Bankai kritiškai stebi dažnai pinigus išsigryninančius klientus
Apie tai, kad artėjame prie visiško grynųjų atsisakymo kalbama jau ne vienerius metus, tačiau neseniai Lietuvos socialiniuose tinkluose pasirodžiusi „Citadele“ banko reklama su užrašu „Dažnai išgryninami pinigai bankomatuose – žemas kredito reitingas?“ sukėlė didžiulį nerimą visuomenėje.
Lietuvos piliečiai ėmė kvestionuoti, kaip gi dažnas pinigų išėmimas gali pakenkti galimam kreditingumui. Kilus aktyvioms diskusijoms ir augant pasipiktinimui, „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovas Darius Burdaitis paaiškino, kad siekiant įvertinti asmens mokumą, bankas atsižvelgia tik į pajamų tvarumą, pakankamumą bei finansinius įsipareigojimus[1].
„Citadele“ atstovas nors ir patikino, kad įsiskolinimai ir laiku nesumokėtos sąskaitos gali pabloginti asmens galimybes pasiskolinti iš banko, pabrėžė, kad bankas neanalizuoja to, kur ir kaip asmuo leidžia savo pinigus, kada ir kaip dažnai juos išsigrynina.
Analogiškas pozicijas pateikia ir kiti Lietuvoje veikiantys populiarūs bankai, tokie kaip SEB bankas bei Šiaulių bankas. Tačiau ne visų finansinių įstaigų pozicija yra vienoda. Pavyzdžiui, „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys teigia, kad būtent skaidrus ir bankui matomas lėšų valdymas gali padėti greičiau ir tiksliau įvertinti kliento kreditingumą.
Panašios nuomonės laikosi ir „Swedbank“ Finansų instituto projektų vadovė Justina Bagdanavičiūtė, kuri net pažymi, kad dažnas bei didelių sumų išgryninimas gali sukelti įtarimų skolintojui: finansinių operacijų kiekis gali būti per mažas įvertinti asmens patirtį apmokant sąskaitas, o tai gali signalizuoti apie mažesnę asmeninių finansų valdymo patirtį. Tai ateityje gali reikšti vėlavimo atsiskaityti riziką ir savaime – žemesnį kredito reitingą.
Finansų ekspertas bankų patarimų rekomenduoja neklausyti
Tačiau visiškai kitokią poziciją demonstruoja Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas, kuris pabrėžia, kad kreditingumui svarbiausia ne žmogaus pajamos, o tvarkingas mokėjimas, be to, būtina atkreipti dėmesį ir į skolas, lizingus, vartojimo kreditus bei jų apmokėjimų padengimą.
Tuo tarpu kalbėdamas apie bankų rekomendacijas dėl grynųjų išėmimo, ekspertas teigia, kad jų paisyti nereikėtų. FIKVA prezidento teigimu, bankai nori, kad žmonės būtų priklausomi nuo banko kortelių ir sąskaitų.
„Prieš 20 ar 30 metų, kol dar nebuvo įpročio masiškai atsiskaitinėti tik banko kortelėmis, žmonės pinigus valdė, nes žinojo, kad, jei piniginėje liko tik 200 ar 300 litų likus dar savaitei iki algos, už tuos pinigus reikės išgyventi“, – sako FIKVA prezidentas.
M. Jansonas sako, kad bankų pagrindinis tikslas yra tas, kad žmonės visuomet skolintųsi bei visiškai nenaudotų grynųjų pinigų, tačiau tokios praktikos jis nerekomenduoja.
Eksperto teigimu, dalį pinigų fiksuotoms išlaidoms, komunaliniams mokesčiams ar banko paskolai mokėti būtina laikyti banko sąskaitoje, bet kitus pinigus, už kuriuos planuojama pirkti maistą, prekes ar valgyti restorane, geriau yra turėti grynaisiais pinigais.
„Jei darysite viską priešingai, nei rekomenduoja bankai, su pinigais viskas bus gerai“, – sako M. Jansonas.
Grynųjų pinigų naudojimas Lietuvoje išlieka populiarus
Nors sakoma, kad grynieji pinigai yra praeitis, o skaitmeniniai atsiskaitymai yra siejami su ateities progresu, didžioji dalis atsiskaitymų Lietuvoje vis dar vykdomi būtent grynaisiais.
Europos centrinio banko (ECB) organizuoto vartotojų mokėjimo įpročių tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojai vis dar dažniausiai atsiskaito grynaisiais pinigais.
