Lietuvoje gimsta daugiau vaikų: pirmą pusmetį – beveik 600 daugiau nei pernai
Šiemet Lietuvos statistikos lentelėse atsirado daugiau šypseną keliančių skaičių – pirmąjį pusmetį šalyje gimė daugiau vaikų nei pernai. Civilinės metrikacijos skyriuose užregistruota 12 tūkst. 603 naujagimių. Tarp jų – 6 363 mergaitės ir 6 240 berniukų, tad lyčių balansas beveik idealiai pasiskirstęs. Pernai tuo pačiu metu skaičiai buvo mažesni: 12 tūkst. 21 kūdikis, iš jų 5 856 mergaitės ir 6 165 berniukai.
Lyderio pozicijų neužleidžia sostinė – Vilniuje šiemet registruoti 3 866 gimimai, nors tai kiek mažiau nei pernai (4 185). Kaune į šį pasaulį atėjo 1 084 mažyliai (pernai – 1 176), o Klaipėdoje gimimų skaičius išaugo – 675 prieš pernykščius 649. Tai rodo, kad demografinės tendencijos skirtinguose miestuose nevienodos: sostinėje gimstamumas kiek mažėja, o uostamiestis demonstruoja augimo ženklus[1].
Svarbus pokytis – gimimų registravimo tvarka tampa vis paprastesnė. Civilinės metrikacijos skyriams informaciją apie gimimą pateikia gydymo įstaigos per elektroninę sistemą, tad jauniesiems tėvams nebereikia rūpintis dokumentų nešiojimu. Apie mažylio gimimą oficialiai turi būti pranešta per tris mėnesius, tačiau net ir pavėlavus registracija atliekama įprasta tvarka.
Tai reiškia, kad biurokratijos našta mažėja, o patys tėvai gali daugiau dėmesio skirti svarbiausiam – pirmiesiems vaiko gyvenimo mėnesiams.
Ruginienė žada kelti Lietuvą iš gimstamumo dugno: „Tai mūsų saugumo klausimas“
Tačiau bendrai paėmus Lietuva šiandien gimstamumu užima paskutinę vietą visoje Europos Sąjungoje, o rugpjūčio mėnesio statistika tik dar labiau gąsdina – gimimų skaičius sumažėjo 7 proc., santuokų mažiau, skyrybų ir emigracijos – daugiau. Demografai prognozuoja, kad jau 2025 m. mirčių bus net 20 tūkst. daugiau nei gimimų, o tai reiškia spartėjantį tautos nykimą.
Naujoji premjerė Inga Ruginienė tokį iššūkį vadina nacionalinio saugumo klausimu. Ji tikina, kad šeimos politika taps vienu svarbiausių Vyriausybės prioritetų – nuo paramos jaunoms šeimoms būstui iki lankstesnių vaiko priežiūros atostogų.
„Negalime sau leisti, kad Lietuva ir toliau tuštėtų. Turime sukurti sąlygas, kad jaunos šeimos norėtų kurti ateitį čia“, – teigia ji.
Vis dėlto ekspertai perspėja: keli šimtai papildomų gimimų per metus situacijos nepakeis. Nepriklausomybės pradžioje kasmet gimdavo apie 56 tūkst. vaikų, dabar – mažiau nei 20 tūkst. Todėl Ruginienei teks susidurti su sunkiausiu uždaviniu – kaip pakelti gimstamumo rodiklius iš istorinės duobės ir sustabdyti jaunų lietuvių išvykimą iš šalies.
Savivaldybių lenktynės: kuri dosniau palepins naujagimių tėvus
Dar metų pradžioje Vilniaus rajono šeimos išgirdo žinią, kad sulaukus kūdikio parama taps gerokai dosnesnė – vietoje ankstesnio 50 eurų kraitelio dabar tėvai gauna rinkinį už 150 eurų ir pirmą kartą skiriamą vienkartinę 165 eurų išmoką. Tokiu žingsniu rajonas prisijungė prie savivaldybių lenktynių, kurios vis plačiau atveria pinigines, bandydamos paskatinti gyventojus kurti šeimas.
Šiame „naujagimių paramos čempionate“ be didesnės konkurencijos pirmavo Radviliškis – čia nuo kitų metų gimusiam vaikui bus skiriama net 1,5 tūkst. eurų. Vilniaus miesto šeimos sulaukia 770 eurų išmokos, Kauno – 250 eurų ir kūdikio kraitelio, panašių priemonių imasi ir Tauragė, Alytus, Šilutė bei kiti rajonai.
Tačiau ekspertai atviri: vienkartinės premijos gimstamumo iš dugno neištrauks. Europoje gimsta vis mažiau vaikų – Ispanija ir Graikija jau fiksuoja žemiausius rodiklius per dešimtmečius. Lietuva – ne išimtis: jauni žmonės delsia kurti šeimas dėl būsto kainų, ekonominio neapibrėžtumo ir karjeros planų.
Specialistai pabrėžia, kad tik ilgalaikės priemonės – prieinamas būstas, stabilus darbas ir kokybiškos vaikų priežiūros paslaugos – gali padėti pasukti demografijos kryptį kita vaga.
