Bites nuolat šienauja ligos, buveinių nykimas ir besaikis pesticidų naudojimas žemės ūkyje
Bitės yra vienos iš svarbiausių vabzdžių planetoje. Jos atsakingos už didelės dalies viso pasaulio maisto apdulkinimą. Tačiau šie maži padarėliai susiduria su daugybe iššūkių – nuo buveinių nykimo, plintančių mirtinų ligų iki pesticidų naudojimo, kurie kelia pavojų jų populiacijoms. Tiesa, vienas žmogus, mitologas Paulas Stametsas, tikina radęs neįprastą išeitį, kuri gali išgelbėti bites ir apsaugoti šiuos gyvybiškai svarbius apdulkintojus ateities kartoms. Jis teigia, kad bites galima išgelbėti pasitelkiant grybus[1].
Bet pradėkime nuo pradžių: kodėl apskritai reikia gelbėti bites ir kas kaltas dėl šios problemos? Pasaulyje stebimas bičių nykimas vyksta ne šiaip sau. Tai glaudžiai susiję su plačiu mastu naudojamais pesticidais, dėl jų ir kitų nežinomų priežasčių bites puolančiomis ligomis ir elementariausiu tinkamų vietų sėkmingai gyventi nykimu. Deja, veikiausiai didžioji dalis priežasčių, dėl kurių nyksta bitės, yra sukurtos bei įgyvendinamos žmonių.
Tai apima ne tik besaikį pesticidų naudojimą, bet ir laukinių gėlių pievų bei kitų natūralių teritorijų naikinimą. Mat kuo mažiau natūralios augmenijos randama aplinkui, tuo labiau mažėja šių vabzdžių maisto šaltiniai ir lizdų kiekis.
Pesticidai, ypač neonikotinoidai, yra cheminės medžiagos, kurias pasisavina augalai. Deja, šios medžiagos gali būti toksiškos bitėms, jas žudo arba apsunkina joms galimybę rasti maisto ar daugintis. Manoma, jog neonikotinoidai vieni iš pagrindinių veiksnių, nulėmusių, jog kai kuriose vietovėse laukinių bičių populiacija sumažėjo net 30%[2].
Be to, tokios ligos kaip kolonijų žlugimo sutrikimas (CCD) gali staigiai sunaikinti net ir sėkmingai atrodžiusią bičių populiaciją. CCD yra reiškinys, kai suaugusios bitės staiga dingsta iš savo avilių, palikdamos motinėlę, nesubrendusias bites ir daug maisto atsargų. CCD priežastis vis dar nėra pilnai suprantama, tačiau manoma, kad ją sukelia įvairių veiksnių, tokių kaip pesticidai, patogenai, prasta mityba ir stresas, derinys[3].
Bičių išnykimas būtų tikra katastrofa visam pasauliui
Svarbu pažymėti, kad bičių populiacijos nykimas kelia grėsmę ne tik pačių bičių išlikimui, bet ir viso pasaulio maisto tiekimui. Bičių apdulkinimas yra būtinas vaisių, riešutų ir daržovių auginimui[4]. Tiesą sakant, vienas iš trijų mūsų valgomo maisto kąsnių yra tiesioginis apdulkinimo rezultatas. Todėl labai svarbu imtis visų įmanomų priemonių, kurios padėtų bitėms išgyventi.
Vienas iš būdų padėti bitėms – soduose ir kitose vietose sodinti įvairias gėles, aprūpinti bites maistu ir vietomis, kur jos galėtų prisiglausti. Taip pat galima sumažinti pesticidų, ypač neonikotinoidų, naudojimą soduose ir ūkiuose. Tačiau panašu, kad nei pesticidų naudojimas, nei natūralios gamtos naikinimas niekur neiškeliaus, tad reikia ieškoti kitų būdų, kol viskas nesibaigė tragiškai.
Jei visos bitės mirtų, tai turėtų niokojantį poveikį ekosistemai ir mūsų maisto tiekimui. Apdulkinimas, procesas, kurio metu bitės perneša žiedadulkes iš vyriškųjų gėlių dalių į moteriškąsias dalis, yra būtinas daugelio augalų dauginimuisi.
Dauguma maistinių augalų, įskaitant vaisius, daržoves ir riešutus, priklauso nuo bičių ir kitų apdulkintojų vykdomo apdulkinimo. Be bičių labai sumažėtų šių kultūrų gamyba, todėl trūktų maisto ir gerokai padidėtų maisto produktų kainos. Remiantis Jungtinių Tautų atliktu tyrimu, nuo apdulkintojų, įskaitant bites, kasmet yra priklausoma tokia didelė pasėlių dalis, jog vienerių metų vertė siekia net 577 mlrd. JAV dolerių[5].
