Lietuvoje gimsta mažiausiai vaikų ES: rugpjūtį gimimų sumažėjo 7 proc.
Lietuvoje gyvenančios šeimos susilaukia mažiausiai vaikų visoje Europos Sąjungoje, o Statistikos departamento duomenys rodo tolesnį demografinės padėties blogėjimą – šių metų rugpjūtį gimė 1 568 kūdikiai, tai yra 7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Prognozuojama, kad 2025 m. mirčių bus apie 20 tūkst. daugiau nei gimimų, todėl šalis susiduria su gilėjančia gyventojų mažėjimo problema. Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė pabrėžia, kad naujosios Vyriausybės programoje šeimos politika yra vienas svarbiausių prioritetų, o jos stiprinimas siejamas su plačiąja saugumo samprata – ne tik gynybos ir sienų apsaugos, bet ir socialinio bei ekonominio stabilumo užtikrinimu[1].
Ji viliasi, kad įgyvendinamos priemonės galėtų bent iš dalies grąžinti 2008–2009 m. buvusį vaikų bumą. Nors apie 80 proc. strateginių krypčių sutampa su ankstesnės Vyriausybės programa, dabartinė valdžia žada tęstinumą, bet kartu ketina įgyvendinti naujas priemones šeimoms paremti.
Rugpjūčio statistika atskleidžia prastėjančią šeimų padėtį: santuokų sudaryta 10 proc. mažiau, skyrybų padaugėjo 6 proc., emigracija išaugo 16,7 proc., o imigracija sumažėjo 4 proc.
Pasak premjerės, konkrečių tikslinių skaičių programoje nenumatyta, nes tai yra ilgalaikis procesas, kurio vienos Vyriausybės darbas neišspręs, tačiau svarbiausias siekis – sustabdyti neigiamą tendenciją ir sudaryti sąlygas, kad šeimos norėtų kurtis bei likti Lietuvoje.
Gimstamumas Lietuvoje ūgtelėjo, bet vis dar gerokai atsilieka nuo ankstesnių dešimtmečių
Tačiau skaičiai kalba, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje gimė daugiau nei pernai metais – civilinės metrikacijos skyriuose užregistruoti 12 603 naujagimiai, o tai esą beveik 600 kūdikių daugiau nei prieš metus[2].
Tai pateikiama kaip gera žinia, tačiau ekspertai perspėja, kad kelių šimtų prieaugis neišspręs senstančios visuomenės problemų. Medikai aiškina, kad gimdymų pagausėjimą vasarą lemia sezoniškumas, o Santaros klinikose net trečdalis gimdyvių yra užsienietės – dažniausiai iš Ukrainos, Baltarusijos, taip pat Azijos ir Afrikos šalių.
Valdžia šį augimą sieja su šeimos politikos priemonėmis – lankstesnėmis vaiko priežiūros atostogomis ir išmokomis, tačiau ekonomistai primena, jog nepriklausomybės pradžioje gimdavo apie 56 tūkst. vaikų, o dabar – mažiau nei 20 tūkst.
Be to, lietuvės gimdo vis vyresniame amžiuje, o dalis jaunų žmonių apskritai atidėlioja ar atsisako tėvystės džiaugsmų. Nors šiemet daugiausia naujagimių registruota Vilniuje, jų skaičius sostinėje ir Kaune vis tiek mažėjo, tad augimą, tikėtina, lėmė mažesnės savivaldybės.
Ruginienė: valstybės parama jaunų šeimų būstui per maža
Tuo tarpu dar eidama socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas I. Ruginienė gegužę pareiškė, kad valstybės skiriama parama jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti yra per maža ir turėtų būti keliskart didesnė[3].
Šiemet tokiai paramai biudžete numatyta 6 mln. eurų, tačiau tuo metu I. Ruginienė ją vadino „gėdingai maža“. Politikė pabrėžė, kad gyventojų susidomėjimas ir apklausos rodo, jog būstas yra vienas svarbiausių jaunų šeimų prioritetų, todėl valstybė turėtų sustiprinti šią priemonę.
Ruginienė taip pat atkreipė dėmesį, kad būsto įsigijimas jaunoms šeimoms gali būti viena svarbiausių investicijų į jų ateitį ir stabilumą. Ji teigė, kad prioritetinės valstybės priemonės turi padėti šeimoms įsigyti būstą, nes tai tiesiogiai susiję su jų gyvenimo kokybe ir socialine gerove, o ne vien tik simboline finansine parama.
Anot jos, stiprinant šią priemonę būtų atsakoma į realų poreikį ir skatintų šeimų planavimą bei gyvenamosios vietos įsitvirtinimą šalyje.
