Žmogaus teisių organizacijos: reikia drausti prievartinį uždarymą psichiatrijos ligoninėse
Dėl to, kad pareiški norą skirtis su vyru, kaip paaiškėjo, gali tapti psichine ligone, per prievartą paguldyta į psichiatrinę. Taip nutiko šį kartą, vyrui užsimojus žmonai atkeršyti. Remiantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymu, asmuo gali būti hospitalizuotas priverstinai tik tuo atveju, jei serga sunkia psichikos liga ir kelia realią grėsmę savo ar aplinkinių sveikatai. Sprendimą dėl priverstinės hospitalizacijos priima gydytojų komisija, vėliau jį patvirtina teismas[1][2]. Tačiau, pasirodo, planas – kad ir prasilenkiantis su įstatymais – Gerovės valstybėje gali suveikti – „vienu paspaudimu“ ar kupiūrų prieš nosį mostelėjimu…
Jei ne teisininkė Rasa Vaičekauskytė, kovojanti už nukentėjusiąją, ko gero, ši istorija iki šiol dūlėtų stalčiuje. Ji ėmėsi bylos, traktuodama žmogaus teisių pažeidimą. Apie tai prabyla ir Žmogaus teisių organizacijos. VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ pabrėžia, kad bet kokios formos ir trukmės suvaržymai ar atskyrimas turėtų būti draudžiami visur, įskaitant ir psichiatrijos ligonines. Tuo tarpu Žmogaus teisių stebėjimo institutas taip pat yra atlikęs tyrimus, atskleidusius, kad stacionarios globos įstaigos kartais pažeidžia bazines žmogaus teises. Kvestionuojant individualizuotų paslaugų užtikrinimą, aiškėja, jog šalyje netgi nėra sąlygų, kad po gydymo asmeniui būtų suteikiamos galimybės efektyviai integruotis į visuomenę.
Aišku viena: nors priverstinė hospitalizacija turi būti taikoma pavojų keliantiems asmenims, kartais pavojų kelia šalies sveikatos sistema.
Įkalinimo įstaigose teisių daugiau nei psichiatrinėse?
Priverstinio gydymo apraiškos imtos aptarinėti dar Covid-19 pandemijos metu. Kita vertus, šį laikmetį dalis apibūdina kaip laimėjimą, atvėrusį akis.
R. Vaičekauskytė pasakoja, kad į Kauno klinikas priverstiniam gydymui buvo paguldyta moteris. Ramybės nedavė vienas faktas: ten ji atsidūrė be jokios aiškios priežasties, mat nė žodeliu neužsiminta apie jos keliamą pavojų. Paaiškėjo, kad gydymo įstaigos atstovai neva vykdė teismo sprendimą. Tačiau kodėl jis toks – neaišku.
„Situacija – neeilinė. Manau, visi žmonės turi suprasti, kur gali atsidurti ir iš ten nebeištrūkti“, – komentavo R. Vaičekauskytė.
Viskas įvyko sausio 14 d., kai moteris nuvyko į Kauno klinikas duoti kraujo mėginį tyrimams. Ant slenksčio pasirodę gydytojai davė jai pasirašyti dokumentą. Kad gydytojai buvo psichiatrai, paaiškėjo tik vėliau.
„Aš tą formą mačiau, joje nei sakinio nėra apie psichiatrijos kliniką ir uždarymą joje. Pasirašo. Kai supranta, kur ją išveda ir kur uždaro, parašo atsisakymą ją ten gydyti ir reikalauja išleisti iš ten. Neišleidžia. Juk suprantate, kad pabėgti iš ten neįmanoma“, – aiškino R. Vaičekauskytė.
Moteris griebėsi šiaudo ir pagalbos šaukėsi talpindama įrašą į socialinius tinklus. Visgi, tai, kaip pasirodo, buvo dar viena klaida. Sužinoję apie tai medikai atėmė iš jos telefoną, aiškindami, kad ji pažeidė vidaus tvarką. Vis dėlto, R. Vaičekauskytė tikina, jog kiti pacientai įrenginius turėjo. Tuo tarpu pastaroji ne tik negalėjo naudotis telefonu, bet ir pamatyti artimųjų bei bendrauti su teisininke. Vyšnia ant torto – dar viena bauda: papildomas mėnuo ligoninėje.
Gydytojai be sutikimo psichiatrinėje laikyti ilgiau kaip 3 dienas negali
R. Vaičekauskytė tikina, kad gydytojai be asmens sutikimo psichiatrinėje laikyti ilgiau kaip 3 dienas negali, per 48 val., privalo kreiptis į teismą dėl leidimo pacientą toliau per prievartą laikyti 1 mėnesį (skaičiuojant nuo gydymo pradžios).
„Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, teisėja Audronė Levinskienė skubiai surengia bylos nagrinėjimą. Išreikalauju leisti posėdyje dalyvauti Klientei, nes Kauno klinikos melagingai nurodė, kad šis asmuo jau net nesuvokia teisminio proceso esmės ir kt. – absurdas. Ką tik žmogų mačiau – viską suvokia. Įvyksta posėdis, kurio metu teisėja niekam neturi klausimų, paaiškinimą duoda pati klientė. Dedu maksimaliais pastangas išaiškinti teismui susidariusią situaciją. Iš kūno kalbos – akivaizdu, be manęs tai nieko nedomina. Nes šiai teisėjai gydytojų žodis – šventas. Man – ne“, – rašė teisininkė.
Pastaroji taip pat pridūrė, jog klientė – ne agresyvi. Tačiau šios (esminės) aplinkybės nepaisoma.
