<p>Aktorius ir parfumeris Aistis Mickevičius – pavargęs, tačiau pilnas įspūdžių. Mėnesio pradžioje<span style="font-size: 16px;"> Vilniuje, baigiamame statyti daugiabučių namų komplekse „Renesanso“ jis atidarė savo olfaktorinės (kvapų) kūrybos dešimtmečiui paminėti skirtą parodą, o savaitgalį</span> Florencijos mieste Italijoje pirmą kartą dalyvavo parfumerijos parodoje „Pitti Fragranze“, į kuri kviečiami garsiausi pasaulyje meninės parfumerijos meistrai. Pavasarį Aisčio laukia dar viena prestižinė paroda, kurioje dalyvaus – tai garsioji Milano „Esxence“.</p>
<p>Su kūrėju kalbamės apie kvepalus, ir apie… gyvenimą.</p>
<p><strong>Organizuoti kvapų parodas nėra įprasta – ką į ją atėjusieji gali pamatyti ir pauostyti? Kas apskritai yra olfaktorinis menas?</strong></p>
<p>Iš tiesų, olfaktorinio, arba kvapų meno parodos mūsų šalyje yra retenybė. Pasaulyje tokių menininkų ir tokių parodų – daug. Jose pagrindinis eksponatas – kvapai – yra ne matomas, bet uodžiamas. Retas susimąsto, jog kvapų pasaulis yra daug platesnis ir įdomesnis, nei parfumerijos produktų lentyna. Kvapai sėkmingai gali būti eksponuojami galerijų erdvėse kaip savarankiškas menas, mat veikia mūsų emocijas ir perteikia įvairias kūrybines idėjas. Būtent tai ir dariau savo ir prekinio ženklo FUMparFUM kūrybinės veiklos dešimtmečiui skirtoje parodoje „Retrospektyva“. Atrinkau ir pristačiau eksponatus, vienaip ar kitaip pasakojančius FUMparFUM gyvavimo istoriją ir atskleidžiančius ne tik praeities, bet ir ateities kūrybinius sumanymus.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aistis0102-1.jpg" alt="Retrospektyva0101" /></p>
<p><strong>Kaip ir kada pradėjai kurti kvepalus? Ką reiškia FUMparFUM?</strong></p>
<p>Kvapais susidomėjau seniai. Pradžioje juos kolekcionavau, ėmiau domėtis plačiau, rinkau informaciją. Vėliau netikėtai užsirašiau į augalinių kvepalų maišymo dirbtuves, kurias vedė Laimė Kiškūnė. Ten susipažinau su įvairiomis natūraliomis parfumerinėmis medžiagomis, klasikiniais jų deriniais, sužinojau kitų naudingų dalykų. Tai buvo didžiulis impulsas domėtis toliau, kol galų gale supratau, jog kvapų pasaulis yra mano tikrasis pašaukimas. Toks pat tikras, kaip aktoriaus profesija. Ėmiau važinėti į įvairius praktinius ir teorinius seminarus užsienyje. Taip po kruopelytę mokiausi ir rinkau šiam amatui ir menui viename reikalingą techninę informaciją. Prekinį ženklą FUMparFUM įregistravau 2011 m., bet pirmuosius tris keturis metus tai vis dar buvo mano hobis. Rimtas, reikalaujantis daug investicijų, laisvalaikio užsiėmimas.</p>
<p>Ir tik metęs radiją (10 metų dirbau laidų vedėju radijo stotyje M-1), galutinai susikoncentravau į parfumeriją. Tai tapo viena iš pagrindinių mano veiklų. Kalbant apie prekinio ženklo pavadinimą, tai čia yra savotiškas kalambūras, gimęs iš lotyniško Per Fumum (liet. Per dūmą), itališko Profumo ir prancūziško Parfum, reiškiančių „kvepalus“. Mano aromatinėje kūryboje apskritai gausu šaradų, mįslių, rebusų. Štai pagrindinę kolekciją ironiškai pavadinau „Alchemist Charlatan“ (liet. „Alchemikas šarlatanas“), mat ilgą laiką jutau gerbiamų tautiečių skepsį šiai savo veiklai. Tačiau, nepaisant tokio požiūrio, ši veikla man sekasi ir greitai judu į priekį. Kolkas didžiausiu pasiekimu laikau labai produktyvų bendradarbiavimą su konceptualaus dizaino parduotuve „French Trotters“, įsikūrusia Prancūzijoje, Paryžiuje, kuriai esu sukūręs keletą kvepalų, taip pat kvietimus dalyvauti garsiose kvepalų parodose Italijoje – „Pitti Fragranze“, kuri vyko šį savaitgalį, ir „Esxence“, kuri vyks kitų metų kovą. Dalyvavimas „Pitti Fragranze“ buvo neįtikėtina patirtis, kurią vainikavo daug naudingų pažinčių. Gavau iš kūrybinių pasiūlymų. Vienas jų – sukurti tris aromatus žinomai lenkų natūralios kosmetikos kompanijai (jos pavadinimo kol kas negaliu atskleisti).</p>
