Pasitelkus DI yra pradedama informacijos paieškos revoliucija
Skaitmeniniame amžiuje paieškos sistemos tapo nepakeičiama priemone, leidžiančia paprasta užklausa gauti didžiulį kiekį informacijos. Tačiau sparti dirbtinio intelekto (DI) technologijų raida iš esmės keičia paieškos sistemų aplinką, atnešdama reikšmingų patobulinimų, kurie pagerina paieškos patirtį.
Pasitelkusios dirbtinio intelekto galią, paieškos sistemos tampa vis išmanesnės, intuityvesnės ir efektyvesnės, todėl naudotojams teikia itin tinkamus ir asmeniškai pritaikytus rezultatus. Privalu suprasti transformuojantį dirbtinio intelekto poveikį paieškos sistemoms ir daugybę jo teikiamų patobulinimų, nes dažnai dirbtinio intelekto technologija vis dar priimama kaip neigiamas dalykas[1].
Didesnis paieškos sistemos aktualumas ir tikslumas gali būti vienas iš didesnių pliusų. Dirbtiniu intelektu paremtos paieškos sistemos naudoja sudėtingus algoritmus ir mašininio mokymosi metodus, kad suprastų naudotojo ketinimus ir kontekstą, todėl paieškos rezultatai yra labai aktualūs.
Natūralios kalbos apdorojimo (NLP) galimybės leidžia paieškos sistemoms tiksliau interpretuoti naudotojų užklausas, atsižvelgiant į už žodžių slypinčius niuansus ir ketinimus. Taip gaunami tikslesni ir kontekstą atitinkantys paieškos rezultatai, sumažėja papildomų paieškų poreikis ir sutaupoma brangaus naudotojų laiko.
Dirbtiniu intelektu valdomos paieškos sistemos gali analizuoti didžiulius naudotojų duomenų kiekius, įskaitant paieškos istoriją, pageidavimus ir elgsenos modelius. Ši gausi informacija leidžia paieškos sistemoms pateikti individualiems naudotojams pritaikytus paieškos rezultatus.
Suprasdami naudotojų pomėgius ir ankstesnę sąveiką, dirbtinio intelekto algoritmai gali pateikti turinį, atitinkantį vartotojų pageidavimus, taip didindami naudotojų pasitenkinimą ir įsitraukimą. Personalizuoti paieškos rezultatai skatina asmeniškesnę ir labiau pritaikytą interneto patirtį.
Natūralios kalbos supratimas ir paieškos sistemų revoliucija
Vienas iš svarbiausių dirbtinio intelekto pasiekimų paieškos sistemose yra geresnis jų gebėjimas suprasti natūralios kalbos užklausas. Pokalbių dirbtinio intelekto įrankių modeliai, pavyzdžiui, pokalbių robotai ir virtualūs asistentai, leidžia naudotojams bendrauti su paieškos sistemomis naudojant natūralią kalbą ir gauti tikslius atsakymus[2].
Tai leidžia sukurti intuityvesnę ir patogesnę paieškos patirtį, kai naudotojai gali užduoti klausimus pokalbio būdu ir gauti tikslius atsakymus, todėl nebereikia rankiniu būdu tikslinti užklausų. Paieškos balsu technologijos pokyčiai taip pat atnešami būtent dirbtinio intelekto modelio.
Dėl dirbtinio intelekto atsiradimo išpopuliarėjo paieška balsu ir taip pat ji sparčiai tobulėja. Tokie virtualūs asistentai kaip „Siri“ ar „Alexa“ naudoja dirbtinio intelekto algoritmus, kad suprastų žodines užklausas ir pateiktų atsakymus realiuoju laiku. Paieška balsu pakeitė naudotojų bendravimo su paieškos sistemomis būdą, suteikdama galimybę ieškoti informacijos laisvomis rankomis ir keliaujant.
Dirbtinio intelekto algoritmai nuolat tobulina kalbos atpažinimo galimybes, todėl paieškos balsu rezultatai yra tikslesni ir patikimesni. Išmanioji vizualinė paieška yra dar viena sritis, kurioje dirbtinis intelektas daro didelę įtaką. Pasitelkdamos kompiuterinės regos algoritmus, paieškos sistemos gali analizuoti ir suprasti vaizdus, todėl naudotojai gali ieškoti informacijos pagal vaizdinį turinį.
Su dirbtiniu intelektu paremta vaizdinė paieška gali atpažinti objektus, orientyrus ar net konkrečius daiktus paveikslėlyje ir pateikti naudotojams tinkamus paieškos rezultatus, pagrįstus vaizdiniais požymiais. Ši naujovė atveria naujas galimybes e. prekybai, menui, madai ir kt.
