<h2>Brangstant energetikos ištekliams, ieškoma alternatyvų</h2>
<p>Įtempta globali situacija daro įtaką ekonomikai. Kaip skelbia Statistikos departamentas, Lietuvos išankstinė metinė infliacija kovą, palyginti su 2021 m. kovu, siekė 15,6 proc., o vasarį – 14 proc[1].</p>
<p>Kovojant su aukštomis kainomis, Vyriausybė svarsto įvairius paramos paketus, tačiau dalis Lietuvos gyventojų nerimauja dėl galimybės nusipirkti būtiniausių produktų arba sumokėti elektros bei šildymo mokesčius.</p>
<p>Dėl to, ieškoma įvairių alternatyvų ir būdų sutaupyti, o vienu iš jų tampa geoterminis šildymas. Šį būsto apšildymo būdą vis dažniau renkasi tiek renovacijos laukiantys daugiabučių gyventojai, tiek privačių namų savininkai.</p>
<p>Tačiau pereinant prie geoterminio šildymo, reikia įsirengti šilumos siurblius. Būtent šių įrenginių diegimas reikalauja nemažai pradinių investicijų.</p>
<p>Nors žinoma, kad dalį jų padengti gali valstybė, trūkstamas sumas siūlo ir bankai. Tačiau, ar šios investicijos iš tiesų atsiperka?</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/christian-dubovan-gxsrl8b_zqe-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Šiluminio siurblio įrengimas gali kainuoti dešimtis tūkstančius</h2>
<p>Geoterminis šildymas dažnai minimas kalbant apie gamtai tvaresnius energijos šaltinius. Įprastai, geoterminis šildymas atitinka visus aplinkos apsaugos ir ekologijos standartus.</p>
<p>Šio šildymo principas yra pagrįstas natūralių – atsinaujinančių gamtos išteklių, kaip energijos šaltinio, naudojimu[2].</p>
<p>Jų atsinaujinimą sąlygoja gamtoje nuolat vykstantys procesai, o minėtuoju energijos šaltiniu gali būti vanduo, oras (jų skleidžiama energija), saulė ar žemė (pastarųjų išskiriama šiluma). </p>
<p>Renkantis būstą šildyti geoterminiu šildymu, būsto savininkas įsirengia šilumos siurblius. Nors jų yra kelių skirtingų tipų, Lietuvoje populiariausi yra trys: <em>oras-oras arba</em> tiesiog kondicionierius, <em>oras-vanduo </em>ir <em>gruntas-vanduo</em> arba – geotermas.</p>
<p>Sistema o<em>ras-oras </em>dažniausiai naudojama vasarnamiams ar sodo nameliams, tačiau kiti du siurblių tipai gali būti pritaikyti ir gyvenamiems namams šildyti[3].</p>
<p>Kadangi lauko temperatūra geoterminiam šildymui nedaro jokios įtakos, namų savininkai gali pastebėti ženkliai sumenkusias sąskaitas už šildymą.</p>
<p>Ekspertai teigia, kad šildymas šilumos siurbliu <em>gruntas-vanduo</em> yra apie 20–30 proc. pigesnis nei šildymas briketais ar granulėmis. Tuo tarpu palyginus su gamtinėmis dujomis, šildymas gali atpigti ir iki pusės. </p>
<blockquote>
<p>Tačiau, pradinis sistemos įsirengimas net ir itin mažame gyvenamajame name kainuoja brangiai. Srities ekspertai pabrėžia, jog geoterminio šildymo rangos darbai gali siekti apie 12–14 tūkst. eurų.</p>
</blockquote>
<p>Kaina priklauso nuo to, kokio tipo gręžinys bus rengiamas. Vieną kartą išgręžtas gręžinys tampa ilgalaike investicija, tačiau dešimtis tūkstančių jo įrengimui nepagailėti gali ne kiekvienas.</p>
<p>Valstybė teikia 50 proc. kompensaciją tiems, kurie savo namuose nori įsirengti šilumos siurblį. Šiais metais, valstybės paramą šilumos siurbliams buvo galima teikti iki vasario mėnesio, tad susidomėję dabar – jau pavėlavo[4]. </p>
<p>Kompensacijai gauti yra taikomi reikalavimai. Kompensuojamas tik iškastinį kurą (gamtines dujas, anglis, durpių briketus, dyzelinį krosnių kurą, ir pan.) naudojančių šilumos įrenginių keitimas.</p>
<p>Parama yra skiriama tik fiziniams asmenims: gyvenantiems individualiuose gyvenamuosiuose namuose ir butuose. </p>
<p>Namo statyba turi būti baigta ir pastatas įregistruotas Registrų centre ne mažiau kaip 5 metus. Naujai statomiems būstams parama neteikiama, o rekonstruojamo būsto savininkams teikti paraišką reikia tuomet, kai baigtumas yra ne mažesnis kaip 100 %.</p>
<p>Svarbu atsiminti ir tai, kad pastatas neturi būti prijungtas prie centralizuotai tiekiamos šilumos sistemos bei tai, kad nekilnojamojo turto objekte negali būti vykdoma komercinė veikla.</p>
<p>Nespėjus pateikti paraiškos dėl kompensacijos iš valstybės, suvilioti gali bankų siūloma tausi paskola. Šio tipo paskola gali būti naudojama geoterminiam šildymui įrengti.</p>
<blockquote>
<p>Paskolos dydis gali siekti iki 25 000 eurų, ji skiriama 7 metų laikotarpiui. Šio tipo paskola suteikiama ir saulės jėgainėms, elektromobiliams ar jų krovimo stotelėms rengti.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tommy-kwak-t6u6epbwnjw-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Geoterminė energija – pilnai neišnaudota Europos galia</h2>
<p>Skaičiuojama, jog paskutiniais metais visų sistemos segmentų pardavimai augo apie 10 proc. o bendrai šilumos siurblių Lietuvoje 2021 m., pasak Europos šilumos siurblių asociacijos, parduota per 22 tūkst.</p>
<blockquote>
<p>Dėl vis labiau brangstančių energijos išteklių ir karo Ukrainoje, šiemet gamintojai Europos rinkai prognozuoja 40 proc. paklausos augimą[5]. </p>
</blockquote>
<p>Šiuo metu, Europoje geoterminė energija naudojama tik 1,5 GW elektros energijos gamybai, daugiausia Islandijoje ir Italijoje. Tačiau apskaičiuota, kad visame žemyne galima panaudoti 80–100 GWe geoterminės energijos, todėl potencialas – didžiulis.</p>