<p><strong>Kaip Italijoje atrodė tavo stendas? Ką jame pristatei? </strong></p>
<p>Prieš kelionę į Florenciją buvo labai daug šurmulio ir nemiegotų naktų, nes reikėjo gerai pasiruošti. Katalogai, brošiūros, eksponatai, stendo įrengimas. Gerai, kad jau turiu nors ir nedidelę, bet ištikimą komandą. Pristatydami FUMparFUM parfumerinius produktus kaip vizualinę komunikaciją pasitelkėme senovinio formato enciklopediją, kurioje – ir drugeliai, ir vabalai, ir įvairūs augalai. Daug kas kalbėjo, jog mūsų stendas – išskirtinis ir originalus. Į Florenciją vežiau tris kvepalų kolekcijas – pagrindinę „Alchemist Charlatan“, vasarinę, lengvą „White Alchemist“ (liet. „Baltasis alchemikas“) ir eksperimentinę, konceptualią „Black Alchemist“ („Juodasis alchemikas“). Pastaroji italams ypatingai patiko. Joje kvapų pagalba atskleista daug įdomių, netradicinių aromatinių temų – nuo džiazo klubo Niujorke (aromatas „Old Piano“ (liet. „Pianinas“) iki senos vaistinės („The Pharmacist“ (liet. „Vaistininkas“) ar visuotinio maro („Plague“ (liet. „Maras“).</p>
<p>Šioje parodoje norėjau dalyvauti jau seniai, tačiau nepraeidavau atrankos. O šiemet pavyko. Esu pirmasis joje sudalyvavęs lietuvis, jaučiuosi labai pagerbtas. Prieš tai joje net devynis kartus dalyvavau kaip lankytojas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aistis0104-1.jpg" alt="" /></p>
<p><strong>Papasakok daugiau apie „Plague“ – kiek žinau, šiuos kvepalus įkvėpė COVID-19 pandemija. Kaip ji tave paveikė?</strong></p>
<p>Iš esmės „Plague“ yra mirties kvapas. Viduramžiais maras tikrai buvo nemenkai įsisiautėjęs. Matau šio aromato paralelę su šiandiena, mat dabar siaučiančiam virusui taip pat klijuojama šiuolaikinio maro etiketė. „Plague“ aromate galima užuosti seno, priplėkusio rūsio, sutręšusios medienos (gal karsto?) ir pūvančių gėlių kompoziciją.</p>
<p>Pandemija mano veiklą stipriai paveikė. Naudinga ji vieninteliu aspektu – staiga žmonėms nukrito kaukės ir pamatėme, kas yra kas, kaip vieni ar kiti elgiasi sudėtingose aplinkybėse. Blaivų protą, deja, išlaikę nedaugelis, tad sunku prognozuoti, kuo viskas baigsis…</p>
<p><strong>Kas dar tave įkvepia?</strong></p>
<p>Kelionės, kinas, teatras ir kiti menai, augalai, vintažiniai daiktai.</p>
<p><strong>Kaip kinta kvepalų mados? </strong></p>
<p>Parfumerinės mados iš tiesų egzistuoja. Štai dvidešimto amžiaus trečiąjį dešimtmetį paplito ir išpopuliarėjo kvepalai su sintetiniais aldehidais, suteikiančiais aromatams šampano purslų efektą. Garsiausias toks aromatas – „Chanel No. 5”, šiemet švenčiantis savo šimtmetį. Toji mada ganėtinai ilgai truko.</p>