Dirbtinis intelektas padeda efektyviau surasti ieškomą turinį
Dirbtinio intelekto algoritmai leidžia paieškos sistemoms efektyviai analizuoti ir kategorizuoti didelius turinio kiekius. Suprasdamos tinklalapių kontekstą, nuotaikas ir kokybę, paieškos sistemos gali pateikti patikimesnius rezultatus. Dirbtinio intelekto valdomas turinio kuravimas taip pat padeda kovoti su dezinformacija ir melagingomis naujienomis, skatindamas patikimesnę interneto aplinką.
„Google“ paieškos ateitis yra dirbtinio intelekto (DI) integravimas, tačiau ne įprastine prasme. Užuot sutelkusi dėmesį tik į pokalbių robotus ar savo pagrindinį puslapį pavertusi į „ChatGPT“ panašia pranešimų sistema, „Google“ dirbtinį intelektą perkelia į savo vertingiausią interneto turtą, paieškos rezultatus[3].
Šią funkciją „Google“ vadina dirbtinio intelekto santrauka, o visą turinį generuoja „Search Generative Experience“ sistemos dideli kalbos modeliai, kurių šaltinis yra atviras žiniatinklis. Bendrovės vadovai ne kartą pabrėžė, kad tai yra eksperimentas. Tačiau jie tvirtai tiki, kad tai yra esminis, ilgalaikis žmonių paieškos būdo pokytis.
Dirbtinis intelektas įveda papildomą įvesties lygmenį, leidžiantį naudotojams užduoti geresnius ir subtilesnius klausimus. Jis taip pat suteikia papildomą išvesties lygmenį ne tik atsakydamas į užklausas, bet ir nukreipdamas naudotojus naujais paieškos keliais.
Nors paieškos rezultatų viršuje esantis pasirinkimo langelis, leidžiantis šią funkciją, gali atrodyti nereikšmingas pokytis, palyginti su „Microsoft“ į dirbtinį intelektą orientuotu paieškos valdiklio pertvarkymu arba „ChatGPT“ naujove, SGE reiškia pradinį žingsnį visiškai pertvarkant tai, kaip milijardai žmonių atranda informaciją internete ir kaip „Google“ gauna pajamas. Interneto pikselių srityje šie pokyčiai yra neįtikėtinai svarbūs.
Proveržis pritaikant naujas technologijas „Google“ paieškos sistemoje
„Google“ sprendimas integruoti dirbtinį intelektą į savo paieškos rezultatus yra strateginis žingsnis, kuriuo siekiama pagerinti paieškos patirtį ir pateikti naudotojams išsamesnę ir patikimesnę informaciją. Naudodama galingus kalbos modelius, tokius kaip PaLM 2 ir MUM, bendrovė siekia pasiūlyti naudotojams dirbtinio intelekto vaizdą, kuriame ne tik apibendrinamas atitinkamas turinys, bet ir pateikiamos nuorodos į patvirtinančius šaltinius[4].
Toks požiūris pabrėžia skaidrumą ir skatina naudotojus toliau tyrinėti labiau informuotą ir aktyvesnį paieškos procesą. Toks dirbtinio intelekto poveikis ypač pastebimas mobiliuosiuose įrenginiuose, kur dirbtinio intelekto nuotrauka dažnai dominuoja pradiniame paieškos rezultatų puslapyje.
Kaip ir kiti kalbos modeliai, tai yra bendrosios paskirties dirbtinio intelekto modelis, kurį galima naudoti „ChatGPT“ tipo pokalbių robotams, taip pat versti iš vienos kalbos į kitą, rašyti kompiuterinį kodą ar net analizuoti ir reaguoti į vaizdus. Suderinus šias galimybes, naudotojas galėtų užduoti klausimą anglų kalba apie restoraną Bulgarijoje, o sistema galėtų ieškoti atsakymų internete bulgarų kalba, rasti atsakymą, išversti atsakymą į anglų kalbą, pridėti vietovės nuotrauką, o po to pateikti kodo fragmentą, kad būtų sukurtas tos vietos duomenų bazės įrašas.
Akivaizdžiausias būdas sąveikauti su PaLM 2 bus paties „Google“ pokalbių robotas, kuris pirmą kartą atveriamas plačiajai visuomenei ir diegiamas visame pasaulyje. Pasinaudodamas PaLM 2 daugiakalbystės galimybėmis, „Bard“ robotas taip pat veikia ne tik anglų, bet ir japonų bei korėjiečių kalbomis, o ilgainiui bendrovė ketina palaikyti 40 kalbų[5].
