Teisingas grūdų sandėliavimas padės išsaugoti derliaus kokybę
Prasidėjus javapjūtei, laukuose ir vėl burzgia kombainai, o ūkininkams reikia sukti galvą kaip sandėliuoti ir kaip sėkmingai parduoti savo išaugintus grūdus. Tam, kad šis aukso spalvos derlius išliktų aukštos kokybės ir būtų tinkamas pardavimui, būtina nepamiršti svarbių taisyklių, kurios padės išsaugo grūdus.
Pirmiausia būtina apgalvoti, kur bus pilamas visas derlius. Aruodai ar kitos grūdų laikymui naudojamos talpyklos turėtų būti tinkamai išvalytos dar prieš pradedant į juos berti šių metų derlių. Geriausia tokių talpų priežiūrą patikėti specialistams, kurie įgudusiai išvalys kiekvieną kampelį ir žino kaip tinkamai atlikti dezinfekciją, deratizaciją, fumigaciją ir dezinsekciją.
Grūdų laikymo vietose gali veistis įvairių neigiamų dalykų, dėl kurių grūdai ne tik gali pradėti gesti, bet ir apskritai visas derlius liktų nebetinkamas pardavimui bei pašarų ir maisto gamybai. Tie neigiamos įtakos grūdams darantys organizmai yra įvairiausi – nuo mikrobų ir grybelių iki vabzdžių bei graužikų.
Jei grūdai bus netinkamai laikomi, jų vėliau parduoti ar naudoti nebus galima, kadangi javų kokybės ir saugos reikalavimai apima ne tik drėgnį. Įvertinant kokybę labai svarbiu rodikliu tampa grūdų kvapas, užkrėstumas kenkėjais, temperatūra ir kt. Iš tikrųjų grūdų kokybės kontrolė yra pakankamai griežta, kad į rinką nepatektų kenksminga žmonėms ar gyvūnams žaliava.
Radus kenkėjų, visas derlius gali likti netinkamas naudojimui, o drauge ir pardavimui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pastebi:[1]
Labai svarbu išvengti kenkėjų, pavyzdžiui, net vienas vabzdys, rastas 1 kg javų, kelia gana rimtą vabzdžių įsiveisimo riziką. Erkės yra smulkiausi sandėliuojamų produktų kenkėjai, kurios būdamos labai mažo dydžio ir blyškios spalvos, dažnai lieka nepastebėtos. Jos gali tiesiogiai pažeisti ir užkrėsti sandėliuojamus javus. Jos perneša grybų sporas ir bakterijas, tokias kaip salmonelės.
Be grūdų laikymo vietų švaros itin svarbu atkreipti dėmesį ir į drėgmės lygį, patalpų temperatūrą ir kitus faktorius. Pavyzdžiui, net jei grūdai bus laikomi švariai, jie vis tiek taps nebetinkami naudoti, jeigu gulės itin drėgnoje vietoje. Svarbu reguliariai gerai vėdinti patalpas, bet drauge langai ir durys turėtų būti sandarūs. Be to, visi paviršiai, su kuriais liečiasi ar gali liestis derlius, turi būti reguliariai ir itin kruopščiai valomas. Nevalia palikti nevalytų vietų, o visos laikymo talpos ir pačios patalpos turi būti tokios, kad būtų galima prieiti išvalyti visus kampus, jog šiuose nesugalvotų daugintis kokie nors kenkėjai.
Temperatūra – itin svarbus faktorius, dėl kurio gali ne tik sugesti derlius, bet ir kilti gaisro ar sprogimo pavojus. Grūdai gali užsidegti, jei juos besandėliuojant susikaupia daug drėgmės ir jiems pūnant šie pradeda kaisti. Taip pat įvyksta gaisrų bei sprogimų juos perpilant, nes smarkiai įkaistai dulkės ir įvairios smulkės dalelės. Todėl svarbu tikrinti, ar grūdai nėra pernelyg įkaitę – taip galima išvengti didelių nelaimių.
Grūdų tiekimas pardavimui – griežtai reglamentuotas
Parduodant grūdus, tarp pirkėjų ir pardavėjų gali kilti įvairių nesutarimų. Susiginčijama ne tik dėl paties atsiskaitymo už parduodamą derlių, bet ir dėl grūdų kokybės vertinimo. Tokie ginčai ne taip jau retai virsta rimtesniais, kuomet įsikiša teisėsaugos institucijos ir Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pastebima, jog kasmet sulaukiama vis daugiau arbitražinių tyrimų – praėjusiais metais Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorija gavo 50 mėginių.[6] Būtent todėl svarbu žinoti grūdų supirkimo bei kitus reikalavimus ir įsidėmėti, ką reikia daryti kilus rimtiems nesutarimams.
Iš tiesų grūdų supirkimo reikalavimai yra aprašyti gan smulkiai – kiekvienai rūšiai yra taikomi tam tikri supirkimo ir tiekimo reikalavimų standartai, kurie viešai prieinami Augalininkystės tarnybos interneto puslapyje.[3] Tiesa, perkant ir parduodant grūdus gali būti sugalvotos papildomos sąlygos, kurios fiksuojamos sutartyse. Tokio derliaus kokybės klasė paprastai nustatoma pagal blogiausio rodiklio vertę.
Verta pažymėti, jog įmanoma parduoti net ir standartinių kokybės rodiklių neturinčius grūdus. Jeigu šalys susitaria, kad bus perkami prastesni grūdai, tuomet galima parduoti ir tuos, kurie yra drėgnesni, turi daugiau šiukšlių priemaišų ar mažesnę hektolitro masę, ar panašiai.
