Monopolininkai iš Pekino „užsuko kranelius“
Kinija dominuoja tiekiant svarbiausius mineralus, naudojamus kompiuterių lustuose, karinėje įrangoje ir atsinaujinančiuose energijos šaltiniuose – visuose sektoriuose, kurie yra labai svarbūs JAV ir ES. Ką Jungtinės Valstijos darys praradusios Kinijos tiekimą, straipsnyje „Asia Times“ svarstė Chorchė Valverdė (Jorge Valverde).[1]
Augant įtampai tarp abiejų šalių, Pekinas neseniai uždraudė galio ir germanio mineralų eksportą į JAV. Šie mineralai turi labai didelę ekonominę vertę, nes jie naudojami kompiuterių lustuose, karinėje įrangoje, pvz., naktinio matymo prietaisuose ir atsinaujinančioje energetikoje – jie naudojami elektromobiliams ir saulės baterijoms gaminti.
Kinija turi didžiulę įtaką tiekimui, nes ji yra 98 proc. pirminio galio ir 91 proc. pirminio germanio šaltinis.
„Pirminis“ reiškia žaliavas, pvz., mineralinę rūdą. Kai kuriuose sektoriuose, kuriuose naudojami šie mineralai, jų pakaitalo tiesiog nėra.
Kaip paaiškino Pekinas, galio ir germanio eksporto į Jungtines Valstijas draudimą lėmė šių mineralų „dvigubas karinis ir civilinis naudojimas“. Tai įvyko po to, kai Vašingtonas per pastaruosius trejus metus įvykdė trečią ataką prieš Kinijos puslaidininkių sektorių. JAV nori apriboti modernių lustų, kurie galėtų būti naudojami Amerikos saugumui grėsmę keliančiose programose, eksportą į Kiniją. Pavyzdžiui, modernūs lustai galėtų būti naudojami elektroniniame kare, naudojant dirbtinį intelektą, arba šiuolaikinėse ginklų sistemose, tokiose kaip hipergarsinės raketos.
Pasak „Reuters“ 2023 metais, JAV Gynybos departamentas turėjo strateginį germanio rezervą, bet neturėjo galio atsargų. 2024 m. spalį Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba apskaičiavo, kad visiškai uždraudus galio ir germanio eksportą, JAV BVP gali sumažėti 3,4 mlrd. JAV dolerių.
Šių mineralų naudojimas ženkliai viršija nacionalinio saugumo ribas. Galis naudojamas apšvietimo įrenginiuose, įskaitant šviesos diodus (LED). Germanis naudojamas optiniuose pluoštuose bei kaip katalizatorius, skirtas pagreitinti reakcijas gaminant poliesterį ir bioplastiką. Mineralai yra gyvybiškai svarbūs gaminant elektroninius prietaisus, nuo kurių moderni visuomenė jau tapo priklausoma – pavyzdžiui, išmaniuosius telefonus, planšetes ir nešiojamuosius kompiuterius.
Ką gali padaryti Jungtinės Valstijos?
Pirmasis variantas yra atnaujinti ir išplėsti šių mineralų gavybą šalies viduje. Pentagonas jau leido suprasti, kad tokie variantai yra analizuojami. Tiesa, Jungtinėse Valstijose žinoma tik viena vieta, kur buvo išgaunamas ir galis, ir germanis – „Apex“ kasykla Jutoje. Šie mineralai ten buvo kasami nuo 1980-ųjų vidurio, tačiau vėliau kasykla buvo uždaryta.
Antrasis variantas yra diversifikuoti pirminę šių mineralų gamybą investuojant į cinko, anglies ir boksito gamyklas draugiškose šalyse. Kanados, kuriai išrinktasis prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) siūlė tapti JAV valstija, „Teck Resources“ yra didžiausias germanio tiekėjas Šiaurės Amerikoje, tiekiantis mineralą iš savo „Trail“ plieno gamyklos Britų Kolumbijoje.
Trečiasis variantas yra padidinti gamybą iš vadinamųjų antrinių šaltinių, t.y. perdirbant senus elektroninius prietaisus ir kitą įrangą, kurios tarnavimo laikas baigėsi. Nėra oficialios statistikos apie antrinius tiekimus, tačiau, remiantis kai kuriomis ataskaitomis, iš antrinių šaltinių gaunama ne daugiau kaip 10 proc. viso galio ir 30 proc. germanio.
Taip pat yra problematiška didinti antrinę šių mineralų gamybą. Regeneravimo procesas perdirbant yra labai sudėtingas, nes tokioje įrangoje kaip kompiuterių lustai mineralai paprastai derinami su kitomis medžiagomis, todėl juos sunku atskirti.
