemos pasitraukė beveik 550 tūkst. žmonių, o fondai neteko apie 4,4 mlrd. eurų. Dalis šių pinigų grįžo gyventojams, dalis – „Sodrai“[1].
Tai signalizuoja ne tik apie finansinius judėjimus, bet ir apie žmonių santykį su sistema. Dalis pasirinko pasitraukti, kiti – likti ar net pereiti prie alternatyvių kaupimo būdų. Tai rodo vieną aiškų dalyką: gyventojai ieško sprendimų, kurie jiems atrodo prasmingiausi.
Premjerė Inga Ruginienė šią situaciją vertina pozityviai. Jos teigimu, pagrindinis reformos tikslas buvo suteikti žmonėms galimybę pasirinkti, o dabartiniai sprendimai – natūrali to pasekmė. Ji pabrėžia, kad nėra pagrindo skubėti taisyti sistemos, nes praėjo dar per mažai laiko, o pats pokytis – esminis.
Pasak Vyriausybės vadovės, svarbiausia yra pasitikėti gyventojais – jų gebėjimu priimti sprendimus, pasirinkti skirtingus finansinius kelius ir atsakingai valdyti savo pinigus. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis žmonių renkasi ne tik išleisti lėšas, bet ir aktyviai ieško kitų investavimo ar kaupimo būdų – nuo trečios pakopos iki investicinių sąskaitų.
