Besitraukianti Lietuvos valdžia ir toliau gąsdina visuomenę karu bei skubiai leidžia milijonus
Pinigų prireikia tokioms priemonėmis, kaip tvoros, „drakono dantys“ ir panašios mechaninės užtvaros. Taip pat aiškinama, kad šalies gynybos biudžetui dar reikia mažiausiai 10 mlrd. eurų, tokia suma padėtų atlaikyti puolimą, kaip teigiama, 10 dienų.
Portalas 77.lt situaciją paprašė įvertinti buvusį Lietuvos kariuomenės vadą, generolą leitenantą Valdą Tutkų.
- Karo su Rusija simuliaciją atlikę ekspertai nurodė, kad Lietuva prieš agresorę gali atsilaikyti dešimt dienų, kol ateis sąjungininkai, bet tam per 4 metus gynybai reikia skirti 10 mlrd. eurų. Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Aljansas įsitrauktų anksčiau, tačiau tai signalas, kad išlaidas gynybai būtina dar didinti. Ekonomistai perspėja, kad tai sukels papildomas įtampas.
- Malonu, kad jie ją atliko, bet man įdomu ar buvo įvertinta tai, kokiais pajėgumais jie planavo gintis. Simuliacija yra savotiškas „žaidimas“, kurio metu reikia įvertini teritorijos praeinamumą, operatyvinius taktinius koridorius, priešininko pajėgas, kitus niuansus. Įdomu būtų iš simuliacijos autorių sužinoti daugiau detalių – iš kurios pusės jie numatė priešininkų ataką? Ar žiūrėjo tik žymiuosius Suvalkus, kuriuos vertinu skeptiškai, ar įvertino galimybę, kad priešininkas ateis iš Šiaurės? Kokiomis pajėgomis ir ką mes jiems priešpastatysime? Šiandien turime neblogai sukomplikuotą „Geležinio Vilko“ brigadą ir „Žemaitijos“ brigados užuomazgą, tačiau tai yra mažai.
Be to, vertindamas berods 2023 m. įstatymą Apie ribinius skaičius ir struktūrą, pastebėjau, kad apie kariuomenės stiprinimą kalbantys įstatymo autoriai arba nesuvokia, kas yra divizija, arba tyčia pateikia klaidingą informaciją.
Na taip, kažkas paskaičiavo, kad atsilaikytume 10 dienų, tačiau man taip ir liko neaišku, kokiomis pajėgomis ir kuriomis kryptimis.
Divizija – daugelio valstybių kariuomenės pagrindinis taktinis junginys, karinis vienetas, susidedantis iš 2-4 brigadų ar pulkų. Diviziją paprastai sudaro 10000-20000 karių.
Brigada – karinis dalinys, sudarytas iš 2-5 pulkų ir/ar batalionų, mažesnis už diviziją, bet didesnis už pulką.
- Finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatė kitų metų šalies biudžetą su 5 mlrd. eurų deficitu. Jeigu pinigų trūksta, kodėl jie taškomi „drakono dantims“ ir tvoroms, kai ekspertai kalba apie artileriją ir oro gynybą.
- Politikams laikas būtų suvokti, kad tokie dalykai kaip Mažino ar Manerheimo linijos liko praeityje. Įvertinant priešininko ugnies galią, jo aviaciją, artileriją, raketinę ginkluotę, pozicinis karas, kaip tai yra suprantama, Lietuvai yra pražūtingas, todėl fizinių barjerų pirkimas man labiausiai panašus į norą, kol dar yra galimybė, įsisavinti milžiniškas sumas. Realybėje tokie sprendimai labiau primena šou elementus, kuriuos ir komentuoti yra sudėtinga.
Galvojant apie realią gynybą, reikėtų vėl grįžti prie pajėgumų. Lietuvai, pagal jos plotą, tam reikia nuo 3 iki 5 divizijų, ypatingą dėmesį skiriant šalies Šiaurei. Aplink Vilnių ir Pietų Lietuvoje turime miškus ir ežerus, tačiau Šiaurė yra atvira ir praeinama per visą frontą. Viso pasienio su Latvija „dantimis“ ir „ežiais“ nenuklosi, todėl pinigus tikslingiau būtų skirti adekvačios, profesionalios kariuomenės kūrimui.
Beje, ta pati vokiečių brigada irgi nėra panacėja, o labiau viltis, kad, jeigu neduok Dieve, kiltų karinis konfliktas, Vokietija nepaliktų likimo valiai savo šalies piliečių. Taigi, reikia nusiteikti, kad pagrindinį darbą turėsime atlikti patys.
- Kaip tokios tendencijos – nuolatiniai gąsdinimai, pinigų taškymai - gali paveikti šalies žmones bei jų nusiteikimą gintį šalį? Ir kaip turėtų atrodyti rimtas pasirengimas?
- Naujesnių tyrimų, kiek žinau, nėra, o paskutiniai rodė, kad ginklu Lietuvą pasirengę ginti apie 14 proc. šalies gyventojų. Nepaisant to, nereikia nuvertinti mūsų žmonių. Tauta protaujanti, puikiai suvokia situaciją ir niekas nesiginčija dėl to, kad šalis turi būti ginama. Tik reikia nustoti gąsdinti Lietuvos žmones. Klaidinga manyti, kad Rusija turi strateginiuose planuose visos Europos, įskaitant Baltijos šalis, nukariavimą.
Greta to, saugumo stiprinimas turi būti nukreiptas į atgrasymą, į normalią užsienio politiką, į karo nebuvimą. Į 5-ąjį NATO straipsnį reikia žiūrėti kaip į atgrasymą. Nuolatinės kalbos – suveiks jis ar ne – yra tuščios, tačiau verčiau to netikrinti, nes jeigu kils konfliktas ir straipsnis suveiks, kas liks iš mūšio lauku tapusios Lietuvos?
Aišku, minėtas momentas neatleidžia nuo pareigos sukurti šalyje adekvačią, profesionalią, galinčią atlikti savo pareigą, kariuomenę. Tik tam būtinas tinkamas jos parengimas ir finansavimas, kurio šiandien nėra.
Politikų kalbos apie visuotinį šaukimą man kelia šypseną, nes norint turėti platų rezervą, reikia ne tik šauktinių, bet ir karininkų, seržantų bei normalios ginkluotės ir technikos. Tarkim tokios, kokią turi JAV nacionalinė gvardija. O mes šiandien ginklų neturime net minimalioms pajėgoms.
Priešintis interventams galėtų mobilios brigados, apmokyti sabotažininkai ir, kaip minėjau, tinkamai parengta kariuomenė. Ir jeigu jau tikimės užsienio pagalbos, be kurios tikrai neišsiversime konflikto atveju, tai reikia padaryti viską, kad ji mus pasiektų dar iki jo pradžios.
Kalbėtojams apie partizaninį karą, noriu priminti, kad XX a. pasibaigė ir partizaniniai bunkeriai nebus tinkami kovai, nes potencialus priešininkas turi puikią stebėjimą techniką. Dabartinis karas yra technologijų karas ir, užuot svaigus apie visuotinį šaukimą ar taškius milijonus „dantims“ reikia investuoti į technologijas ir žiūrėti kaip galima toliau į ateitį.
