Ar nepasitenkinimas gyvenimu gali veikti ir bendrą sveikatą?
Pasitaiko žmonių, kurie visada mato tik tamsią įvykių pusę ir nuolat skundžiasi, kad gyvenimas nevyksta taip kaip jie nori. Tokie žmonės teigia, kad viskas kas jiems nutinka yra visada blogai ir, panašu, jie patys nepavargsta nuo tokio verkšlenimo ir skundų. Tačiau mums sutikus tokius žmones ne visada pavyksta susitapatinti ir užjausti jų gyvenimus. Toks nuolatinis nepasitenkinimas viskuo slegia aplinkinius.
Tačiau, pasirodo, kad tai nepadeda ir tiems, kurie skundžiasi. Nors skundai yra universali žmogaus saviraiškos forma, dažnai rodanti nepasitenkinimą ar nepasitenkinimą toks elgesys skatina kitus nusisukti nuo negatyvių žmonių. Tačiau atidžiau išnagrinėjus reiškiamo nepasitenkinimo pobūdį ir ketinimus, paaiškėja, kad ne visi skundai yra vienodi. Iš tiesų nepasitenkinimo išraiškos būdas priskiriamas vienai iš trijų kategorijų: skundimasis, emocinis vėdinimasis arba verkšlenimas, kurių kiekviena turi unikalių savybių ir galimų pasekmių[1].
Skirstymo esmė yra nepasitenkinimo tikslas ir teisėtumas. Skundžiantis paprastai išreiškiamas pagrįstas ir protingas nepasitenkinimas, kurio galutinis tikslas dažnai yra ieškoti sprendimo arba teisių gynimo būdo. Priešingai, kai išreiškiant nepasitenkinimą nesiekiama sprendimų arba nėra tikslo, orientuoto į sprendimą, nepasitenkinimas priskiriamas prie nepasitenkinimo reiškimo. Kita vertus, kai reiškiamas nepasitenkinimas susijęs su nereikšmingais ar nereikšmingais dalykais, kurie nenusipelno ypatingo dėmesio, tai vadinama verkšlenimu.
Šių nepasitenkinimo reiškimo formų atskyrimo svarbos negalima pervertinti, atsižvelgiant į skirtingą jų poveikį mūsų psichologinei ir emocinei savijautai. Tai, kaip išreiškiame savo nusiskundimus, gali mus labai paveikti taip, kaip dažnai neįvertiname. Tai veikia tiek aplinkinius tiek pačius verkšlentojus ir jų artimuosius.
Net vaikai gali atskirti pagrįstus skundus nuo bereikšmio verkšlenimo
Tokio nepasitenkinimo poveikis gali būti materialinis, emocinis, fizinis ir psichologinis, o tai pabrėžia, kaip svarbu būti atidiems savo skundų reiškimui. Be to, mūsų nepasitenkinimo reiškimo būdas taip pat daro didelę įtaką tam, kaip mus suvokia kiti, ypač tie, kurie gauna mūsų skundus. Naujas tyrimas rodo, kad jau 3 metų vaikai gali atskirti teisėtą skundimąsi nuo nereikšmingo verkšlenimo ir atitinkamai koreguoti savo empatišką reakciją.
Tyrimą sudarė dvi dalys, kurių metu mažamečiai vaikai skirtingose situacijose stebėjo suaugusįjį, vaizduojantį emocinę kančią. Kai kurios situacijos buvo susijusios su tikra žala, pavyzdžiui, suaugusiojo ranka buvo užspausta nukritusio žaislų dėžės dangčio. Kituose scenarijuose suaugusysis perdėtai reagavo į nedidelius nepatogumus, pvz., į žaislų dėžės dangtį užkliudė marškinių rankovę[2].
Nepriklausomai nuo incidento, suaugusysis reagavo rodydamas nelaimės požymius, įskaitant dūsaujantį, susiraukusį ir verkšlenantį. Antroje tyrimo dalyje buvo padarytas intriguojantis pastebėjimas. Čia vaikui ir suaugusiajam buvo duoti atitinkamai du ir vienas helio balionai. Kai suaugusysis netyčia pametė savo balioną ir parodė kančios požymių, buvo atidžiai stebimos vaikų reakcijos.
Vaikai greičiau pasiūlė savo balioną suaugusiajam, jei prieš tai buvo matę, kad suaugusysis dėl pateisinamos situacijos patyrė nelaimę. Tai parodė, kad vaikai gali atskirti pagrįstus skundus nuo paprasto verkšlenimo. Šie rezultatai pabrėžia, kad jau 3 metų vaikai gali atskirti pagrįstus skundus nuo nereikšmingo verkšlenimo ir atitinkamai koreguoti savo empatijos lygį.
Nuolatiniai skundai gyvenimu ir nepasitenkinimas ženkliai kenkia sveikatai
Atsižvelgiant į įvairias tyrimų įžvalgas, labai svarbu, kad suaugusieji kritiškai apmąstytų savo skundus. Jie turi įvertinti, ar jų skundai yra pagrįsti, nustatyti, kokio rezultato norima dėl išsakyto nepasitenkinimo, ir apsvarstyti galimą poveikį juos supančiai aplinkai. Dabartiniame kultūriniame klimate, kuriam būdingi besaikiai skundai, tokia savianalizė pernelyg dažnai pamirštama, tačiau ji išlieka svarbiu žingsniu sveikesnio bendravimo link.
