Pasaulis be grynųjų? Britai ir brazilai parduotuvėse jau atsiskaito pirštų antspaudais ar veido atpažinimu

Atsiskaitymas už pirkinius greitai gali kisti

Pasaulio įtakingiausieji jau ne vienerius metus kurpia planą, kaip sukurti visuomenę be grynųjų pinigų. Tokie ir panašūs teiginiai į dienos šviesą pastaruoju metu iškyla gana dažnai. Vieniems tokios prognozės nė motais, kiti – tokiai ateičiai nepritaria ir ragina piliečius netylėti.

O pokyčiai kasdien tampa vis labiau pastebimi. Mokėjimai bankinėmis kortelėmis jau seniai yra tapę kasdienybe, o jaunimo tarpe – net tam tikra atgyvena. Dabar daugelis jaunuolių jau atsiskaito įvairiomis išmaniosiomis banko programėlėmis savo mobiliajame telefone ar išmaniajame laikrodyje.

Žinoma, tie, kurie to daryti nenori ir planuoja už savo prekes ar kavą atsiskaityti grynaisiais, gali lengvai pasirinkti ir šią opciją. Tačiau, kas nutiks jei ateityje to daryti paprasčiausiai neleis arba nerekomenduos patys prekybos tinklai, siūlydami net ne atsiskaitymus kortelėmis, tačiau kai ką dar neįprastesnio? Atrodo, kad tokia vizija jau nebėra fantastika, o realybė. 

Didžiosios Britanijos ir Brazilijos prekybos centrai jau visiškai netrukus gali imti paprašyti pirkėjų atsisakyti atsiskaitymo grynaisiais pinigais ir kortelėmis, o prie kasų kaip mokėjimo priemonę naudoti savo veidą arba pirštų atspaudus. Šalyse jau atliekami bandymai, kurie neva gali padidinti pirkėjų saugumą atsiskaitinėjant kasose^[1].

Sumokėsime šypsena ar rankos mostu?

„Mastercard" Didžiojoje Britanijoje ir Brazilijoje šiuo metu jau bando biometrinių duomenų mokėjimų sistemą, pagal kurią atsiskaitydami už prekes pirkėjai galėtų naudoti tik savo veidą, o ne bekontaktes korteles, išmaniuosius telefonus ar PIN kodus.

Pirkėjai galėtų nusišypsoti arba mostelėti ranka į skaitytuvą ir taip sumokėtų už pirkinius.

Nors „Mastercard" skelbia, kad pasaulyje net 74 proc. vartotojų teigiamai vertina biometrines technologijas ir pateikia prognozę, kad iki 2026 m. bekontakčių biometrinių technologijų rinka pasieks 18,6 mlrd. dolerių, dabar išbandoma technologija kelia daugybę klausimų ir pateikia nedaug atsakymų.

Teigiama, kad „Mastercard" biometrinių atsiskaitymų programos dalyviai turi užsiregistruoti į biometrinių atsiskaitymų paslaugų sistemą naudojantis prekybininko ar tapatybės paslaugų teikėjo programėle.

Užsiregistravus, asmenys prekybos centre gali tiesiog įsitikinti, kad sąskaitoje turi lėšų ir nusišypsoti į kamerą arba mostelėti ranka virš skaitytuvo, kad sumokėtų. Skelbiama, kad ši naujoji technologija užtikrina greitą ir saugų atsiskaitymą prie kasos, o kartu, suteikia vartotojams galimybę pasirinkti, kaip jie nori mokėti^[2].

„Mastercard" teigimu, prekybininkams šis pokytis taip pat labai naudingas. Operacijų atlikimas tampa greitesnis, trumpėja eilės kasose, išauga saugumas.

Be to, šią mokėjimų sistemą galima integruoti su lojalumo programomis ir personalizuotomis rekomendacijomis, kurios padeda vartotojams rasti juos dominančius produktus, atsižvelgiant į ankstesnius pirkimus, o prekybos tinklams padeda pritraukti akcijų medžiotojus.

Bandymai jau vyksta

Pirmasis bandomasis projektas jau yra pradėtas Brazilijoje kartu su „Payface" ir „St Marche" prekybos tinklu. Bandomojo projekto metu „Payface" technologija įdiegta penkiuose „St Marche" prekybos centruose San Paule.

Šiuose prekybos centruose apsilankę vartotojai galės užsiregistruoti į vaizdo atpažinimo ir pateikti mokėjimo informaciją naudodamiesi „Payface" programėle. Užsiregistravę, jie galės tiesiog šypsotis ir mokėti prie kasos be kortelės ar mobiliojo įrenginio.

Ateityje bandomuosius projektus planuojama įgyvendinti Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, o Didžioji Britanija jau laukia savojo bandomojo projekto starto. Šioje šalyje prie bandymo prisijungtų tokie milžiniški ir daugybę pirkėjų kasdien sutraukiantys tinklai kaip ALDI, „Tesco", ASDA, „Lidl", „Sainsbury's" ir „Morrisons".

Jeigu projektas pasiteisins ir prigis populiariausiuose prekybos tinkluose, neverta abejoti, kad ši tendencija gali išplisti.

Nors technologinius pokyčius atsiskaitymų sferoje galima vertinti atsargiai, akivaizdu, kad pasaulis gana sparčiai žengia link visuomenės, kurioje nefigūruoja ne tik grynieji, tačiau net ir bankinės kortelės^[4].

2017 m. Didžiojoje Britanijoje bankinės kortelės aplenkė grynuosius pinigus kaip vartotojų pasirenkamas mokėjimo būdas. Dabar bekontakčiai mokėjimai sudaro 40 proc. operacijų^[3]. Tuo tarpu JAV net 59 proc. žmonių mieliau atsiskaito kortele, o ne grynaisiais. Grynuosius renkasi jau tik 29 proc. pirkėjų^[5].

2022 m. Lietuvos bankas paskelbė, kad mūsų šalyje maždaug pusė gyventojų, mokėdami už prekes ir paslaugas, dažniau renkasi elektronines mokėjimo priemones, o pusė respondentų – grynuosius pinigus^[6].