<h2>Nusprendė čiuožti Sočyje</h2>
<p>Karas Ukrainoje neabejotinai atnešė ne tik fizinių aukų, bet ir netekčių meno, muzikos ir sporto pasaulyje. Šį kartą kartėlį dėl savo sprendimo dalyvauti šou Sočyje jaučia viena garsiausių šalies istorijoje čiuožėjų ant ledo porų – Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko. Čiuožėjai, eilę metų garsinę Lietuvos vardą, staiga tampa nebereikalingi, o Prezidentūra net pati pasiūlė iš žinomos poros atimti valstybinius titulus. Visgi, Seime nugulė ir svarstymai apie galimybę atimti pilietybę M. Drobiazko, tačiau, pasirodo, jie teisiškai nėra galimi.</p>
<p>Antradienį „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas savo feisbuko paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame ragino nebeturėti iliuzijų dėl P. Vanago ir M. Drobiazko, mat čiuožėjai vis dėlto nusprendė Sočį palepinti savo pasirodymu ant ledo. </p>
<blockquote>
<p>„Institucijos pasisakė, dabar metas imtis veiksmų. Kaip suprantu, teisiškai iš Drobiazko pilietybės atimti faktiškai neįmanoma, bet savo valstybinius apdovanojimus Lietuva iš šitos išdavikų porelės turėtų susigrąžinti. Ir jie turėtų pamiršti visus Liepsnojančius ledus Lietuvoje“, – savo feisbuko paskyroje rėžė A. Tapinas.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/tapp.jpg" alt="" /></p>
<p>Apie poros sprendimą čiuožti Sočyje pranešė ir naujienų portalai. Pasirodo, kad pora jau čiuožia Kremliaus atstovo žiniasklaidai Dmitrijaus Peskovo sutuoktinės Tatjanos Navkos organizuojamame renginyje[7].</p>
<h2>Pilietybės atimti teisiškai neįmanoma</h2>
<p>Visgi, tokią bausmę, kuomet iš M. Drobiazko būtų atimama Lietuvos pilietybė, kritiškai įvertino konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius. Jo teigimu, teisiškai yra numatomi atvejai, kuriais galima netekti pilietybės, tačiau įstatymas apskritai nenumato galimybės iš kito asmens tą pilietybę atimti[3].</p>
<p>Eksperto teigimu, pilietybės galima netekti keliais atvejais: kai įgyjama kitos valstybės pilietybė ir kai be Lietuvos Vyriausybės leidimo įstojama į kitos valstybės tarnybą. </p>
<blockquote>
<p>„Pačiame įstatyme yra parašyta, kad pilietybė negali būti atimta. Pilietybės atėmimą paprastai naudojo diktatorinės valstybės, kai jos bausdavo disidentus, neleisdavo grįžti į savo pilietybės šalį ir panašiai. Yra du skirtingi dalykai: pilietybės netekimas, kai asmuo atlieka tam tikrus veiksmus, dėl ko jis netenka pilietybės. Ir antras dalykas, pilietybės atėmimas. Tai mūsų Pilietybės įstatymas pilietybės atėmimo kaip tokio nenumato“, – patikino V. Sinkevičius[3].</p>
</blockquote>
<p>V. Sinkevičius taip pat patikino, kad nėra galimybės ir sukurti naujų pilietybės atėmimo mechanizmų, mat tai gali būti pernelyg rizikinga, kai sekanti politinė valdžia tokias priemones gali panaudoti „negeriems tikslams“.</p>
<p>Pasak jo, būdas išvengti panašių atvejų ateityje būtų atidesnis pilietybės suteikimas, o ne švaistymasis ja į kairę ir į dešinę, kaip buvo padaryta ją suteikiant M. Drobiazko.</p>
<h2>Siūlomos įvairios bausmės čiuožėjams</h2>
