Europą gali sukaustyti visuotinis įšalas
Pačioje naujausioje klimato ataskaitoje įspėjama, kad Žemė netrukus peržengs pavojingus lūžio taškus, o vienas iš jų gali sukelti ledynmetį visoje Europoje[1].
Būtent taip yra teigiama naujoje mokslinėje ataskaitoje, kuri buvo pristatyta Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur neseniai vyko 28-oji Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija (COP28).
Pristatytame dokumente teigiama, kad kritiniai lūžiai, kurie apibūdina pokyčius, gali įvykti vos per kelerius metus, o tai darys didžiulį poveikį, pirmiausia – Europos gyventojams, o vėliau – ir visai žmonijai.
Timas Lentonas, Ekseterio universiteto klimato kaitos profesorius, vadovavo šiam tyrimui, drauge su juo dirbo JAV, Vašingtone įsikūrusios filantropinės organizacijos „Bezos Earth Fund“ įsteigtos „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso, ekspertai.
Mokslininkai išsiaiškino, kad šiuo metu esame ant penkių pavojingų lūžio taškų ribos, drastiški pokyčiai neišvengiami: tai rodo ir tirpstančios ledo dangos, ir jūros lygio kilimas[2].
„Išnyks kai kurie dideli ledo plotai, sutriks Šiaurės Atlanto cirkuliacija, o tai turės įtakos klimatui Europoje, kurioje esame dabar. Čia išnyks dideli amžino įšalo plotai, o tai prisidės prie visuotinio atšilimo ir sukels koralinių rifų, kuriais gyvena pusė milijardo žmonių, žūtį“, – kalba profesorius.
Tačiau tai galimai bus tik pradžia, mat galutinai peržengus šiuos lūžio taškus, situacija gali imti kardinaliai keistis ir tuomet reikėtų kalbėti jau ne apie šylantį, bet apie smarkiai atšalusį klimatą.
Profesorius T. Lentonas sako, kad tuomet, kai paskutinį kartą keitėsi Šiaurės Atlanto subpoliarinė cirkuliacija, Europoje prasidėjo nedidelis ledynmetis.
Metų laikai keisis, reikės prisitaikyti prie naujo sezoniškumo
Ekspertas T. Lentonas vadovaujasi nuomone, kad šiuo metu Europos gyventojai yra visiškai nepasirengę staigiam klimato pasikeitimui. O pokytis būtų ženklus: pasikeitus Atlanto vandenyno subpoliarinei cirkuliacijai, žiemos taptų daug šaltesnės, snieguotesnės, o vasaros būtų dar karštesnės.
Tai turėtų įtakos mūsų gyvenimo būdui, veiklai, tam, kaip maitinamės. Juk keliais mėnesiais sutrumpėtų javų vegetacijos sezonas, galbūt visiškai sutriktų vandens tiekimas.
Profesorius T. Lentonas sako, kad akivaizdu, jog iki šiol pasaulio vyriausybių vykdytos laipsniškos politikos dabar jau nepakanka.
„Turime rasti ir paskatinti tam tikrus teigiamus lūžio taškus, kurie paspartintų veiksmus alternatyviu keliu“, – sako jis.
Savo ruožtu Oslo universiteto politologė Manjana Milkoreit, viena iš ataskaitos autorių, sako, kad atsižvelgiant į lūžio taškus tampa aišku, kad sprendimų reikia dabar, o ne po metų ar dešimtmečio.
„Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija įvertino įvairius scenarijus, kuriais siekiama 1,5 °C tikslo, tačiau beveik visuose scenarijuose numatyta, kad temperatūra laikinai viršys šią ribą, o vėliau vėl sumažės, kai žmonės pašalins CO2 iš atmosferos dar šiame amžiuje. Tokie viršijimo scenarijai didina pavojų, kad bus peržengtos kritinės ribos, dėl kurių būtų neįmanoma atkurti dabartinės klimato būklės“, – teigia ekspertė.
Tačiau kiti mokslininkai vis dėlto gana skeptiškai vertina šiuos naujuosius atradimus. Prinstono universiteto Naujajame Džersyje dirbantis klimato mokslininkas Maiklas Oppenheimeris abejoja, ar dėmesio sutelkimas į lūžio taškus turi reikšmės socialiniu ir politiniu požiūriu.
