Tyrimai rodo, kad geriau išsimiegantys rečiau serga sunkia Koronos forma
Ilgalaikė COVID, dar vadinama SARS-CoV-2 infekcijos pasekmėmis po ūmios infekcijos (PASC), reiškia sveikatos problemų ir simptomų, kurie išlieka arba išsivysto po to, kai ūminė COVID-19 infekcijos fazė praeina, išlikimą. Ilgalaikė COVID versija pasireiškia įvairiais simptomais, kurie turi įtakos įvairioms organų sistemoms. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys simptomai yra šie:
- nuovargis
- dusulys
- krūtinės skausmas
- sąnarių skausmas
- sunkumas susikaupti arba smegenų rūkas
- nuotaikos pokyčiai, nerimas ar depresija
- galvos skausmas
- miego sutrikimai
- širdies plakimas
- ilgalaikis skonio ar kvapo praradimas.
Nors tikslios ilgojo COVID priežastys dar nežinomos, prie jo išsivystymo gali prisidėti įvairūs veiksniai. Pradinės infekcijos sunkumas turi reikšmės ilgam sirgimui. Asmenys, kurie patyrė sunkią COVID-19 infekciją, gali būti labiau linkę į ilgalaikius simptomus vėliau ar net ir su naujomis atmainomis[1].
Prieš tai buvusios būklės ir lėtiniai susirgimai apsunkina įvairių virusų reakcijas. Asmenims, turintiems pagrindinių sveikatos sutrikimų, gali būti didesnė rizika. Vyresnio amžiaus asmenys gali būti jautresni ilgalaikiam COVID. Kai kurie tyrimai rodo, kad moterys serga ilgalaikiu COVID-19 dažniau nei vyrai.
Sunkesnės viruso versijos gydymui reikalingas daugiadisciplininis požiūris:
- Individualus gydymas: Kadangi simptomai yra labai skirtingi, gydymas turėtų būti individualizuotas, kad būtų sprendžiamos konkrečios paciento patiriamos sveikatos problemos.
- Reabilitacija: Fizinė terapija ir reabilitacija gali padėti suvaldyti nuovargį ir pagerinti fizines funkcijas.
- Psichikos sveikatos palaikymas: Ilgas COVID turi įtakos psichikos sveikatai, todėl psichologinė parama ir konsultacijos yra labai svarbios.
- Vaistai ir terapija: Tokiems simptomams, kaip skausmas, uždegimas ir miego sutrikimai, palengvinti gali būti vartojami įvairūs vaistai ir terapija.
- Gyvenimo būdo pakeitimai: Sveiko gyvenimo būdo, apimančio subalansuotą mitybą, reguliarią fizinę veiklą, streso valdymą ir pakankamą miegą, pritaikymas gali būti svarbus simptomų valdymui.
Mokslininkai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai aktyviai tyrinėja šią būklę, siekdami geriau suprasti jos mechanizmus, rizikos veiksnius ir galimus gydymo būdus. Pagalbos nukentėjusiems asmenims taip pat teikia specializuoti po COVID priežiūros centrai ir klinikos, kuriose teikiamos ekspertų konsultacijos ir individualiems poreikiams pritaikyta priežiūra.
Ilgesniam ir sunkesniam sirgimui reikšmės turi ir miego kokybė
Neseniai atliktas tyrimas atskleidė esminį ryšį tarp miego trukmės ir ilgo KOVID išsivystymo rizikos asmenims, jau turintiems kitų sveikatos sutrikimų. Tyrime teigiama, kad ilgesnis miegas gali būti labai svarbus mažinant ilgalaikių COVID-19 simptomų išsivystymo tikimybę šiai demografinei grupei.