„Teisėjos nutartis – pratęsti priverstinę hospitalizaciją. Realiai be jokių tvirtų argumentų“, – sakė R. Vaičekauskytė.
Moteriai uždrausta dalyvauti mamos laidotuvėse
Supančiotą moterį netruko pasiekti žinia apie mamos mirtį. Teisininkė teikė ne vieną prašymą, jog Kauno klinikos išleistų į laidotuves, visgi, atsakymo negavo. Po kurio laiko atėjo pranešimus su neigiamu atsakymu.
„Mama palaidota, iš dukros atimta galimybė atsisveikinti. Akivaizdu, kad Europos žmogaus teisių teismas, manau, turės, ką šiuo klausimu Lietuvai pasakyti. Juk įkalinti asmenys už sunkius nusikaltimus turi tokią teisę, o jai nebuvo sudaryta? Ką ji padarė Lietuvai, kad taip „bausti“ reikia? Ir dabar prisėskite arba bent įsikibkite kur nors prašau – jos preliminari diagnozė net nepatenka į Sunkių ligų sąrašą patvirtintą sveikatos apsaugos ministro (tiesa, pati ministerija į nei vieną mano laišką neatrašė ir nereaguoja visai)“, – socialiniame tinkle skelbė R. Vaičekauskytė.
Nuosprendžio nuginčyti negalima, tuo tarpu teismo procesas, kaip teigiama, vilkinamas tikslingai.
„Žmogus mėnesį neturi galimybės į teismo sprendimo peržiūrėjimą, ar ligoninėje yra laikomas teisėtai“, – stebėjosi R. Vaičekauskytė, pridurdama, kad moteriai per prievartą yra girdomi vaistai. Įstatymai taip pat nenumato nei ekspertizės atlikimo teisme, nei nepriklausomų psichiatrų apžiūros.
„Įsivaizduokite, kas po mėnesio gali likti iš sveiko žmogaus po tokių stiprių vaistų priverstinio vartojimo“, – samprotavo R. Vaičekauskytė.
Kauno klinikų teigimu, pacientė kelia grėsmę
Kauno klinikų atstovai nurodė, kad ji viso labo vykdo teismo nutartį.
„Suprantame situacijos jautrumą, tačiau, atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus ir saugodami ypatingai jautrius pacientės sveikatos duomenis bei šeimos ir kitų artimųjų privatumą, plačiau pakomentuoti situacijos negalime. Visa reikalinga informacija perduota pačiai pacientei, teisėtiems pacientės atstovams ir teismui“, – rašo Kauno klinikos.
Priverstinės hospitalizacijos terminas, teismo sprendimu, yra mėnuo laiko, tačiau paciento būklė vertinama kiekvieną dieną.
„Dėl laikino pacientų išleidimo iš ligoninės svarsto gydytojų konsiliumas. Šiuo atveju dėl pacientės sveikatos būklės priimtas sprendimas nekeisti teismo sprendimu paskirto gydymo režimo. Apie priimtą sprendimą informuota pacientė, paciento atstovai ir teismas. Paciento teisės gali būti ribojamos (pavyzdžiui, apribotos galimybės naudotis asmeniniais daiktais) tik tuo atveju, jei savo veiksmais jis gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių (pacientų, personalo) sveikatai, gyvybei ar turtui (Psichikos sveikatos priežiūros įst. 9 str. 3 punktas). Norime pabrėžti, kad Kauno klinikos gavo oficialų pacientės dukros prašymą gerbti jos mamos ir šeimos privatumą ir asmens duomenų konfidencialumą bei išreiškė pagrįstas abejones, ar mamos atstovė pagal pavedimą tikrai veikia išimtinai dėl savo klientės interesų, ir ar toks situacijos viešinimas nepakenks gydymo rezultatams bei šeimos gerovei. Šeimos nariai pacientę ligoninėje lanko ir pretenzijų dėl mamai teikiamo gydymo neišreiškė“, – priduria Kauno klinikos komentare[3].
Taikoma preliminari diagnozė nepatenka į sunkių ligų sąrašą
Anot teisininkės, Lietuvoje įstatymai kartais yra apeinami ratu. R. Vaičekauskytė tikina, jog moteriai taikoma preliminari diagnozė netgi nepatenka į sunkių ligų sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro.
Svarstoma, kodėl žmonės su analogiškomis diagnozėmis yra išleidžiami namo – tačiau šiai moteriai taikomos kitos taisyklės. Dar didesnę nuostabą kelia, jog teismas suteikė klinikoms teisę net 14 dienų atsiliepti į skundą. Manoma, jog per tą laiką žmogus gali ne tik „pamesti protą“, bet ir įtikėti jam klijuojama etikete. Žinoma, kad vaiką iš prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje pagrobusiai moteriai teismas skyrė priverstinį gydymą psichiatrijos ligoninėje. Ir tai toli gražu ne tas pats, tačiau baigtis kažkodėl vienoda.
Internautai dalijasi patirtimi, esą tikrieji ligoniai, lakstantys gatvėse su kirviais, ir toliau gąsdina žmones, kol sveikieji tupi apsupti minkštų sienų. Anot jų, juk galiausiai ne tik sutuoktinis gali uždaryti sveiką žmogų į psichiatrinę, bet ir valstybės vardu veikiantys prokurorai, pavyzdžiui, nusitaikę į protestuotojus.
Minėtu atveju bene paskutinę viltį teikia Kauno apygardos teismas.
