Pinigų ateitis: ekonomistai sako, kad artėja grynųjų pinigų pabaiga – štai kas galėtų juos pakeisti

Grynieji pinigai neliks karaliumi

Neretam kyla klausimas: ar iš tiesų palaipsniui einame link ateities, kurioje nebebus grynųjų pinigų? Taip, beje, mano ne vienas ekonomistas, diskutuojantis apie kitokios rūšies pinigų perspektyvas bei skaitmeninės revoliucijos įtaką valiutos ir finansų atžvilgiu.

Tiesa ta, jog atsiskaitymai kreditinėmis kortelėmis bei mobiliaisiais telefonais jau sutrikdė fizinių grynųjų pinigų rinką, tačiau tikroji varomoji jėga bus centriniai bankai: ir toliau atsirandant naujoms kriptovaliutoms bei didėjant jų populiarumui, centriniai bankai reaguos kurdami stabilesnes pastarųjų formas^[1].

Rugsėjo viduryje įvyko virtualus pokalbis apie tai, jog pasaulis artėja prie savotiško lūžio taško, kuomet grynieji pinigai po truputį dingsta iš regėjimo lauko, o skaitmeninė valiuta, kaip žinia, įsiviešpatauja. Tai, be abejo, turės didelių pasekmių fiziniams bei juridiniams asmenims (įmonėms), bankams bei vyriausybėms: turėtų padidėti efektyvumas, lankstumas ir patekimo į rinką galimybės. Ir visgi, rizika apima rinkos nestabilumą, minimalią atskaitomybę bei sumažėjusį privatumą, dėl ko pagrindinis dėmesys skiriamas vyriausybės vaidmeniui valdant bei reguliuojant skaitmenines valiutas, dargi maksimaliai padidinant jų naudą.

Be kita ko, „Covid-19“ pandemija ne tik paspartino perėjimą prie skaitmeninių ir bekontakčių mokėjimų, bet ir paragino priimti kitas pinigų alternatyvas, tokias kaip kriptovaliuta, kuri esą greičiausiai išliks. Tuo tarpu daugeliui vartotojų bei įmonių, perėjusių prie skaitmeninių mokėjimų, kelio atgal tikriausiai nebus, net jei su pandemija susijęs susirūpinimas dėl tiesioginio grynųjų pinigų lytėjimo laikui bėgant vis tik išnyks. 

Būtina rasti rūpesčių ir galios pusiausvyrą tarp privačių bei viešųjų interesų

Kaip jau supratote, grynųjų pinigų era eina į pabaigą. Nors pinigų ateitis gali vystytis įvairiais būdais, prognozuojama, kad kriptovaliutų, stabilių monetų, centrinio banko skaitmeninių valiutų (toliau - CBDC) ir kitų skaitmeninių mokėjimo sistemų derinys sukels fizinių pinigų išnykimą. Aišku, pačios kriptovaliutos to nepadarys, mat jų pasiekiamumas gali būti itin ribotas; CBDC sistema iš esmės turėtų būti plačiai ir lengvai prieinama.

Taigi, kai kurie centriniai bankai eksperimentuoja su CBDC, nors dauguma bandymų dar yra labai ankstyvoje stadijoje. Pavyzdžiui, Kinija, Japonija, Švedija ir Nigerija jau prieš kurį laiką pradėjo tokį testavimą.

Tarp kitko, CBDC technologija priklauso nuo šalies ir jos centrinio banko pageidavimų. Kai kuriais atvejais ji veikia naudojant duomenų bazę, galinčią saugoti kelias tokių finansinių įrašų, kaip operacijų istorijos, kopijas keliuose subjektuose. Na, o šiuos subjektus apskritai gali valdyti centrinis bankas^[2].

CBDC suteiktų lengvą prieigą prie skaitmeninės mokėjimo sistemos ir pagrindinių banko paslaugų portalo net ir neturtingiesiems bei bankų neturintiems žmonėms. Taip pat teigiama, jog tai galėtų trukdyti neteisėtai veiklai, kuri priklauso nuo anoniminių grynųjų pinigų sandorių, pavyzdžiui, prekybai narkotikais bei pinigų plovimui. Tačiau didelis CBDC rūpestis yra privatumo praradimas, kadangi net ir taikant apsaugos priemones, užtikrinančias konfidencialumą, joks centrinis bankas neatsisakys operacijų girdėjimo ir atsekamumo, reikalingo apriboti skaitmeninės valiutos naudojimą neteisėtais tikslais.