<p>Lietuvoje vis stebiu, kaip populiarumo banga apima atskirus aromatus ir kartais net sunku pasakyti, kodėl taip nutinka. Bet juk visi prisimename masinę reklamos specialistų ir kitų sluoksnių hipsterių psichozę dėl „Nasomatto“ kvepalų „Black Afgano“ ar Tomo Fordo „Black Orchid“, Vilniaus, o paskui ir visos Lietuvos poniučių alpulį dėl „Editions de Parfums Frédéric Malle“ aromato „Portrait of a Lady“, o visai neseniai – Maisono Franciso Kurkdjiano „Baccarat Rouge 540”. Tai fenomenalu. Visada labai susidomėjęs stebiu šias mados apraiškas, nes iš principo kvepalai yra apie kiekvieno mūsų individualybę, labiau apie stilių, o ne madą. Bet tuos dalykus gali suprasti ir pastebėti tik ilgą laiką stebėdamas ir analizuodamas parfumerijos pasaulį. Pats, kurdamas aromatus, nesiekiu, jog jie taptų masinio susižavėjimo objektais. Aš visgi ieškau individualumo.</p>
<p><strong>Ar lietuviai mėgsta kvėpintis? Kokias tendencijas pastebi?</strong></p>
<p>Lietuviai labai mėgsta kvėpintis. Pažiūrėkite, kiek mūsų nedidelėje šalyje parfumerijos parduotuvių ir salonų. Esame regiono lyderiai! Prieš gerą dešimtmetį užgimęs visuotinis susidomėjimas parfumerija neslūgsta ir šiandien. Tai džiugina.</p>
<p><strong>Ar pats kvėpiniesi? </strong></p>
<p>Be abejo. Dažniausiai tai būna mano paties kurti aromatai, neretai eksperimentiniai. Esu pirmasis, kuris išbando būsimus produktus. Kaip anekdotą pasakoju istoriją, nutikusią taksi automobilyje, kai vairuotojas paklausė, kuo gi čia taip skaniai esu pasikvėpinęs, atsakiau, kad savais kvepalais. Bet vairuotojas neatlyžo, klausė, kas per pavadinimas, kokios čia firmos. Sakau – tai pats pasidariau. Bet vairuotojas taip ir nesuprato, turbūt palaikė mane bepročiu.</p>
<p>Tačiau aš nepaprastai džiaugiuosi, jog turiu unikalią galimybę pasigaminti kvepalus, mat esu gana išrankus parfumerijos vartotojas ir tikrai retas aromatas man įtinka.</p>
<p><strong>Parduotuvių lentynas netrukus pasieks keli naujausi tavo darbai – papasakok apie juos daugiau.</strong></p>
<p>Naujausi mano kurti aromatai – „Gondolieri“ (liet. „Gondolininkai“) iš „Alchemist Charlatan“ kolekcijos, pasakojantis apie amžinąjį ir neblėstantį Venecijos grožį, kuris atsiskleidžia prabangios gondolos medienos salytyje su sūriais Adrijos jūros vandens purslais Didžiajame kanale, ir „Plague“ iš „Black Alchemist“ kolekcijos, apie kurį jau pasakojau. Abu šie kūriniai buvo pristatyti Florencijoje, kur sulaukė daug teigiamų įvertinimų, o nuo gruodžio jų įsigyti bus galima ir Lietuvoje.</p>
<p><strong>Šiemet perleista tavo 2016 m. išleista knyga "Kvepalai". Esi sakęs, kad rašyti tau be galo patinka ir jų bus daugiau. Gal jau turi ir konkretesnių planų?</strong></p>
<p>Šiuo metu kaupiuosi ties mintimis apie grožinės literatūros kūrinį, kuriame kaip pagrindinė veiksmo vieta figūruotų tarpukario Kaune veikęs garsus to laikmečio kosmetikos fabrikas „Florance“, gaminęs legendomis apipintą aromatą „Lilas de Lituanie“ (liet. „Lietuviškos Alyvos“). Tai galėtų būti įdomus istorinis detektyvas.</p>
<p><strong>Kokie tavo, kaip kvepalų kūrėjo, siekiai ir svajonės? Žinau, kad gauni vis daugiau pasiūlymų iš užsienio – apsvarstai juos? </strong></p>
<p>Esu kosmopolitas iš prigimties, pasaulio pilietis. Moku anglų, rusų, prancūzų ir ispanų kalbas. Man be galo patiktų turėti daugybę užsakymų užsienio šalyse, nes velniškai patinka keliauti. Bet Lietuva yra puiki vieta kūrybinei bazei. Tad nemanau, jog nuo savojo krašto pernelyg nutolsiu.</p>
<p><strong>Jautiesi laimingas?</strong></p>
<p>Taip, man viskas gerai. Kaip sakė kažkoks filosofas, laimė – tai trumpa stotelė tarp „per mažai“ ir „per daug“.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/aistis0103.jpg" alt="" /></p>