Taigi Kinijos draudimas gerokai sutrikdė šių mineralų tiekimo grandinę.
Pirminio tiekimo sumažėjimo trumpuoju laikotarpiu negalima kompensuoti antriniu tiekimu (perdirbimu), nes susigrąžinimo norma vis dar maža, o jo kaina nekonkurencinga. Ilguoju laikotarpiu technologinė pažanga galėtų sumažinti regeneravimo proceso sąnaudas ir padidinti tiekimą, taip sumažinant priklausomybę nuo Kinijos mineralinių rūdų.
Kas tiek„stebuklingieji“ mineralai galis ir germanis?
gãlis (Gallium; pagal atradėjo tėvynės Prancūzijos lotynišką vardą Gallia), Ga, periodinės elementų sistemos III A grupės cheminis elementas. Sidabriškai baltas blizgantis minkštas metalas. Ore pasidengia patvaria oksido plėvele. Cheminės savybės panašios į aliuminio. Aukštesnėje kaip 260 °C temperatūroje sausas deguonis galį oksiduoja iki oksido Ga2O3. Galis tiesiogiai sąveikauja su halogenais ir siera. Lėtai tirpdamas sieros ir druskos rūgštyse sudaro chloridą GaCl3 ir sulfatą Ga2(SO4)3, karštuose šarmų tirpaluose – amfoterinį hidroksidą Ga(OH)3. Randamas galio minerale galite CuGaS2, mažesniais kiekiais boksite, kituose aliuminio, cinko ir germanio mineraluose. Galis gaunamas gaminant aliuminį iš boksito, gryninamas elektrolize. Galio nitridas GaN, fosfidas GaP ir arsenidas GaAs – puslaidininkiai.[2]
Galis naudojamas gaminant aukštos temperatūros termometrus, didelio atspindžio veidrodžius. Žemos lydymosi temperatūros galio lydiniai (skysti) naudojami kaip šilumnešiai branduoliniuose reaktoriuose, kaip lydieji elektros saugikliai. Intermetaliniai galio junginiai yra puslaidininkiai ir katalizatoriai.
Galį 1875 atrado Paulis-Émileʼis Lecoqas de Boisbaudranas (Prancūzija), tai buvo pirmasis iš elementų, kurių buvimą 1870 numatė D. Mendelejevas.
germãnis (Germanium; pagal Vokietijos lotynišką vardą Germania), Ge, periodinės elementų sistemos IV A grupės cheminis elementas. Pilkos spalvos, metalinio blizgesio pusmetalis. Trapus, didesnėje nei 550 °C temperatūroje tampa plastiškas. Kristalinė gardelė centruotojo paviršiaus kubinė. Kambario temperatūroje atsparus oro, deguonies, vandens, praskiestų druskos ir sieros (sulfato) rūgščių, šarmų tirpalų poveikiui. Reaguoja su azoto (nitrato) rūgštimi sudarydamas ant paviršiaus oksido GeO2 plėvelę ir su halogenais sudarydamas atitinkamus halogenidus. Su elektriškai teigiamesniais metalais sudaro germanidus (pvz., FeGe, Cu3Ge, MnAlGe). Svarbūs germanio junginiai yra tetrahalogenidai (GeCl4, GeF4 ir kiti), dažniausiai naudojami kitiems germanio junginiams gauti, ir oksidai (GeO2 ir GeO), naudojami specialių stiklų, emalių, glazūrų gamyboje. Gamtoje germanis yra išsklaidytasis elementas (nėra jo mineralų); dažniausiai randamas junginiuose su kitais cheminiais elementais. Svarbiausi mineralai, kuriuose yra germanis, – germanitas Cu3(Ge, Fe)(S, As)4, renieritas Cu3(Ge, Fe)S4, argiroditas Ag8GeS6. Germanis išgaunamas kaip šalutinis spalvotųjų metalų rūdų perdirbimo produktas, t. p. iš akmens anglių pelenų.[3]
Labai gryni germanio monokristalai naudojami kaip puslaidininkiai: gaminami diodai, tranzistoriai, fotodiodai, Hallo jutikliai. Germanio lydiniai su auksu naudojami juvelyrinėje ir dantų technikoje, lydiniai su siliciu ir boru – kaip termoelektrinės medžiagos. Nuodingas. Koncentracijos ribinė vertė (ilgalaikio poveikio) darbo aplinkos ore 2 mg/m3. Germanį 1886 atrado C. A. Winkleris.
