<h2>Senųjų indėnų genčių gyventojai tapo beribės įtakos ir turto siekio aukomis</h2>
<p>Kalbėdami apie karo nusikaltimas bei genocidą, tikriausiai pirmiausia pagalvojame apie kraupius Holokausto įvykius, taip pat, apie tam tikrų etninių bendruomenių žudymus bei kankinimus, kurie vyksta ir šiomis dienomis.</p>
<p style="text-align: justify;">Visgi, pats pirmasis žmonijai žinomas genocidas vyko dar viduramžiais, tačiau istorijos vadovėliai bei dokumentikos šias žinias patogiai nutyli. Juk viena pagrindinių baisingų įvykių ir nusikaltimų prieš žmogų figūra šioje istorijoje yra ir pats Kristupas Kolumbas, kuris iki šiol yra aukštinamas kaip daug pokyčių pasaulyje sukėlęs keliautojais bei atradėjas.</p>
<p style="text-align: justify;">Iš tiesų, Kolumbas turėjo nemenkos įtakos tuo metu, o vėliau ir visos žmonijos istorijos tėkmei, tačiau ne tik iš tos pusės, kurią pristato istorikai. Kai 1492-ųjų balandžio 17-ą dieną, katalikiškieji Kastilijos monarchai Ferdinandas ir Izabelė pasirašė Santa Fė kapituliacijos susitarimą, kuriuo leido leistis į atradimų keliones į Vakarus, per Atlanto vandenyną, mažai kas tikėjosi ne tik naujų atradimų, bet ir pražūtingų įvykių sekos.</p>
<p style="text-align: justify;">Po ilgos kelionės Kolumbui įšsilaipinus dabartinėje Bahamų teritorijoje, keliautojus pasitiko Aravakų genties žmonės, kurie tikrai nelaukė ir nesitikėjo svečių iš Europos. Vėlesniuose šaltiniuose rašoma, kaip Kolumbas stebėjosi vietinių pakantumu ir nuolankumu bei nesibodėjo aukštinti genties gyventojų ramybės, nepaisant akyse akivaizdžiai spindinčios baimės. Jis taip pat nevengė pažymėti, jog šie žmonės galėtų tapti puikiais tarnais[1].</p>
<p style="text-align: justify;">Visgi, vietiniai bijojo tikrai ne be priežasties: kaip tampa aišku jau vėliau, ne tik ši, tačiau ir kitos indėnų gentys atsidurs ties išnykimo riba, o žiaurią kolonizacijos politiką pradėję europiečiai bus tik pirmieji, vėliau aršios kovos užvirs su tūkstantmečiais šalia gyvenusiais amerikiečiais.</p>
<p style="text-align: justify;">Tuomet, kai pirmieji europiečiai, garsiai kalbantys, nemandagūs ir nešvarūs vyrai išsilaipino Bahamų žemėse, istorija negrįžtamai pakito. Vietiniai net baisiausiuose košmaruose negalėjo pagalvoti, kad po mažiau nei 30-ies metų jų sala bus tuščia, o jie patys bei jų vaikai – žiauriai nukankinti žemės ir turto manijos užvaldytų baltųjų.</p>
<p style="text-align: justify;">Kai Kolumbas ir jo bendrakeleiviai priartėjo prie salos krantų, vietiniai juos pasitiko sąlyginai šiltai, suteikė maisto bei vandens kelionių išvagintiems europiečiams. Kaip vėliau rašė pats Kolumbas, vietiniai klausė jų, ar jie atėjo iš dangaus[2].</p>
<p style="text-align: justify;">Deja, bet su dangaus karalyste vietiniai gyventojai greitai susidūrė patys. Jų nešioti auksiniai žiedai nosyse bei ant rankų pro akis neprasprūdo gerą akį turintiems atradėjas iš senojo žemyno – juk auksas visur yra vertingas, o tai reiškė mirties nuosprendį genties gyventojams.</p>
<p style="text-align: justify;">Jau vėliau, Kolumbas susidūrė ir su gimininga Taino gentimi, kuri buvo įsikūrusi dabartinio Haičio ir Dominikos Respublikos teritorijoje. Taino gyventojų ten galėjo būti nuo 60000 iki 8 milijonų[3].</p>
<p style="text-align: justify;">Šiose žemėse sparčiai buvo pastatytas fortas, įsikūrė dešimtys kareivių, o vėliau į salas Kolumbas atsiplukdė ir 17 laivų bei be perstojo ieškojo aukso. Visgi, nesėkmingai, todėl apmaudas buvo išliejamas ant nekaltų vietos gyventojų, kurie buvo mušami, prievartaujami bei žudomi, dalis jų buvo parduoti vergovei arba mirė nuo keliautojų atplukdytų ligų. Dalis gyventojų, neapsikentę žiaurių kankinimų ir artimųjų netekties vaizdinių nusižudė patys.</p>
<p style="text-align: justify;">Kaip rašo <em>Washington Post</em>, kai 1600-ais salas kolonizavo britai, tiek Haitis, tiek ir Bahamai buvo negyvenami jau daugiau nei šimtą metų, o vietos kultūra seniai nugramzdinta praeitin.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elin-tabitha-smhavzzvlmg-unsplash.jpg" alt="Indėnų gentyje augantis vaikas" /></p>
<h2>Tiesa patogiai nutylima, siekiant išvengti genocido etiketės </h2>
<p style="text-align: justify;">Kalbant apie indėnų genčių nykimą, istorijos vadovėliuose dažnai aprašomas ligų, atvežtų iš Europos, išplitimas. Tariama, jog nuo pasaulio atsiriboję gyventojai nebuvo pakankamai stiprūs ir atsparūs bakterijos bei virusams, todėl susirgę, praktiškai neturėjo galimybės išgyventi.</p>