„Google“ siekia grįžti į viršūnes su kitos kartos kalbos modelio DI sistema
Bendrovė pateikė pavyzdį, kaip galima nusiųsti virtuvės lentynos nuotrauką ir paprašyti recepto, kuriame būtų panaudoti ingredientai. Tai atkartoja funkciją, kurią „Open AI“ pažadėjo kartu su savo naujausio ir galingiausio dirbtinio intelekto modelio pristatymu, tačiau dar nepaskelbė plačiajai visuomenei, todėl „Google“ pirmauja vadinamųjų multimodalinių galimybių srityje.
Šis pokytis atspindi „Google“ pripažinimą, kad vis dažniau naudojamasi mobiliaisiais telefonais, ir įsipareigojimą užtikrinti vizualiai patrauklesnę bei intuityvesnę patirtį. Pateikdama dirbtinio intelekto sukurtas santraukas, rekomendacijas ir patvirtinimus tiesiogiai paieškos rezultatuose, „Google“ siekia supaprastinti paieškos procesą ir sumažinti poreikį naudotojams naršyti po kelis tinklalapius, kad rastų reikiamą informaciją.
Tačiau svarbu pažymėti, kad šios dirbtinio intelekto santraukos prieinamos ne kiekvienai paieškos užklausai. „Google“ algoritmai nustato, kada dirbtinio intelekto sukurtas turinys yra vertingesnis už tradicinius paieškos rezultatus. Toks selektyvus požiūris užtikrina, kad DI momentinė nuotrauka sukurtų tikrą pridėtinę vertę naudotojo patirčiai ir nesikištų į tokias jautrias temas kaip sveikata ir finansai, kur tikslumas ir privatumas yra svarbiausi.
Bendrovė pripažįsta, kad „Search Generative Experience“ (SGE), suteikianti prieigą prie dirbtinio intelekto momentinių nuotraukų, yra eksperimentinė funkcija. Nepaisant to, bendrovė tvirtai tiki, kad ji iš esmės keičia tai, kaip žmonės ieško informacijos internete[6]. Integruojant dirbtinį intelektą į paieškos rezultatus yra įvedami nauji įvesties ir išvesties sluoksniai, todėl naudotojai gali užduoti tikslesnius klausimus ir gauti išsamius atsakymus. Be to, jis nukreipia naudotojus į tolesnį tyrinėjimą, plečia jų žinias ir skatina smalsumą.
Naujovių diegimas yra naudingas visai bendrovei ir jos vertei
Perėjimas prie dirbtinio intelekto bus pradėtas atsargiai nuo paieškos sistemos, kuri yra „Google“ karūnos brangakmenis. Toks apgalvotas požiūris atspindi balansą, kurį įmonė turi išlaikyti bandydama išlikti pažangiausia ir kartu išsaugoti patikimų paieškos rezultatų reputaciją, kurią gali pakirsti dirbtinio intelekto polinkis kurti autoritetingą informaciją.
„Google“ žada, kad dirbtinio intelekto generuojamos santraukos bus labiau faktinės, o ne pokalbinės ir tai aiškus kontrastas „Bard“ ir „ChatGPT“, kurios suprogramuotos taip, kad labiau primena žmogų. „Google“ įdiegia apsaugos priemones, kurios neleis paieškos sistemoje integruotam dirbtiniam intelektui atsakyti į jautrius klausimus apie sveikatą. Tokiais atvejais paieškos sistema ir toliau nukreips žmones į autoritetingas svetaines.
„Google“ neprognozuoja, kiek laiko praeis, kol paieškos sistemoje bus įdiegti generatyviniai dirbtinio intelekto rezultatai visiems vartotojams. Nuo tada, kai „Microsoft“ pradėjo diegti dirbtinį intelektą į „Bing“, kuri vis dar lieka antra po „Google“, Mountain View (Kalifornija) bendrovė patiria vis didesnį spaudimą pademonstruoti, kaip jos paieškos sistema išlaikys lyderio pozicijas.
Dėl galimos grėsmės „Google“ motininės įmonės „Alphabet“ akcijų kaina iš pradžių krito, nors neseniai ji vėl grįžo į buvusią padėtį, kai „Bing“ su didelėmis fanfaromis paskelbė apie savo dirbtinio intelekto planus. Neseniai buvo pranešta, kad „Samsung“ svarsto galimybę atsisakyti „Google“ paieškos sistemos kaip numatytos plačiai naudojamuose išmaniuosiuose telefonuose.
Todėl kyla mintis, kad „Apple“ gali imtis panašios taktikos ir su samo gaminiais, nebent „Google“ sugebės įrodyti, kad jos paieškos sistema gali vystytis kartu su, kaip atrodo, artėjančia dirbtinio intelekto revoliucija. Po „Google“ pranešimų apie dirbtinio intelekto naudojimą, „Alphabet“ akcijos pabrango 4 proc. ir pasiekė 111,75 JAV dolerio, t. y. aukščiausią uždarymo kainą nuo vasario pradžios.