Daugeliui iš mūsų yra tekę susidurti su žmonėmis, kurie nuolat skundžiasi savo padėtimi, skleisdami nenutrūkstamą skundų srautą. Nors retkarčiais išsakyti savo nusiskundimus gali atrodyti nekenksminga, nuolatinis skundimasis gali virsti žalingu įpročiu, turinčiu toli siekiančių pasekmių. Nuolatinis neigiamas nusiteikimas ne tik atstumia kitus, bet ir gali turėti didelį poveikį mūsų psichinei ir fizinei sveikatai. Be akivaizdžiai blogėjančios nuotaikos, nuolatinis skundimasis gali neigiamai paveikti smegenų veiklą ir bendrą savijautą[3].
Kuo dažniau reiškiate nepasitenkinimą, tuo labiau įsišaknija neigiami mąstymo modeliai
Neuromokslininkai šį reiškinį dažnai apibūdina sinapsės, kurios dega kartu, sujungia laidus, apibrėžimu. Kiekvienas nusiskundimas veikia kaip trigeris, pertvarkantis jūsų smegenis taip, kad ateityje panašios mintys ir reakcijos taptų labiau prieinamos. Taigi neigiamas mąstymas tampa savaime pasikartojančiu ciklu, kuris skatina tolesnį negatyvumą.
Negatyvo veikiamos ir pažinimo funkcijos ir atmintis
Nauji magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų duomenys atskleidžia, kad dėl įprasto skundimosi gali sumažėti hipokampas, smegenų sritis, atsakinga už pažintines funkcijas. Dėl sumažėjusio hipokampo tūrio, be kitų pažinimo funkcijų sutrikimų, gali pablogėti atmintis ir sutrikti gebėjimas prisitaikyti prie naujų situacijų. Net trumpalaikis stresas gali sukelti šiuos pokyčius ir sukelti ilgalaikę žalą.
Kortizolio kiekio padidėjimas nuolat gali sutrikdyti organizmo veiklą
Skundimasis sukelia kortizolio, pagrindinio organizmo streso hormono, padidėjimą. Nuolatinis aukštas kortizolio lygis yra susijęs su daugybe sveikatos problemų. Tarp jų yra padidėjusi depresijos rizika, virškinimo komplikacijos, miego sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis ir padidėjusi širdies ligų tikimybė. Dar viena problema yra stresinis svorio prieaugis, kurį išduoda svorio priaugimas būtent apatinėje pilvo dalyje.
Nuolat verkšlenant galima sutrumpinti ir gyvenimo trukmę
Lėtinis neigiamas nusiteikimas turi ne tik tiesioginį poveikį, bet ir ilgalaikes pasekmes. Psichinės eveikatos tyrėjų paskelbtame tyrime nustatyta, kad optimistai yra linkę išgyventi ilgiau nei pesimistai. Tiksliau, optimistai turėjo 55 % mažesnę riziką mirti nuo visų priežasčių ir 23 % mažesnę tikimybę susirgti širdies nepakankamumu. Tad negatyvumas veikia tiek gyvenimo kokybę tiek trukmę.
Negatyvumo perdavimas kitiems sėja pesimizmą aplinkoje
Nuolatinis negatyvumas ne tik kenkia asmeniškai, bet ir gali daryti įtaką aplinkiniams. Jei nuolat skleidžiate savo nuoskaudas, jūsų bendraamžiai ar artimieji gali netyčia perimti tokį pesimistinį elgesį. Veikiami nuolatinių skundų, klausytojai gali būti labiau linkę į negatyvumą, taip kurstydami užburtą nepasitenkinimo ir nelaimingumo ratą. Senas posakis, kad vienminčiai paukščiai būriuojasi kartu yra teisingas; jei siekiate pozityvesnės aplinkos, bendraukite su asmenimis, kurie savo nuoskaudas linkę pasilaikyti sau.
Klaidžiojimas lėtinio nepasitenkinimo labirintais: nuo įtampos iki širdies sveikatos
Kai kurie žmonės į savo patirtį įprastai žvelgia per negatyviai nuspalvintą prizmę. Jų pokalbiuose ir nuomonėse dominuoja jų gyvenimo sunkumai, nesvarbu, ar jie būtų didesni, ar mažesni. Nuolatinis jų nesiliaujančių nuoskaudų klausymasis gali išvarginti klausytojus, todėl net labiausiai empatiški iš mūsų gali atsitraukti ir galiausiai nutraukti ryšius. Galiausiai nuolatinis skundimasis ne tik išsekina socialinę aplinką, bet ir kelia didelį pavojų fizinei ir psichinei sveikatai[4].