Skeptiškai naujausius duomenis vertinantis profesorius teigia, kad dažnėjantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir kiti klimato veiksniai labiau gali pakeisti nuomonę ir paskatinti imtis veiksmų, nei ekspertų perspėjimai apie galimas klimato katastrofas.
Be to, ataskaitoje net akcentuojama, kad gali vykti ir teigiami lūžio taškų pokyčiai, kuriuos peržengus, klimatas galėtų gauti didžiulę naudą. Mokslininkai net teigia, kad jie jau mato vieno tokio lūžio taško požymių, nes mažėjant vėjo ir saulės energijos sąnaudoms vis daugiau investicijų nukreipiama ne į iškastinį kurą, o į švarią energiją.
Ledynmetis – šiuolaikiniam žmogui sunkiai suvokiamas istorijos tarpsnis
Jei apie Antikos laikus ar Viduramžius daugelis mūsų yra mokęsi ir skaitę, tai ledynmetis – sąlyginai menkai žinomas istorijos periodas. Ir ne be reikalo: juk informacijos iš šių laikų daug išlikę nėra.
Žinoma tai, kad per paskutinį ledynmetį, prieš maždaug 2,6 – 11 700 mln. metų, Europa patyrė kelis amžino įšalo laikotarpius.
Tai iš esmės pakeitė tuo meto žmonių gyvenimą. Ekspertai, tyrinėjantys šį istorijos periodą, teigia, kad tuomet žmonių bendravimas buvo itin ribotas ir greičiausiai apėmė paprastas kalbos formas, gestus ir galbūt simbolines išraiškas.
Kaip žinome šiandien, vienas reikšmingiausių bendravimo ledynmečiu aspektų buvo urvų menas. Tai įspūdingi urvų piešiniai, kurie yra išlikę iki šių dienų. Dalį jų, pavyzdžiui, Lasko Prancūzijoje arba Altamiros Ispanijoje, gali apžvelgti ir turistai.
Manoma, kad šie meno kūriniai galėjo būti skirti įvairiems tikslams: nuo religinės ar ritualinės išraiškos, iki informacijos apie supančią aplinką, įskaitant medžiojamus gyvūnus, perdavimo.
Ekspertai mano, kad ledynmečiu socialinės struktūros ir grupės dinamika buvo labai svarbi išgyvenimui. Bendravimas socialinėse grupėse buvo labai svarbus koordinuojant veiklą, dalijantis ištekliais ir užtikrinant grupės sutelktumą. Tai buvo ypač svarbu medžiojant, apsisaugojant nuo žvėrių, plėtojant bendruomenes.
Išvengti ledynmečio – neįmanoma?
Vis dėlto, nors istorikai ir gali atpasakoti kelias ledynmečio laikotarpio gyvenimo detales, mokslininkai vis dar kvestionuoja dalį priežasčių, kurios iš tiesų iššaukia amžinąją įšalą. Manoma, kad tai yra susiję su astronominių, geologinių ir atmosferos veiksnių deriniu.
Pavyzdžiui, Milankovičiaus ciklais. Tai Žemės orbitos, ašies posvyrio ir precesijos pokyčiai. Šie ciklai daro įtaką Žemės gaunamos Saulės spinduliuotės pasiskirstymui, o kai tam tikri orbitos parametrai išsidėsto taip, kad vasarą šiaurinį pusrutulį pasiekia mažiau Saulės spinduliuotės, gali susidaryti ledo danga.
Saulės spinduliuotės svyravimai, atsirandantys dėl Saulės galios pokyčių arba kitų Saulės ciklų, taip pat gali daryti didžiulę įtaką Žemės klimatui. Nors šie svyravimai yra palyginti nedideli, jie gali prisidėti prie ilgalaikių klimato pokyčių, kurių sustabdyti neįmanoma.
Žemynų padėties ir vandenynų srovių pokyčiai, atsirandantys dėl plokščių tektonikos, irgi gali turėti įtakos klimatui. Sausumos masyvų konfigūracija gali turėti įtakos vandenynų srovių cirkuliacijai, daryti įtaką šilumos pasiskirstymui ir atmosferos cirkuliacijai.
Svarbus ir Albedo efektas, kai plečiantis ledo sluoksniams, didėja Žemės santykinis dydis arba atspindžio koeficientas. Ledas atspindi daugiau saulės šviesos atgal į kosmosą, palyginti su sausuma ar vandeniu. Albedo efektas gali prisidėti prie atvėsimo, skatindamas tolesnį ledo dangų augimą.