<p>Šį kartą vis aktyviau vykdomos „cancel“ kultūros taikinyje atsidūrę garsūs čiuožėjai neapykantos bangos sulaukė po savo sprendimo surengti pasirodymą ant ledo Sočyje, „Gulbių ežero“ programoje, vyksiančioje iki rugsėjo vidurio. </p>
<p>Dėl tokio savo sprendimo pora kaipmat sulaukė kritikos strėlių, o Prezidentūra netgi pareiškė svarstysianti galimybę garsiems čiuožimo ant ledo virtuozams atimti įteiktus Lietuvos valstybės apdovanojimus, tarp kurių – ir 2000-aisiais įteikti Gedimino ordino Riterio kryžiai[4].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau parlamente nugulė ir kitokių pasiūlymų. Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras pareiškė, kad M. Drobiazko Lietuvos pilietybė buvo suteikta kaip dovana, todėl, jo nuomone, būtų galima pradėti procedūrą dėl pilietybės atėmimo, o esant teisinių mechanizmų trūkumui, esą galima juos „patobulinti“[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ciuozje.jpg" alt="" /></p>
<h2>Atsakė rusų poeto eilėmis</h2>
<p>Pykčio bangos dėl savo sprendimo sulaukusi čiuožėjų pora kurį laiką praleido tyloje, tačiau ją nutraukti pirmoji nusprendė M. Drobiazko, savo socialinėje „Instagram“ paskyroje į piktus komentarus atsakiusi rusų poeto Bulato Okudžavos eilėmis.</p>
<blockquote>
<p>„Pirmiausia teiskite save, išmokite tokio meno. Tik tada teiskite savo priešą ir kaimyną visame žemės rutulyje. Pirmiausia išmokite sau neatleisti net už vienintelę klaidą. Ir tik tada apšaukite priešą, kad jo nuodėmės sunkios. Ne kitame, o savyje nugalėkite priešą, o kai jį įveiksite, daugiau nebereikės elgtis kvailai, nes taip jūs tapsite Žmogumi“, – rašė ji[6].</p>
</blockquote>
<h2>Neliko takoskyros tarp kultūros ir politikos</h2>
<p>Šiandienis fenomenas, kai takoskyros tarp kultūros žmonių ir politikos nebelieka, atsispindi ir kitose srityse – visuomenės „įtakotukų“ skleidžiamai nuomonei nepritariantys meno žmonės kaipmat išstumiami į užribį. Tai nutiko ir žinomam muzikos atlikėjui Gyčiui Paškevičiui, kuris <a title="Kas iš tiesų vadovauja Lietuvos (ne)kultūrai?" href="/kas-gi-is-tiesu-vadovauja-lietuvos-nekulturai">dėl savo sūnaus pasisakymų apie karą Ukrainoje susilaukė skaudžių buvusio bičiulio Arūno Valinsko kirčių</a> ir pažadų sužlugdyti karjerą.</p>
<p>Į nepageidaujamųjų sąrašus buvo įtrauktas ir Ligitas Kernagis, kadaise kartu su visais traukęs eiles „Mama, kaip tu laikais“.</p>
<p>Su neapykantos pliūpsniais susidūrė ir skandalingasis atlikėjas Egidijus Dragūnas-SEL, po kurio pasisakymų apie karą Ukrainoje radijo stotys nusprendė iš savo grojaraščių pašalinti muzikanto dainas[7]. </p>
<p>Į atstumtųjų eilę buvo nugrūstas ir Lietuvos vardą garsinęs žinomas dizaineris Juozas Statkevičius, kurį iki masinės „cancel“ kultūros įsigalėjimo šlovino ne vienas žinomas žmogus. Tačiau vienam užvirus peklą, pasekė ir kiti. Ir staiga iš pasaulinio lygio kūrėjų J. Statkevičius tapo tik „škurlių karaliumi“ ir turėjo palikti savo kaip vyriausiojo žurnalo „L'Officiel Lithuania“ redaktoriaus pareigas[8], nes bendra nuomonė taip liepė.</p>
