- Federalinio rezervo įkūrimas – modernios finansų sistemos pradžia
- Laidoje nemažai dėmesio skirta istorinei bankų įtakai politikai ir karams
- Ekonominės krizės – finansų sistemos trūkumų atspindys
- Dabartinės finansų sistemos trūkumai ir ateities iššūkiai
- Geopolitiniai pokyčiai ir alternatyvos doleriui
Federalinio rezervo įkūrimas – modernios finansų sistemos pradžia
YouTube kanale „Triušio urvas“ startavęs laidų ciklas „Sekite pinigus (Follow the money). Su Gintaru Jazdausku“ žada tapti viena įdomiausių platformų tiems, kurie domisi ekonomika, istorija ir pasaulinės finansų sistemos užkulisiais. Pirmojoje laidoje vedėjas Viktoras Jašinskas kalbino politologą Gintarą Jazdauską, kuris išsamiai aptarė šiuolaikinės finansų sistemos kilmę, jos evoliuciją bei galimus ateities scenarijus.
Laidos diskusija prasidėjo nuo 1913 metų – datos, kurią Gintaras Jazdauskas įvardijo kaip šiuolaikinės pinigų sistemos gimimo momentą. Tais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įkurtas Federalinis rezervas, kuris tapo pagrindine šalies centrinio banko institucija. G. Jazdauskas atkreipė dėmesį į šio įvykio aplinkybes – Federalinis rezervas buvo įkurtas gruodžio 23 dieną, kai daugelis kongresmenų buvo išvykę namo švęsti Kalėdų. Šis faktas sukėlė daug diskusijų ir sąmokslo teorijų apie sprendimo skaidrumą.
Po 1944 metų Bretton Woods susitarimo JAV doleris tapo pasauline rezervine valiuta, sustiprinęs Federalinio rezervo vaidmenį pasaulinėje ekonomikoje. Tačiau G. Jazdauskas pabrėžė, kad ši sistema visada buvo kontroversiška – nors ji užtikrino ekonomikos stabilumą, kartu sukūrė ir daug neišspręstų problemų.
Laidoje nemažai dėmesio skirta istorinei bankų įtakai politikai ir karams
G. Jazdauskas pateikė pavyzdį apie Rotšildų šeimą, kuri XVIII amžiuje pradėjo savo bankinę veiklą ir finansavo abi kariaujančias puses Napoleono karų metu. Šeimos įtaka buvo tokia didelė, kad kai kurie istorikai teigia, jog Rotšildai pasinaudojo informacija apie Vaterlo mūšį, kad manipuliuotų Londono birža ir pasipelnytų.
Kita svarbi tema buvo pirmasis pasaulinis karas ir jo sąsajos su finansų sistema. Jazdauskas pabrėžė, kad karai dažnai buvo ne tik politinių konfliktų, bet ir ekonominių interesų pasekmė. Didžiosios valstybės siekė išlaikyti kolonijas, o bankai atliko svarbų vaidmenį finansuojant tiek karus, tiek jų padarinių likvidavimą.
Ekonominės krizės – finansų sistemos trūkumų atspindys
Laidoje buvo aptartos dvi svarbiausios XX ir XXI amžiaus ekonominės krizės: Didžioji depresija (1929 m.) ir 2008–2009 metų pasaulinė finansų krizė. G. Jazdauskas išsakė nuomonę, kad abi krizės išryškino finansų sistemos silpnumą ir bankų galios koncentraciją.
1929 metų krizės metu Respublikonų kongresmenas Louis McFadden viešai teigė, kad krizę galėjo sukelti privatūs bankai, manipuliuodami pinigų cirkuliacija. Tuo tarpu 2008 metų krizė parodė, kad bankai, laikomi „per dideliais, kad žlugtų“, iš tiesų tapo pagrindine pasaulinės ekonomikos grėsme. G. Jazdauskas priminė, kad JAV iždo sekretorius Henry Paulson tuomet paskelbė apie 700 milijardų dolerių pagalbos paketą bankams, tačiau šis sprendimas sukėlė daug kritikos dėl jo poveikio paprastiems žmonėms ir infliacijos augimo.
Dabartinės finansų sistemos trūkumai ir ateities iššūkiai
Vienas iš esminių laidos akcentų buvo dabartinės finansų sistemos analizė. Gintaras Jazdauskas aptarė „frakcinio rezervo“ principą, pagal kurį bankai gali skolinti daugiau pinigų, nei turi realių rezervų. Nors tai leidžia skatinti ekonomikos augimą, ilgainiui ši sistema sukuria dirbtinį skolų burbulą, kuris gali sprogti.
JAV nacionalinė skola šiuo metu viršija 36 trilijonus dolerių, o pasaulinė skola yra dar didesnė. G. Jazdauskas iškėlė klausimą – kam iš tikrųjų yra skolingos valstybės? Jis pabrėžė, kad daugelis centrinių bankų yra privatūs arba pusiau privatūs, todėl tikrieji jų savininkai dažnai lieka nežinomi.
Geopolitiniai pokyčiai ir alternatyvos doleriui
Laidos pabaigoje buvo aptarta dolerio, kaip pasaulinės rezervinės valiutos, ateitis. Pašnekovas priminė, kad 1971 metais JAV prezidentas Richardas Nixonas panaikino aukso standartą, o doleris tapo „fiat“ valiuta – jo vertė nebebuvo susieta su auksu. Po kelių metų atsirado „petrodolerio“ sistema, kuri dar labiau sustiprino dolerio pozicijas pasaulyje.
Tačiau pastaruoju metu BRICS šalys (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika) aktyviai siekia sumažinti priklausomybę nuo dolerio ir kuria alternatyvias finansines sistemas. Saudo Arabijos prisijungimas prie BRICS bloko tapo svarbiu signalu, kad petrodolerio era gali artėti prie pabaigos.
Laidos diskusija užsibaigė svarstymu apie dabartinės finansų sistemos tęstinumą. G. Jazdauskas pabrėžė, kad visi didieji finansų sistemos pokyčiai istorijoje vyko per karus arba didžiules krizes. Todėl kyla klausimas – ar dabartinė sistema žlugs taikiai, ar tapsime naujų konfliktų liudininkais?
Verdiktas:
„Triušio urvo“ laida „Sekite pinigus“ yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori giliau suprasti pasaulinės finansų sistemos subtilybes. Gintaras Jazdauskas pateikė daug istorinių faktų, analizės ir įžvalgų, kurios priverčia susimąstyti apie dabartinės sistemos trūkumus ir ateities perspektyvas. Laida ne tik informuoja, bet ir provokuoja diskusiją apie tai, kokia bus pasaulio ekonomikos ateitis.
Laidą žiūrime „YouTube“ kanale 👉„Triušio urvas“: