Gintaras FURMANAVIČIUS: Ar D. Trumpui pavyks baigti karą Ukrainoje per 24 valandas?

NuomonėsGintaras Furmanavičius
Suprasti akimirksniu
G. Furmanavičius
G. Furmanavičius. Asmeninio archyvo nuotrauka

Iki neeilinio įvykio Amerikos istorijoje liko visai nedaug

Sausio 20 dieną įvyks inauguracijos procedūra, po kurios Donaldas Trumpas taps 47-uoju Amerikos prezidentu. Įvykis istorinis todėl, kad dar niekuomet Jungtinių valstijų istorijoje nebuvo prezidento, kuris būtų išrinktas su vienos ar kelių kadencijų tarpu.

Ateinantis antradienis pagaliau padės tašką ilgame ir pilname netikėtų siužeto vingių lapkričio mėnesį įvykusių prezidento rinkimų kelyje.

D. Trumpui dar nepradėjus oficialiai eiti savo pareigų, pokyčiai visame pasaulyje pradėjo vykti neįtikėtinu greičiu.

Mūsų sisteminėje žiniasklaidoje Donaldas Trumpas visada yra vaizduojamas kaip neigiamas personažas. Jo grįžimo į valdžią mūsų politinis elitas bei jį aptarnaujanti dvaro žiniasklaida kartu su visais teisingų politologų prifarširuotais „institutais” bijojo kaip velnias kryžiaus. Ištisus ketverius metus nuolankiai tarnavę demokratams ir ne tik laižę jų batus, uoliai vykdę kvailiausius jų nurodymus ir net, kaip buvęs seimo psichopatas, psichiatru prisistatantis Linas Slušnys norėję bučiuoti Bideno automobilio vėžę ant Gedimino prospekto asfalto, jie puikiai prisimena, kaip D. Trumpas į vietą statė net ir tarybinio KGB fabriko pagamintą bei nesuvokiamu būdu laisvos ir tuo metu dar nepriklausomos Lietuvos prezidente tapusią Dalią „Magnoliją” Grybauskaitę.

Tačiau prezidentą išsirinko ne Lietuva, o Amerika. Įdomu, o ką gi mano amerikiečiai apie savo vėl išrinktą naują seną prezidentą? Naujos apklausos duomenimis, kurią šią savaitę skelbia dienraštis „The New York Post”, dauguma amerikiečių džiaugiasi, kad išrinktasis prezidentas D. Trumpas pradės antrąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose, tikisi, kad jam seksis gerai ir yra patenkinti tuo, kaip jam sekėsi grįžti į valstybės tarnybą. [1]

Dauguma amerikiečių teigiamai vertina D. Trumpo antrąją kadenciją

Ketvirtadienį paskelbtos CNN apklausos duomenimis, 56 procentai amerikiečių tikisi, kad D. Trumpas, būdamas 47-uoju prezidentu, atliks „gerą darbą”, tuo metu po jo pergalės 2016 metais tokių buvo tik 48 procentai.

Apklausa taip pat parodė, kad 55 procentai apklaustųjų pritaria tam, kaip išrinktasis prezidentas tvarkėsi su savo antruoju perėjimu į naująjį postą – tai gerokai daugiau nei 40 procentų pritarimo, kurį jis gavo prieš aštuonerius metus.

Palankus D. Trumpo vertinimas, pradedant antrąją kadenciją buvo 46 procentai – aukščiausias nuo jo pergalės prieš Hillary Clinton laikų. Dauguma amerikiečių (56 procentai) taip pat tikisi, kad po pirmųjų D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus metų ekonomikos būklė – vienas svarbiausių rinkėjų klausimų rinkimų – bus „labai arba šiek tiek gera”.

Dauguma (52 procentai) nurodė, kad pasibaigus antrajai D. Trumpo kadencijai šalies padėtis apskritai bus geresnė. Dideli lūkesčiai dėl šalies siejami su tikėjimu, kad D. Trumpas įgyvendins kai kuriuos didžiausius savo rinkimų kampanijos pažadus. Net 80 procentų rinkėjų mano, jog D. Trumpas įves muitus prekėms iš Meksikos, Kanados ir Kinijos, o 50 procentų tikisi, kad valdant D. Trumpui JAV prekių kaina sumažės.

Apklausa parodė, kad amerikiečių nuomonė labiausiai išsiskiria dėl to, ar D. Trumpui pavyks sumažinti federalinės vyriausybės aparatą ir valdymo išlaidas (54 procentai mano, kad pavyks) ir užbaigti karą Ukrainoje (49 procentai mano, kad greičiausiai pavyks).

DT
D. Trumpas. ELTA nuotrauka

Karas Ukrainoje – svarbiausias klausimas Europai D. Trumpo užsienio politikos darbotvarkėje

Pažiūrėkime, kaip skirtingos užsienio žiniasklaidos priemonės mato galimybę pabaigti karą Ukrainoje. Būtent karas Ukrainoje yra šiandien svarbiausias klausimas Europai, o ypač Lietuvoje vis aukščiau galvas keliantiems karo šaukliams. Nuo pat lapkričio mėnesį pasibaigusių prezidento rinkimų buvo galima girdėti daugybę gandų ir spekuliacijų apie karo Europoje pabaigą. Kalbėjo visi kas netingėjo, išskyrus patį išrinktąjį prezidentą. Plačiai buvo komentuojamas jo pažadas pabaigti karą per 24 valandas. 2024 metų prezidento rinkimų kampanijos metu D. Trumpas ne kartą teigė, kad per 24 valandas galėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. „Susitarimą sudarysiu per vieną dieną”, – sakė D. Trumpas. [2]

Šis teiginys skambėjo nerealistiškai net ir pačiam D. Trumpui, kuris garsėja savo rinkiminiais pasakojimais. Ukrainoje siautėjant didžiausiam nuo Antrojo pasaulinio karo laikų karui Europoje, šis konkretus pažadas nebuvo pamirštas kaip vienas iš svarbiausių prezidento rinkimų kampanijos pareiškimų ir nuo to laiko tapo dažniausiai D. Trumpui užduodamu klausimu.