2022 metais Lietuvoje 62 proc. atsiskaitymų prekybos vietose buvo grynaisiais pinigais[2]. ECB tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad grynieji pinigai išlieka populiarūs kaip papildomų santaupų kaupimo priemonė. 2022 metais 46 proc. Lietuvos respondentų nurodė kaupiantys papildomas santaupas būtent grynaisiais, o ne pasitikintys laikyti jas bankuose.
Tuo tarpu pagal dar 2021 m. paties Lietuvos banko atliktos apklausos duomenis galima pastebėti, kad grynieji pinigai dažniausiai naudojami kasdieniams atsiskaitymams arba atsiskaitant už sveikatos priežiūros, medicinos, autoserviso paslaugas. Be to, dalis Lietuvos gyventojų nurodė, kad grynųjų visuomet turi su savimi nenumatytiems atvejams.
Mokėjimai grynaisiais JAV yra vis retesni, o Nigerijoje – atidžiai kontroliuojami
Vis dažniau kalbant apie pinigų ateitį, o ekonomistams pabrėžiant, kad artėja grynųjų pinigų pabaiga, tai vis labiau atsispindi ir skirtingų pasaulio valstybių visuomenės įpročiuose ar net valdžios sprendimuose.
JAV vis mažiau suaugusių teigia, kad pirkdami prekes ar mokėdami už paslaugas naudojasi grynaisiais pinigais. Pavyzdžiui, 2022 m. apklausos duomenimis, tik 13 proc. apklaustųjų teigia, kad „visus“ arba „didžiąją“ dalį pirkinių įsigyja grynaisiais pinigais. Palyginimui, prieš penkerius metus grynaisiais pinigais atsiskaitinėjo 28 proc. respondentų[3].
Ekspertai mano, kad vienas iš pagrindinių veiksnių, lėmusių grynųjų pinigų naudojimo pokyčius, yra aktyvesnis apsipirkimas internetu, ypač COVID-19 pandemijos metu.
Be to, sparčiai daugėja ir prekybininkų, priimančių elektroninius mokėjimus, vis įprastesnės tampa ir savitarnos kasos, mobiliojo mokėjimo galimybės, leidžiančios žmonėms atsiskaityti už pirkinius išmaniuoju telefonu. Kai kuriuose Jungtinės Karalystės ir Brazilijos parduotuvėse net galima atsiskaityti veido atpažinimo arba pirštų antspaudų technologijomis.
Tačiau kai kuriose pasaulio šalyse grynųjų atsisakymas yra vis aktyviau stumiamas pačių valdžios institucijų. Nigerijos centrinis bankas neseniai pradėjo taikyti vietinę bankinių kortelių sistemą. Ja, didžiausią Afrikos ekonomiką bus siekiama paversti visuomene be grynųjų pinigų. Apie tai paskelbė pats Nigerijos centrinio banko (CBN) vadovas Godwinas Emefiele[4].
Dėl grynųjų pinigų likimo šveicarai spręs referendume
Tuo tarpu daugiau galios pasirinkti patiems galimai bus suteikiama šveicarams. Laisvosios Šveicarijos judėjimas (FBS) teigia, kad grynųjų pinigų vaidmuo daugelyje šalių, taip pat ir Šveicarijoje, mažėja, visuomenė tampa vis labiau skaitmenizuota ir pritaikyta elektroniniams mokėjimams.
Tačiau judėjimo atstovai pabrėžia, kad per elektroninius mokėjimus valstybei tampa žymiai lengviau stebėti savo piliečių veiksmus[5]. Dėl to FBS siekia, kad į Šveicarijos valiutos įstatymą, kuriuo reglamentuojama, kaip centrinis bankas ir vyriausybė valdo pinigų pasiūlą, būtų įtraukta nuostata, kad apyvartoje visada turi likti „pakankamas kiekis“ banknotų ar monetų.
Šio aktyvistų judėjimo nariai teigia, kad jiems jau pavyko surinkti net daugiau kaip 111 000 Šveicarijos piliečių parašų, remiančių šią priemonę. Tai reiškia, kad jei valdžios siūlomi valiutos įstatymo pokyčiai kada nors numatys visišką ir galutinį grynųjų atsisakymą, aktyvistai galės rengti referendumą – tam Šveicarijoje reikia surinkti daugiau nei 100 000 parašų.