Be poveikio maisto gamybai, bičių praradimas taip pat turėtų įtakos kitoms ekosistemos rūšims. Daugelis gyvūnų, įskaitant paukščius, šikšnosparnius ir vabzdžius, yra priklausomi nuo apdulkintojų. Vienas iš trijų mūsų suvalgomo maisto kąsnių vienaip ar kitaip priklauso nuo apdulkinimo proceso, o apdulkintojų skaičiaus mažėjimas turėtų rimtų pasekmių laukinei gamtai. Netekus bičių sumažėtų ir kitų apdulkintojų, nes jie nebeturėtų maisto šaltinio. Tai sukeltų domino efektą visai ekosistemai, nes netekus apdulkintojų sumažėtų daugybė kitų rūšių.
Be to, bičių praradimas taip pat turėtų didelį poveikį ekonomikai. Bitininkystė ir medaus gamyba kasmet įneša į pasaulio ekonomiką milijardus.
Paulas Stametsas sako, kad bites gali išgelbėti grybai
Žinoma, įvairūs mokslininkai bando rasti būdus, kurie išgelbėtų bites. Vienas iš jų yra ir Paulas Stametsas. Tiesa, jis jau ilgą laiką kalba apie gan neįprastą būdą išsaugoti tokias svarbias apdulkintojas. Daugiau nei 40 metų grybieną tyrinėjantis mitologas sako, jog būtent grybai gali išgelbėti bites.
Pasak P. Stametso, grybiena geba perdirbti maistines medžiagas ir atlieka didžiulį vaidmenį palaikant gyvybę. Grybų atkuriamosios savybės gali puikiai pasitarnauti ir gelbėjant bites nuo išnykimo. Tam vyras, po ilgų bandymų, atrado tam tikras grybų rūšis, kurios, įtrauktos į bičių racioną, gali sustiprinti jų imuninę sistemą ir padaryti jas atsparesnes ligoms ir kitiems stresą sukeliantiems veiksniams[6].
Vienas iš pagrindinių būdų, kaip P. Stametsas naudoja grybus bičių gelbėjimui, yra jo paties sukurtas išradimas. Tai grybienos ir kelių skirtingų grybų rūšių sporų mišinys. P. Stametso teigimu, šis specialus mišinys gali padėti bitėms apsisaugoti nuo tokių ligų kaip CCD. Be to, jis aiškina, kad šis specialus grybinis mišinys gali padėti bitėms susikurti imunitetą ir padidinti atsparumą pesticidams ir kitiems toksinams.
P. Stametsas taip pat sugalvojo, jog bites galima išsaugoti skatinant naudoti mikoremediaciją – procesą, kai grybai pasitelkiami suskaidyti aplinkoje esantiems toksinams. Grybus tyrinėjantis verslininkas mano, kad mikoremediacija gali padėti sumažinti pesticidų ir kitų toksinų kiekį aplinkoje, kurie, kaip žinoma, turi neigiamą poveikį bitėms ir kitiems apdulkintojams. Tam tikrų grybų rūšių grybiena gali suskaidyti chemines medžiagas ir teršalus, todėl bites supanti aplinka tampa sveikesnė.
Bičių ir grybų ryšį pastebėjo jau prieš 40 metų
P. Stametsas dar 1984 metais pastebėjo, jog bitės nuolat keliauja iš avilių į jo augintų grybų lopinėlį. Bitės nenuilsdamos stengdavosi pasiekti grybieną – išsišakojusius pluoštus, kurie atrodo kaip voratinkliai. Vyras pasakojo[7]:
„Mačiau, kaip jos gurkšnoja iš grybienos besisunkiančius lašelius.“
Tiesa, tada jis dar nebuvo pradėjęs bičių gelbėjimo plano. Tik po kelių dešimtmečių jis ėmė gilintis į nerimą keliančiu greičiu vykstantį bičių nykimą. O vieną rytą pabudęs suvokė, jog grybai turi antivirusinių savybių ir galbūt gali padėti išgelbėti nuo virusų, chemikalų ir kitų problemų kenčiančias apdulkintojas.
Vėliau šią intuiciją P. Stametsas pavertė realybe, nes sukūrė ekstraktą, kuris turėtų padėti bitėms sustiprėti. Tą patvirtina ir keli su bitėmis atlikti eksperimentai.
Vieno tyrimo metu erkėmis apkrėstos bitės buvo suskirstytos į dvi grupes. Pirmos grupės bitės buvo maitinamos cukraus sirupu su grybų pagrindu pagamintu priedu, o antros grupės bitės gavo sirupą be jokių priedų. Šis ekstraktas taip pat buvo išmėgintas mažose bičių kolonijose lauko sąlygomis. Po šių eksperimentų išaiškėjo, jog specialus grybų ekstraktas sumažino virusą iki tokio lygio, kad jis beveik išnyko.
Tad šis neįprastas iš grybų pagamintas mišinys atveria naują, dar niekad negirdėtą, bet drauge natūralų būdą išsaugoti bites. Tiesa, tyrėjai vis dar bando išsiaiškinti, kaip veikia grybų ekstraktas ir kaip jį galima dar labiau ištobulinti, kad būtų sustiprinta bičių imuninė sistema. Tačiau iki šiol atlikti tyrimai ir faktas, jog šį ekstraktą tiesiog galima dėti į sirupus, kuriuos ir taip naudoja komerciniai bičių ūkiai, išties kelia daug vilčių.
