Suprasti akimirksniu
  • Vaistai nuo hiperaktyvios šlapimo pūslės susiję su padidėjusia demencijos rizika
  • Jungtinėje Karalystėje drastiškai auga sergančiųjų demenciją skaičius, darosi brangu išlaikyti ligonius
  • Demencija – progresuojanti liga, kurios visiškai išvengti neįmanoma, bet galima sumažinti rizikas
Šaltiniai
Demencija
Vartojant anticholinerginius preparatus rizikuojama susirgti demencija. Steven HWG/Unsplash nuotrauka

Vaistai nuo hiperaktyvios šlapimo pūslės susiję su padidėjusia demencijos rizika

Naujas tyrimas rodo, kad vaistai, paprastai skiriami nuo pernelyg aktyvios šlapimo pūslės, gali padidinti demencijos išsivystymo riziką. Šie vaistai, vadinamieji anticholinerginiai preparatai, mažina šlapimo pūslės susitraukimus, kad būtų išvengta šlapimo nelaikymo ir dažno šlapinimosi. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad tam tikros šių vaistų rūšys gali padidinti demencijos riziką maždaug 30 proc.

Tyrimo metu buvo analizuojami beveik 1 milijono Jungtinės Karalystės gyventojų, įskaitant daugiau kaip 170 tūkst. demencija sergančių žmonių, sveikatos įrašai. Nustatyta, kad apskritai anticholinerginių vaistų vartojimas buvo susijęs su 18 proc. didesne demencijos rizika. Vyrams tenkanti rizika susirgti šia buvo šiek tiek aukštesnė nei moterims[1].

Ypač didelį susirūpinimą kėlė vaistai, kurių sudėtyje buvo oksibutinino hidrochloridas ir tolterodino tartratas, kuriuos vartojant demencijos rizika buvo atitinkamai 31 ir 27 proc. didesnė. Tačiau kai kurių anticholinerginių vaistų, pavyzdžiui, darifenacino ir trospijaus chlorido, rizika nepadidėjo.

Tyrimą atlikę ekspertai paragino gydytojus apsvarstyti alternatyvius vyresnio amžiaus žmonių hiperaktyvios šlapimo pūslės gydymo būdus, nes Jungtinėje Karalystėje dėl senėjančios visuomenės demencijos atvejų vis daugėja. Tyrime pabrėžiama, kad reikia atlikti tolesnius tyrimus, siekiant visapusiškai suprasti, kaip šie vaistai veikia smegenų sveikatą.

Šis tyrimas prisideda prie augančio susirūpinimo dėl įprastų vaistų, nes neseniai buvo perspėta apie kitus vaistus, susijusius su demencija.

Jungtinėje Karalystėje drastiškai auga sergančiųjų demenciją skaičius, darosi brangu išlaikyti ligonius

Tuo tarpu demencija Jungtinėje Karalystėje kelia vis didesnį susirūpinimą – šiuo metu šia liga serga beveik 1 mln. žmonių. Tikimasi, kad iki 2040 m. šis skaičius išaugs iki 1,4 mln., o Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2050 m. demencijos atvejų skaičius pasaulyje patrigubės[2].

Neseniai aktoriui Bruce'ui Willisui diagnozavus frontotemporalinę demenciją (FTD), kuri yra rečiau pasitaikanti ligos forma, į šią ligą buvo atkreiptas didesnis dėmesys.

FTD pirmiausia paveikia elgesį ir kalbą, ir nors demencija dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, kai kurie asmenys ja suserga ir jaunesniame amžiuje. Anglijoje demencija sergančius asmenis slaugo apie 540 tūkst. žmonių, o daugelis slaugytojų sutrumpina darbo valandas arba visai palieka darbą. Apskaičiuota, kad ekonominė demencijos kaina kasmet siekia 23 mlrd. svarų sterlingų ir tikimasi, kad ji didės.

„Baycroft Care Homes“ generalinis direktorius Stewartas Mcginnas pabrėžė, kad svarbu atpažinti ankstyvuosius demencijos požymius, tokius kaip nuolatinis daiktų pametinėjimas ar sunkumai planuojant ir kalbant. Nuotaikos svyravimai ir atminties sutrikimai taip pat yra pagrindiniai simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

S. Mcginnas pabrėžė, kad reikia imtis skubių veiksmų, ir patarė, kad visi, kuriems pasireiškia šie požymiai, turėtų kreiptis į gydytoją dėl ankstyvos diagnozės nustatymo ir gydymo. Ankstyvas įsikišimas gali pagerinti rezultatus tiek asmenims, tiek jų globėjams.

Jungtinėje Karalystėje drastiškai auga sergančiųjų demencija skaičius. Jsme MILA/Unsplash nuotrauka
Jungtinėje Karalystėje drastiškai auga sergančiųjų demencija skaičius. Jsme MILA/Unsplash nuotrauka

Demencija – progresuojanti liga, kurios visiškai išvengti neįmanoma, bet galima sumažinti rizikas

Demencija – tai progresuojantys kognityviniai sutrikimai, kurie veikia atmintį, mąstymą ir kasdienes funkcijas. Dažniausiai pasitaiko Alzheimerio liga, tačiau yra ir kitų formų, tokių kaip kraujagyslinė demencija ir frontotemporalinė demencija. Ši liga dažniausiai prasideda vyresniame amžiuje, tačiau kai kurios formos gali atsirasti ir anksčiau.

Nors demencijos visiškai išvengti neįmanoma, gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti riziką. Sveika mityba, reguliari fizinė veikla, kognityvinė stimuliacija ir aktyvūs socialiniai ryšiai padeda išlaikyti smegenų sveikatą. Taip pat svarbu kontroliuoti rizikos veiksnius, tokius kaip hipertenzija ir diabetas. Šie paprasti įpročiai gali pagerinti gyvenimo kokybę ir lėtinti demencijos vystymąsi.