Remiantis šio naujo mokslinio tyrimo rezultatais, asmenys, kurie kiekvieną naktį miegojo nuo šešių iki devynių valandų, turėjo mažesnę ilgalaikio COVID riziką, palyginti su trumpai miegančiais asmenimis, kurie miegojo mažiau. Vyresnioji tyrimo autorė daktarė Frances Chung, Toronto universiteto sveikatos tinklo anestezijos, miego ir perioperacinės medicinos tyrimų skyriaus vadovė, pabrėžė, kad įprastai trumpa nakties miego trukmė padidino ilgos trukmės sirgimo riziką asmenims, turintiems ankstesnių susirgimų.
Dr. Chungas taip pat paaiškino, kad miegas, atsižvelgiant į nustatytą jo pagalbinę funkciją stiprinant imunitetą, potencialiai gali turėti įtakos rizikos veiksniams, susijusiems su ilgo COVID atsiradimu. Ilgalaikė COVID sirgimo trukmė reiškia, kad simptomai išlieka ilgai po to, kai pirminė infekcija atslūgsta. Šie užsitęsę simptomai apima nuovargį, pasunkėjusį kvėpavimą, miego sutrikimus ir kognityvinius sunkumus, kaip apibrėžia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC).
Tyrime, kuris buvo atliktas siekiant įsigilinti į miego trukmės ir polinkio ilgai sirgti KOVID sąsajas, analizuoti duomenys, ekstrapoliuoti iš internetinės apklausos. Šioje apklausoje dalyvavo daugiau kaip 13 000 suaugusių dalyvių iš 16 skirtingų šalių, kurie nurodė savo vidutinę nakties miego trukmę[2].
Geriau išsimiegodami sumažinsite riziką kentėti su ilgalaikiais simptomais
Iš visų dalyvių daugiau kaip 2 500 asmenų patvirtino, kad jų testai dėl COVID-19 viruso yra teigiami, o 20 proc. iš jų nurodė patyrę bent vieną ilgo COVID simptomą. Būtina pažymėti, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ilgalaikį COVID apibūdina kaip bent vieno užsitęsusio simptomo buvimą tris mėnesius.
Duomenų rinkinį sudarė 1 500 dalyvių, kurie pranešė apie ilgai trunkančius COVID simptomus ir pateikė informaciją apie savo nakties miego trukmę bei anksčiau buvusias sveikatos būkles. Iš jų 945 asmenys pripažino turintys anksčiau buvusių sveikatos sutrikimų. Tyrimas atskleidė, kad maždaug 8 % šio pogrupio asmenų miegojo trumpai.
Asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų, miegojusiems mažiau nei rekomenduojamas šešias valandas, rizika susirgti ilgomis COVID variacijomis padidėjo tris kartus, palyginti su asmenimis, neturinčiais sveikatos sutrikimų ir miegančiais sveiką 6-9 valandų per naktį miego grafiką. Tačiau džiugina tai, kad asmenims, turintiems ankstesnių sveikatos sutrikimų, kurie laikėsi vidutinės rekomenduojamos miego trukmės, ilgos ligos rizika buvo tik 1,8 karto didesnė nei tiems, kurie neturėjo jokių ankstesnių sveikatos problemų.
Tyrimo autoriai pabrėžė naktinio miego svarbą ir pavadino tai modifikuojamu elgesio veiksniu, labai svarbiu siekiant sumažinti ilgo COVID riziką pacientams, kurie yra jautresni dėl esamų sveikatos sutrikimų. Ši įžvalga suteikia vilties švyturį ir apčiuopiamą prevencinę priemonę rizikos grupės asmenims pasaulinėje kovoje su tebesitęsiančia pandemija.
KO imtis, norint kokybiškai išsimiegoti?
Kokybiškas miegas yra labai svarbus bendrai sveikatai ir gerovei[3]. Tokie įpročiai yra itin svarbūs mūsų psichinei ir fizinei gerovei. Yra keli patarimai geram miegui:
Nuoseklaus miego grafiko laikymasis
Nuoseklaus miego grafiko sudarymas ir laikymasis yra labai svarbus norint sustiprinti įgimtą organizmo miego ir budrumo ciklą. Suaugusiam žmogui reikia miegoti ne mažiau kaip septynias-aštuonias valandas per naktį, kad jis optimaliai funkcionuotų ir atjaunėtų. Kad susikurtumėte ritmą, įsipareigokite kasdien eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, nepriklausomai nuo savaitgalių.