Parduodant ir perkant grūdus svarbu neužmiršti kelių esminių taisyklių, kurios padės išvengti didelių ir ilgų ginčų. Pati svarbiausia iš jų – paimant grūdų ėminį asmeniškai turėtų dalyvauti pats grūdų pardavėjas ar jo atstovas (juo gali būti ir tiesiog vairuotojas, atvežęs derlių). Jei atvežus grūdus imant ėminį nedalyvaus abi pusės, didelė tikimybė, jog vėliau kils ginčų, mėginio rezultatams pasirodžius ne tokiems, kokių buvo tikėtasi. Augalininkystės tarnyba taip pat primena:[6]
Ėminys iš transporto priemonės turi būti imamas vadovaujantis standarto LST EN ISO 24333 „Grūdai ir jų produktai. Ėminių ėmimas“ arba LST EN ISO 21294 „Aliejingosios sėklos. Rankinis arba automatinis mėginių ėmimas“ reikalavimais ir Grūdų ir (ar) aliejingųjų sėklų ėminių ėmimo iš transporto priemonių ir (ar) sampilų tvarkos aprašu, patvirtintu LR žemės ūkio ministro 1999 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 239[7] bei grūdų pirkimo–pardavimo sutartyse numatytomis sąlygomis.
Ką daryti, jei kyla nesutarimų superkant grūdus
Deja, kai kuriais atvejais vis tiek neišvengiama nesutarimų dėl superkamų grūdų kokybės įvertinimo, o tuomet kyla klausimų, kaip teisingai pasielgti. Tokiu atveju iš tos pačios transporto priemonės imamas naujas ėminys ar tam tikras tyrimas, o ėminio paėmimo metu turi dalyvauti pardavėjas arba jo atstovas. Logiškiausia būtų imti kelis ėminius – vieną pardavėjui, kitą pirkėjui, o trečią – planuojamam grūdų kokybės tyrimui, kuris atliekamas supirkėjo laboratorijoje.
Žinoma, dažnai vienu metu bandoma parduoti daugiau nei vienoje transporto priemonėje sudėtus grūdus arba jų kokybė skirtingose transporto priemonėse skiriasi. Jeigu žinoma, kad grūdai yra vienodi, tačiau buvo pristatyti skirtingose transporto priemonėse, reikia sudaryti vieną paros laboratorinį ėminį. T. y., iš visų atvežtų grūdų partijų reikia paimti atitinkamą grūdų kiekį. Tuo tarpu skirtingose transporto priemonėse atvežus skirtingos kokybės grūdus, būtina paimti mėginį iš kiekvienos partijos ir juos pristatyti atskirai.
Jei po grūdų patikrinimo pardavėjas nesutinka su pakartotinių tyrimų rezultatais, lieka paskutinis žingsnis. Tokiu atveju pardavėjas turėtų iš laboratorijos darbuotojų gauti arbitražinį ėminį. Paprašius sudaryti tokį ėminį, jis turėtų būti kuo sandariau supakuojamas į polietileninį maišelį, kad maišelyje liktų kuo mažiau oro. Jis taip pat turi būti užplombuotas bei apsaugotas nuo išorinių pažeidimų.
Šį gautą arbitražinį ėminį grūdų pardavėjas turėtų pristatyti į Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratoriją, įsikūrusią Vilniuje, Ozo g. 4A. Tą reikia padaryti per 48 val. nuo ėminio paėmimo, tačiau neįskaičiuojant nedarbo dienų. Ėminius gali pristatyti ne tik pats pardavėjas asmeniškai, bet ir besinaudojant kurjerių ar pašto paslaugomis. Taip pat galima nuvykti į arčiausiai esantį Augalininkystės tarnybos regioninį skyrių – tokiu atveju ėminį perduos tarnybos atstovai.
Visgi, prieš mėginant siųsti ėminį, svarbu prisiminti kelis būtinus aspektus. Drauge su mėginiu reikia pateikti ėminių ėmimo aktą ar kitą grūdų priėmimo/svėrimo/grąžinimo dokumentą. Reikalingas dokumentas, kuriame būtų ši informacija:[6]
- grūdų pardavėjas (fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas);
- grūdų rūšis;
- siuntos svoris, transporto priemonės (ir priekabos) valstybinis numeris;
- ėminio ėmimo vieta, data;
- ėmimo būdas (automatinis ar rankinis) ir metodas (LST EN ISO 24333:2010 arba LST EN ISO 21294:2017, LR žemės ūkio ministro 1999 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. 239[7]);
- laboratorinių mėginių suformavimo data, ėminių skaičius, plombų numeriai;
- dalyvavusių asmenų vardai, pavardės, parašai;
- nesutarimo priežastis – dėl kokio grūdų kokybės rodiklio (-ių) priskirta blogesnei kokybės klasei, nurodant kokybės tyrimo (-ų) metodą (-us).
Kiti būtini dokumentai:
- prašymas atlikti kokybės tyrimą[8] (prašymą taip pat galima užpildyti elektroniniu būdu, prisijungus prie VATIS sistemos);
- du Sutarties dėl kokybės tyrimų atlikimo egzemplioriai[9] (šių reikia tuo atveju, jei dėl tyrimų kreipiamasi pirmą sykį).
Visgi, geriau pasistengti išvengti ginčo arba jį išspręsti taikiai, tiesiog abiems pusėms stebint pakartotinio ėminio paėmimo momentą, nes siunčiant arbitražinį ėmininį į Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratoriją teks susimokėti. Kainos priklauso nuo to, kokie tyrimai daromi, tačiau visas kainoraštis prieinamas Augalininkystės tarnybos puslapyje.[10]
