Galvos skausmą gali lemti daugelis priežasčių
Galvos skausmas kankina daugelį pasauliečių ir gali būti įvairių formų: nuo lengvo iki sekinančio ir trunkančio nuo kelių minučių ar netgi kelių dienų[1]. Žinoma, kai skauda kaukolę, populiaru manyti, jog skauda patį smegenų audinį. Bet tai vis tik mažai tikėtina.
Ironiška, bet smegenys neturi savo skausmo receptorių. Ir visgi, kodėl tada skauda galvą?
Galvos skausmas gali kilti dėl pagrindinės sveikatos būklės, pavyzdžiui, patinusių sinusų, mažo cukraus kiekio kraujyje ar galvos traumos[2]. Tačiau plačiąja prasme dauguma galvos skausmų kyla dėl „nurodomo skausmo“, o tai reiškia, kad skausmo priežastis, ko gero, iš tikrųjų yra kitoje vietoje. Tai panašu į atvejį, kuomet disko išvarža nugaroje gali sukelti kojos skausmą.
Kitais žodžiais tariant, manoma, jog daugelio galvos skausmų atveju problema tūno kažkur kitur kūno vietoje, pavyzdžiui, per daug suspaustas žandikaulis (galbūt užtektų sąmoningai jį atpalaiduoti) ar įtempti pečiai ir kaklas, sukelia skausmą raumenyse ir nervuose aplink smegenis.
Ir iš tiesų, Pasaulio sveikatos organizacija tvirtina, kad galvos skausmas dėl įtampos bei streso yra labiausiai paplitęs pasikartojančio skausmo tipas, pasireiškiantis raumenų skausmu kakle, viršugalvyje arba kaktos srityje.
Tokiu atveju svarbu žinoti, kad skausmą gali sukelti įvairūs procesai, tarkime, išsiplėtusios kraujagyslės, stresas ar raumenų įtampa: kadangi suaktyvėję šie nervai siunčia žinutes į smegenis, gali atrodyti, kad skausmas kyla giliai iš smegenų audinio.
Atsikratykite migrenos veiksmingais būdais
Migrena yra dar vienas galvos skausmo tipas, nors techniškai galvos skausmas yra tik vienas iš šio neurologinio sutrikimo simptomų.
Migreninis galvos skausmas gali būti jaučiamas įvairiais būdais ir vietomis: gilus skausmas, paviršinis skausmas; pakaušis, kairė arba dešinė galvos pusė; skausmas akių srityje. Visgi toks skausmas yra stipresnis nei kiti galvos skausmai ir gali trukti ilgiau. Tuo tarpu sutrikimas dažnai yra genetinis ir gali sukelti papildomų simptomų, tokių kaip pykinimas.
Šiaip ar taip, nors pagrindinės migrenos priežastys nėra visiškai suprantamos, kai kurios teorijos teigia, jog skausmas yra susijęs su trišakiu nervu – galvos ir veido jutiminiu nervu bei apsauginiu smegenų sluoksniu, kuriame kraujagyslės plečiasi ir susitraukia.
Konkrečiau, vienas iš galimų migrenos skausmo paaiškinimų yra tas, jog signalas smegenyse stimuliuoja trišakio nervo takus ir sukelia uždegiminę reakciją. Uždegimas plinta per kraujagysles, o trišakio nervo skaidulos siunčia signalus atgal į smegenų kamieną. Tada uždegimas plinta į skausmui jautrius smegenų dangalus – apsauginį audinį aplink smegenis – sukeldamas galvos skausmą.
Ši sudirgusių kraujagyslių ir nervų kaskada iš esmės yra „nekontroliuojama ugnis“. Tai tarsi grįžtamasis ryšys, kuris tampa vis labiau įkyrus, sukeldamas bemaž nekontroliuojamus skausmus.
Dėl šios priežasties daugelis migrenos gydymo būdų veikia geriau, jei jie naudojami anksčiau ir / arba reguliariai. Kita vertus, „vėluojantys“ pasirūpinti savo sveikata taipogi turi gerą žinią: gyvenimo būdo pokyčiai, pavyzdžiui, jogos praktika, nereceptiniai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ir aspirinas bei receptiniai vaistai nuo sunkesnių galvos skausmo sutrikimų gali padėti sumažinti pastarųjų sunkumą bei dažnį.
Meditacija – puikus būdas sumažinti galvos skausmą
Akivaizdu, jog pagrindiniai galvos skausmų sukėlėjai yra stresas, per didelis fizinis ir protinis krūvis, nepakankamas miegas bei alkis ir per dažnas elektroninių prietaisų naudojimas. Kartais tiesiog pernelyg intensyvus mąstymas taip pat gali lemti nemalonius pojūčius.
Šiaip ar taip, turite galimybę to išvengti.
Paprastai mes, įgrisusių skausmų bei nuovargio vedini, laikome galvą tarp rankų ir gniaužiame kumščius, nevalingai spausdami skaudančią galvos dalį (galbūt netgi svarstome daužyti ją į sieną). Tačiau kodėl mums tiesiog neišnagrinėjus paprastesnio sprendimo, kuris yra veiksmingas ir neturintis šalutinio poveikio? Kodėl, tarkime, neišbandžius meditacijos, jog sumažintumėte galvos skausmą?
Pasirodo, jog meditacija iš tikrųjų yra vienas iš efektyviausių streso bei įtampos įveikos būdų, taip pat turinti daugybę kitų privalumų[3].
- Palengvina stresą, kuris yra galvos skausmo veiksnys.
- Gerina kraujotaką galvos srityje, sustabdant galvos skausmą.
- Suteikia poilsį imuninei ir nervų sistemai, kuriai kenkia pakartotinis elektroninių prietaisų naudojimas.
- Atpalaiduoja visą kūną, mažina veido raumenų, žandikaulio ir kaklo įtampą.
- Padeda pašalinti toksinus iš organizmo.
- Padeda geriau suprasti ryšį tarp dietos ir fizinės bei psichinės sveikatos, užtikrinant, kad kūne nebūtų disbalanso.
- Gerina miego kokybę.
- Padeda išlikti dabarties akimirkoje, dėl ko protas nėra perkrautas minčių.
Galiausiai vienas iš geriausių meditacijos aspektų yra tas, kad ši praktika neturi šalutinio poveikio. Tiesiog sėdėkite užmerktomis akimis ramioje vietoje, palikdami išorinį pasaulį ir įeidami į vidinio pasaulio karalystę. Nustebsite, kokia efektyvi gali būti vos 20 minučių meditacija.
Jeigu laikysitės disciplinos ir medituosite kiekvieną dieną, tikėtina, ne tik atsikratysite galvos skausmų, bet ir pagerinsite koncentraciją bei atmintį ir padidinsite pasitikėjimą savimi.