O ką gi mano D. Trumpas dabar? Situacija pasikeitė: vis labiau artėjant D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus momentui, 47-asis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas galbūt dar kartą susimąstė ir numatė kitą laiką. Tai, kas prasidėjo kaip „24 valandos”, dabar jau pavirto puse metų.

V. Zelenskis
V. Zelenskis. ELTA nuotrauka

D. Trumpo patarėjai teigia, kad taikos susitarimas užtruks ilgiau nei planuota

Tam pritaria ir prezidento aplinkos žmonės. Išrinktojo JAV prezidento D. Trumpo patarėjai pripažįsta, kad karui Ukrainoje išspręsti prireiks kelių mėnesių ar net dar daugiau laiko, o tai bus aštrus realybės patikrinimas dėl jo didžiausio užsienio politikos pažado – sudaryti taikos susitarimą pirmąją darbo Baltuosiuose rūmuose dieną.

Du D. Trumpo bendradarbiai, kurie su išrinktuoju prezidentu aptarė karą Ukrainoje, agentūrai „Reuters” teigė, kad konflikto sprendimas turėtų užtrukti kelis mėnesius, o pažadus, duotus pirmąją dieną, apibūdino kaip rinkimų kampanijos blefą ir nepakankamo konflikto sudėtingumo bei laiko, kurio reikia naujai administracijai sukomplektuoti, vertinimo derinį. [3]

Šie teiginiai sutampa su atsargos generolo leitenanto Keitho Kelloggo, D. Trumpo naujojo pasiuntinio Rusijai ir Ukrainai nuomone, kuris praėjusią savaitę interviu „Fox News” sakė, kad norėtų, jog sprendimas dėl karo pabaigos būtų pasiektas per 100 dienų, t. y. gerokai vėliau, nei išrinktasis prezidentas buvo numatęs. Tačiau net ir K. Kelloggo pratęstas terminas yra „gerokai, gerokai per daug optimistinis”, – prieštaravo buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje, dabar dirbantis Atlanto tarybos analitiniame centre Vašingtone Džonas Herbstas.

Šią savaitę pasiekus pirmąsias paliaubas kitame karštame pasaulio taške – Gazos ruože, verta prisiminti, kad kuomet gruodžio mėnesį spaudos konferencijoje buvo paklaustas apie Gazą, D. Trumpas sakė: „Manau, kad iš tikrųjų sudėtingesnė bus Rusijos ir Ukrainos situacija. Manau, kad tai sunkiau.”

Jei viena ar abi karo Ukrainoje šalys nebus suinteresuotos taikos susitarimu ir ugnies nutraukimu, ar D. Trumpas turės argumentų ir galės jas priversti sudaryti tokį susitarimą? Pagrindinis svertas, kurį Jungtinės Valstijos turi šioje situacijoje, yra karinė pagalba. Pagal planą, kurį K. Kelloggas dar praėjusią vasarą pristatė D. Trumpui, Vašingtonas pasakys Ukrainai, kad ji negaus daugiau JAV paramos, jei nepradės taikos derybų. Tuo pat metu D. Trumpas įspėtų Rusiją, kad jei ji nesutiks nutraukti karo, Ukraina gaus dar daugiau pagalbos. Išrinktasis prezidentas ne kartą davė suprasti, kad neketina iš karto nutraukti pagalbos Ukrainai, tačiau, jei norėtų, tikrai galėtų labai ją apriboti. Tai nebūtinai užbaigtų karą, tačiau labai apsunkintų Ukrainos gebėjimą kovoti šiuo sunkiu jai fronte metu. Kai kurie D. Trumpo aplinkos žmonės gali tikėtis, kad Ukrainą galima tiesiog priversti priimti Kijevo nuomone „blogą” susitarimą, o ne kovoti be JAV ginkluotės. [4]

V. Putinas
V. Putinas. ELTA nuotrauka
Savo ruožtu V. Putinas galiausiai gali manyti, kad paliaubos atitinka ir jo interesus. Kol kas Rusijos prezidentas politiškai nelabai nukentėjo dėl didelių nuostolių Ukrainoje, tačiau yra įrodymų, kad vyriausybei sunkiau verbuoti karius ir ji norėtų išvengti politiškai brangiai kainuojančios masinės mobilizacijos. Galbūt kortų namelis rytoj ir nesugrius, bet net Rusija negali taip kovoti amžinai. Putinas tiesiog mano, kad ji galės tai daryti ilgiau, nei ukrainiečiai. Tikėtina, kad paskutiniai karo Ukrainoje etapai bus ne tiek karas dėl teritorijos, kiek išsekinimo karas – tiek kariams, kovojantiems vietoje, tiek diplomatams konferencijų salėse. Anksčiau ar vėliau viena pusė gali būti pasirengusi eiti į kompromisus, kuriuos šiuo metu laiko nepriimtinais, tačiau kada tai įvyks, gali priklausyti ne tik nuo D. Trumpo.

Reikia tikėtis, kad D. Trumpui pradėjus eiti pareigas, bus mažiau spėlionių bei gandų, o realūs veiksmai parodys, kada ir kokios šio mažai grupei įtakingų žmonių reikalingo karo baigties mes galime tikėtis.