<p style="text-align: justify;">Nors ligos iš tiesų galėjo prisidėti prie didžiulių, populiacijos kuri mirė, skaičių, išnaudojimas ir žudymas buvo nepalyginamai dažnesnė praktika.</p>
<p style="text-align: justify;">Manoma, kad vien Karibuose, 1492–1550 laiko tarpe, vergovė ir žiaurios gyvenimo sąlygos pražudė daugiau vietinių gyventojų, nei raupai, gripas ar maliarija kartu sudėjus[4].</p>
<p style="text-align: justify;">Kai keliautojai tik atvyko į Ameriką, manytina, kad teritorijose gyveno apie 10 milijonų vietinių indėnų. Tačiau, kaip skelbia <em>hmh.org</em>, jau 1900, jų buvo mažiau nei 300000. Vietiniai buvo kankinami pačiais įvairiausiais būdais, 1800-ųjų pabaigoje jiems net buvo išdalintos raupų pacientų antklodės, taip siekiant, kad liga dar labiau išplistų ir juos pražudytų.</p>
<p style="text-align: justify;">Taigi, vos įžengę į naujas žemes, su savimi europiečiai atsinešė smurtą ir mirtį – visišką vietinių gyventojų nepažintą gyvenimo būdą. Šio siaubingo genocido priežastys buvo įvairios, dažnai net viešai nediskutuojamos.</p>
<p style="text-align: justify;">Keliautojai, dažniausiai turtingi europiečiai, kuriems, dėl galiojusios santvarkos buvo uždrausta paveldėti turtą Europoje, atvyko į Amerikos krantus ištroškę galios ir žemės, o šis troškimas tik išaugo, suvokus, kokios gamtos iškasenomis turtingos šios vietovės iš tiesų yra.</p>
<p style="text-align: justify;">Vietiniai gyventojai pasiglemžti naujas teritorijas, žinoma, trukdė, be to, jie buvo pernelyg kitoniški: jų oda buvo tamsi, kalbėjo jie svetima, negirdėta kalba, dvasiniai įsitikinimai nederėjo su baltųjų pasaulėžiūra. Būtent todėl, indėnų genčių gyventojus imta piešti kaip pagoniškus laukinius, kurių nužudymas vardan civilizacijos ir tikėjimo gerovės gali būti atleistinas. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/boston-public-library-2izqitiey58-unsplash.jpg" alt="Piešinys" /></p>
<h2>Genocidas, anot istorikų, negali būti vertinamas vienpusiškai</h2>
<p style="text-align: justify;">Įprastai, etniniam tautų genocidui yra priskiriamas ir masinis ištisų čiabuvių bendruomenių sunaikinimas. Tokios bendruomenės įvardijamos kaip turėjusios neišmatuojamą kultūrinę vertę, o vietos gyventojai, tapę žiaurios okupacinės, kolonijinės ekspansijos ar teroristų grupuotės aukomis.</p>
<p style="text-align: justify;">Kai kurie mokslininkai yra linkę teigti, jog kultūrinis genocidas turėtų būti apibūdinamas kaip etnocidas[5]. Šis terminas reiškia tai, jog žmonių grupė iš esmės gali egzistuoti, ji nėra aktyviai naikinama, tačiau jai trukdoma reikšti savo kultūrinį, tautinį, kartais ir religinį tapatumą, draudžiant įvairias unikalias praktikas.</p>
<p style="text-align: justify;">Vis tik, kalbant apie baisius praeities įvykius yra linkstama naudotis Jungtinių Tautų pateiktu genocido apibrėžimu, kuris teigia, jog bet kuris iš šių karinių veiksmų, padarytų ketinant visiškai ar iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę, nėra toleruojamas:</p>
<ul style="text-align: justify;">
<li>žudomi bendruomenės nariai;</li>
<li>padaromi rimti kūno ar dvasios sužalojimai;</li>
<li>sąmoningai kuriamos prastos gyvenimo sąlygos, siekiant sukelti fizinį nepriteklių;</li>
<li>priverstinai ribojamas gimstamumas;</li>
<li>priverstinai atskiriamos šeimos[6].</li>
</ul>
<p style="text-align: justify;">Dažniausiai, kai įvykis yra pavadinamas genocidu, tai sukelia daug diskusijų. Istorikai nėra pakankamai objektyvūs įvertinti žalą, kurią vakarų pasaulis padarė indėnų bendruomenėms. Dažnai bandoma piešti priešingą paveikslą ir kalbėti apie pačių vietinių gyventojų agresiją, nužmogėjimą bei neapykantą atvykėliams.</p>
<p style="text-align: justify;">Dažnais atvejais, tokios kalbos yra visiškas melas, o ir išlikę dienoraščiai bei laiškai, kaip kad ir Kolumbo atveju, liudija, jog bendruomenės atvirai ir draugiškai priimdavo atvykėlius, tačiau šie, pastebėję galimybes pralobti, sparčiai imdavosi smurtinių veiksmų.</p>
<p style="text-align: justify;">Gaila, kad dėl prabangos ir galios siekio unikalios kultūros ir papročiai, autentiškas ir dvasingas gyvenimo būdas bei bendruomenių saitai buvo sugriauti, sutrypti ir nutraukti.</p>
<p style="text-align: justify;">Galima tik spėlioti, kiek daug mes būtume galėję išmokti iš senųjų indėnų kultūros bei papročių. Šiandien tenka tik tikėtis, jog godumas neišplis taip plačiai kaip viduramžiais ir mes vėl negrįšime į žiaurią praktiką, kai auksas tampa svarbiau už žmogaus gyvybes.</p>