Jei pastebėjote, kad negalite užmigti per 20 minučių nuo atsigulimo, apsvarstykite galimybę trumpam išeiti iš miegamojo. Užsiimkite ramia veikla, pavyzdžiui, skaitykite arba klausykitės raminančios muzikos, o kai pajusite pakankamą nuovargį, grįžkite į lovą. Jei miegas vis dar neateina ir negalite užmigti, pakartokite šį procesą, jei reikia, ir visada pasirūpinkite, kad kiekvieną rytą atsikeltumėte numatytu laiku.
Sąmoningas valgymas ir gėrimas
Jūsų mitybos pasirinkimai prieš miegą daro didelę įtaką miego kokybei. Venkite eiti miegoti pilnu arba tuščiu skrandžiu, nes tiek diskomfortas dėl persivalgymo, tiek alkio priepuoliai gali sutrikdyti jūsų miegą. Prieš miegą nevartokite gausių ar sultingų patiekalų, nikotino, kofeino ir alkoholio. Nors alkoholis iš pradžių gali sukelti mieguistumą, tačiau naktį jis dažnai sukelia fragmentišką ir neramų miegą.
Miegą skatinančios aplinkos kūrimas
Susikurkite miegui palankią aplinką, palaikydami vėsų, tamsų ir ramų kambarį. Šviesos poveikis vakarais gali trukdyti organizmui gaminti melatoniną, todėl užmigti bus sunku. Prieš miegą apribokite prietaisų su ekranais naudojimą ir apsvarstykite galimybę investuoti į kambarį užtamsinančias užuolaidas arba dėvėti miego kaukę. Prieš miegą atlikite raminančius ritualus, pavyzdžiui, šiltą vonią ar atsipalaidavimo technikas, kad praneštumėte savo kūnui, jog laikas nurimti.
Saikingas miegojimas dieną
Nors snaudimas gali atjauninti, pernelyg ilgas ar nereguliarus snaudimas dienos metu gali pakenkti naktiniam miegui. Jei manote, kad snaudimas būtinas, miegokite ne ilgiau kaip vieną valandą ir venkite snausti vėlyvą popietę. Asmenims, dirbantiems naktinėmis pamainomis, gali tekti atitinkamai pakoreguoti savo miego grafiką, kad kompensuotų naktinį darbo laiką.
Fizinės veiklos įtraukimas
Reguliari fizinė veikla gali pastebimai pagerinti miego kokybę. Fiziniai pratimai pagerina miego trukmę ir gilumą, tačiau labai svarbu protingai planuoti treniruočių laiką. Susilaikykite nuo intensyvios fizinės veiklos prieš pat miegą, nes ji gali turėti stimuliuojantį poveikį, padidinti budrumą ir hormonų, pavyzdžiui, adrenalino, kiekį, o tai trukdo užmigti.
Streso ir nerimo valdymas
Norint pagerinti miegą, labai svarbu spręsti streso problemą ir jį mažinti. Prieš miegą skirkite laiko atsipalaiduoti ir apmąstyti dieną, užsirašykite visus rūpesčius ar kitos dienos darbų sąrašus. Ši praktika gali padėti išvalyti mintis ir sumažinti nerimą. Streso mažinimo metodų, tokių kaip meditacija, joga, gilus kvėpavimas ar taiči, įtraukimas į savo kasdienybę taip pat gali būti labai svarbus gerinant miego kokybę.
Sveiki miego įpročiai yra neatsiejami nuo fizinės sveikatos palaikymo, psichologinės gerovės ir optimalaus kasdienio funkcionavimo. Įgyvendindami šiuos praktiškus ir paprastus patarimus galite gerokai pagerinti miego kokybę ir kiekybę, taip sudarydami sąlygas energingesniam ir produktyvesniam gyvenimui.