Tuo tarpu kriptovaliutos yra skirtos susieti su rezerviniu turtu, bet nėra išleistos centrinio banko: pastarųjų verslo pagrindas tas, kad jos suteikia nebrangius bei lengvai pasiekiamus skaitmeninius mokėjimus šalies viduje ir už jos ribų. Tiesą sakant, reguliuojamos stabilios monetos iš principo gali palaikyti greitesnes, efektyvesnes bei labiau įtraukias mokėjimo galimybes.

Nors jos patraukė JAV įstatymų leidėjų dėmesį kaip potenciali grėsmė finansiniam stabilumui, mat buvo suabejota, ar vadinamoji stabili monetų juosta turi pakankamai dolerio atsargų savo valiutai padengti, platesnis stabilių monetų kaip mainų priemonės naudojimas galėtų būti naudingas vargšams ir bankų neturintiems asmenims, taipogi mažoms įmonėms, gatvės pardavėjams ir pan. 

Kriptovaliutos padės padaryti mokėjimo sistemas efektyvesnes

Įprastos kriptovaliutos, tokios kaip bitkoinas, yra decentralizuotos. Ir, skirtingai nei stabilios monetos, šios gi nėra apsaugotos jokiu rezerviniu turtu, o jų vertė dažniausiai nustatoma pagal pasiūlą bei paklausą.

Ne paslaptis, kad „Bitcoin“ buvo pradėtas naudoti 2009 m., sukuriant kone nepriekaištingą blokų grandinę ir gerai apgalvotą ekosistemą. Tuo tarpu viena iš priežasčių, kodėl kriptovaliutos gali padaryti mokėjimus efektyvesnius, yra ta, kad jos sudaro sąlygas greitai ir skaidriai atlikti tarptautines finansines operacijas. Tai gali būti naudinga daugeliu atvejų, ypač tiems, kuriems reikia siųsti pinigus šeimai užsienyje. Vis tik dauguma kriptovaliutų yra labai nepastovios, o tai gali trukdyti jų ilgalaikei sėkmei, dėl ko jos greičiausiai nebus naudojamos kasdienėms operacijoms.

Kalbant apie pasekmes, susijusias su kintančia finansų forma, galiausiai grynųjų pinigų trūkumas ir priklausomybė nuo skaitmeninių mokėjimų nebūtinai lems tobulą sistemą. Nors manoma, kad skaitmeniniai mokėjimai yra būdas demokratizuoti finansus, jie taip pat gali prisidėti prie pajamų ir turto nelygybės: turtingieji gali turėti geresnes sąlygas pasinaudoti naujomis investavimo galimybėmis, gaudami daugiau naudos apskritai. Na, o kadangi ekonomiškai atskirti žmonės neretai neturi finansinio raštingumo, kai kurie pokyčiai gali pakenkti tiek, kiek galėtų padėti konkretiems gyventojų segmentams. Ir tai, savo ruožtu, sutelktų dar daugiau ekonominės bei finansinės galios didelių ekonomikų rankose.

Šiuo atveju centrinis bankas turėtų sukurti išties nebrangią skaitmeninę mokėjimo sistemą, kuri būtų prieinama visiems, įskaitant mažas pajamas gaunančius žmones, kurie gali neturėti prieigos prie kredito kortelės ar banko sąskaitos; tai padės įtraukti žmones į finansų sistemą, kuri veiks kaip pagrindinių banko produktų ir paslaugų, skirtų kreditui, santaupoms bei kt., portalas^[3].

Nors kriptovaliutos galiausiai gali nepasirodyti kaip gyvybinga mainų priemonė, pinigų ateitis turėtų būti kruopščiai apgalvota ir suplanuota, dėl ko dabartis yra pats geriausias laikas plačioms viešoms diskusijoms. Galų gale, tokia situacija neabejotinai turės įtakos ne tik pinigams, bet ir ekonomikai, finansams bei visuomenei.