Klausytis nesibaigiančių skundų gali būti sunki užduotis. Kad ir kokie kantrūs ir supratingi stengtumėmės būti, neišvengiamai ateina laikas, kai mūsų tolerancija išsenka. Nuolatinis neigiamų emocijų srautas pradeda atiminėti mūsų energiją, todėl norime vengti tų, kurie yra įsisukę į nuolatinio verkšlenimo ratą. Nepaisant mūsų geriausių ketinimų, dėl pasikartojančių jų bėdų dažnai jaučiamės bejėgiai ir imame abejoti tokių santykių gyvybingumu.
Neurologinis nuolatinio negatyvumo poveikis pagrįstas įvairiais tyrimais ir vis dažniau nagrinėjamas studijose. Per didelis skundimasis ne tik meta šešėlį tarpasmeniniams santykiams. Keista, kad jis taip pat daro išmatuojamą žalą smegenims. Stenfordo universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad nuolatinis skundimasis ir negatyvus mąstymas palaipsniui ardo hipokampą.
Šią smegenų sritį, kuri yra labai svarbi kritiniam mąstymui ir pirminės atminties saugojimui, žalingai veikia nuolatinis nepasitenkinimas. Pažymėtina, kad hipokampas taip pat yra pagrindinis Alzhaimerio ligos taikinys, o tai dar labiau pabrėžia žalingą nuolatinio neigiamo nusiteikimo poveikį pažintinei sveikatai. Skundimasis iš esmės reiškia nepasitenkinimą, kuris sukelia streso reakcijas.
Kai esame sutrikę ar susijaudinę, padažnėja mūsų širdies ritmas ir galime patirti fiziologinių streso apraiškų, tokių kaip drebulys. Ši reakcija skatina smegenis išskirti streso hormoną kortizolį, dėl to mūsų kūnas ir psichika tampa itin budrūs. Tokia padidėjusios įtampos būsena, jei ji tęsiasi, gali apsunkinti mūsų organizmą ir sukelti daugybę sveikatos problemų, tokių kaip nutukimas, diabetas ir širdies bei kraujagyslių ligos.
Kelias į pokyčius: ko imtis, norint ištaisyti padėtį?
Negatyvumas ir nuolatiniai skundai tikrai veikia nuotaiką, aplinką ir mūsų pačių kūnus. Tai nepadeda išlipti iš pesimizmo liūno. Tačiau tokiems negavtyviems žmonės naujienos nėra vien niūrios. Į nuolatinio nepasitenkinimo ciklą patekę asmenys gali imtis keleto veiksmų, kad pakeistų savo nusiteikimą.
- Sąmoningumas ir savirefleksija: Pirma, labai svarbu pripažinti ir suprasti savo elgesio modelius. Nors normalu retkarčiais išlieti nepasitenkinimą ir jį išreikšti, labai svarbu vengti įsisukti į neigiamų minčių sūkurį. Jei pastebime polinkį įprastai skųstis, būtina skubiai keisti požiūrį.
- Priėmimas: Praktikuoti tokį padėties priėmimą gali būti sudėtinga, tačiau tai yra esminė nepasitenkinimo valdymo dalis. Pripažinimas, kad tam tikrų aplinkybių negalime kontroliuoti, gali padėti mums išvengti nereikalingo nerimo. Tokie nepatogumai kaip nepalankus oras ar peršalimas gali varginti, bet juos galima išgyventi. Užuot liūdėję dėl tam tikrų situacijų baigties, galime dėkoti, kad jos įvyko.
- Pokyčių inicijavimas: Nors kai kurių aplinkybių neįmanoma kontroliuoti, kitas galime pakeisti. Jei esame nepatenkinti asmeninio laiko stoka, galime sąmoningai skirti vieną vakarą per savaitę rūpinimuisi savimi. Jei skundžiamės nepakankamu fiziniu aktyvumu, galime pasidomėti maloniu sportu ar treniruotėmis. Tokie sąmoningi pokyčiai ne tik pašalina mūsų nepasitenkinimą, bet ir gali praturtinti.
- Dėkingumas kaip priešnuodis: Galiausiai dėkingumo nuostatos puoselėjimas gali būti galingas vaistas nuo chroniško nepasitenkinimo. Užsirašydami dėkingumą keliančius gyvenimo aspektus, pavyzdžiui, šeimą, draugus, patirtį ir namus, galime susidaryti vertingą perspektyvą. Kai pastebėsime, kad linkstame į skundų kelią, galime pagalvoti apie šį sąrašą ir priminti sau daugybę palaiminimų, kurie praturtina mūsų gyvenimą. Nors tai gali atrodyti pernelyg paprasta, ši praktika gali padėti atsverti negatyvumą ir skatinti pasitenkinimą.
Nors nepasitenkinimo išreiškimas kartais gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, būtina užtikrinti, kad toks išreiškimas nevirstų neproduktyviu įpročiu. Jei kas nors jus erzina, stenkitės konstruktyviai spręsti arba išspręsti problemą. Jei turite išsakyti nepasitenkinimą, pasistenkite apriboti savo nepasitenkinimą iki tam tikro laiko ir tada sąmoningai judėkite pirmyn. Atminkite, kad sveikesnis mąstymas ir pozityvesnis požiūris ne tik gerina jūsų emocinę būklę, bet ir saugo bendrą sveikatą.
