G. Thunberg nepakluso policijai ir gali atsidurti už grotų
Jaunoji švedų aplinkosaugos aktyvistė Greta Thunberg gali būti nuteista laisvės atėmimo bausme už tai, kad nepakluso policijos nurodymams per vieną iš protestų Malmėje, Švedijoje. Garsioji aplinkosaugos aktyvistė birželio 19 d. dalyvavo proteste Malmės mieste ir buvo sulaikyta po to, kai nepakluso policijos nurodymui pasišalinti iš protesto vietos[1].
„Prokuroras pateikė kaltinimus jaunai moteriai, kuri šių metų birželio 19 d. dalyvavo klimato demonstracijoje, dėl kurios, pasak prokuratūros, buvo sutrikdytas eismas Malmėje“, – sakoma prokuratūros pranešime, kuriame G. Thunberg pavardė nenurodyta, tačiau prokuratūros atstovas spaudai patvirtino, kad tai ji.
Švedijos prokurorų pareiškime pažymima, kad G. Thunberg sulaukė kaltinimų ir dabar bus kviečiama į teismą, kuris numatytas šių metų liepos pabaigoje.
Švedijos prokurorės Charlotte Ottosen teigimu, už analogiškus nepaklusnumo nusikaltimus paprastai baudžiama piniginėmis baudomis, tačiau aktyvistei gali grėsti ir iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Minėto protesto dieną G. Thunberg savo instagramo paskyroje paskelbė žinutę, kurioje teigė, kad klimato krizė „jau dabar yra daugybės žmonių gyvybės ir mirties klausimas“ ir kad ji bei kiti bendraminčiai nusprendė „nebūti stebėtojais, o fiziškai sustabdyti iškastinio kuro infrastruktūrą“.
Šis protestas vyko šalia Malmės iškastinio kuro terminalo, jį organizavo aplinkosaugos grupė „Take Back the Future“[2]. Šios aplinkosaugos grupės atstovų teigimu, terminalo iškastinio kuro kroviniai yra didesnė problema nei tai, kad aktyvistai yra persekiojami.
„Mes ir toliau kovosime su tokia veikla. Neketiname laukti ir prisidėti prie to, kad iškastinio kuro pramonė ir toliau atimtų iš mūsų svajones“, – teigiama „Take Back the Future“ pranešime.
O pačiai G. Thunberg, kuri teisme save gintis planuoja pati, baudžiamieji kaltinimai buvo pateikti ir anksčiau. Ji du kartus buvo sulaikyta Norvegijoje, Osle per demonstracijas prieš vėjo jėgainių parkus.
Šių metų pradžioje ji buvo sulaikyta ir per protestus Vokietijoje, kur aktyvistai kovojo prieš vieno kaimo nugriovimą, kurio vietoje planuojama pastatyti anglies kasyklą. Tuomet naujiena apie jos sulaikymą netruko apskrieti pasaulio žiniasklaidos, o dalis žmonių net teigė, kad G. Thunberg suėmimas buvo inscenizuota akcija.
G. Thunberg tampa vis ryškesne figūra politinėje arenoje
Nors G. Thunberg tik praėjusį mėnesį baigė mokyklą, jos vardas yra puikiai žinomas pasaulyje. Ji dalyvauja aukščiausio lygio vadovų susitikimuose, bendrauja su politikos ir aplinkosaugos sričių elitu.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę ji net lankėsi Ukrainoje, kur susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir žymiausiais Europos ekspertais, kurie sudaro darbo grupę Rusijos invazijos daromai ekologinei žalai šalinti[3]. Šios darbo grupės tikslai – įvertinti dėl karo padarytą žalą aplinkai, suformuluoti mechanizmus, kaip patraukti Rusiją atsakomybėn ir imtis pastangų atkurti Ukrainos ekologiją.
Šiame susitikime G. Thunberg pasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltą ekologinį chaosą ir tarptautinės reakcijos stoką.
„Ekocidas ir aplinkos naikinimas yra karo forma, kaip tai žino ukrainiečiai ir Rusija. Ir todėl jie sąmoningai taikosi į aplinką ir žmonių pragyvenimo šaltinius bei namus, todėl taip pat naikina gyvybes“, – kalbėjo G. Thunberg[4].
Šis susitikimas Kijeve įvyko netrukus po to, kai birželio 6 d. Rusija sugriovė Kachovkos užtvanką pietinėje Chersono srityje. Tuomet buvo užtvindyti didžiuliai Chersono srities plotai, dėl nelaimės neišvengta ir civilių ukrainiečių aukų, tūkstančiai kitų buvo priversti bėgti.
G. Thunberg – kontraversiškai vertinama asmenybė
Nepaisant savo jauno amžiaus, G. Thunberg vardas yra žinomas bene visame pasaulyje, jai pagyrų nestokoja ir pasaulio lyderiai bei jos bendraamžiai. Tačiau ne visi yra tokie geranoriški jos atžvilgiu. Bėgant metams augo ne tik G. Thunberg gerbėjų, bet ir jos kritikų gretos.
Dalis pastebėjo, kad už G. Thunberg, jos retorikos ir net tokio staigaus išpopuliarėjimo slypi jėgos, kurioms jos išdėstoma kritika ir naratyvas yra parankūs. Kaip teigia Alabamos universiteto Geologijos mokslų katedros docentas daktaras Matthew Wielicki, G. Thunberg „greičiausiai yra nekaltas veidas viešųjų ryšių mašinos, kuri ją naudoja politinei darbotvarkei propaguoti“.
Pasak M. Wielicki, švedų aktyvistės retorika dažnai yra gerokai persūdyta: nors bene plika akimi matome, kad Žemė šyla ir anglies dioksido išmetimas prie to prisideda, tai galimai nesukelia tokios egzistencinės grėsmės kaip nuolat teigia G. Thunberg.
„Man jos tikrai gaila. Nemanau, kad ji suvokė, koks didelis šis dalykas bus. Aišku, ji nenorėjo apie tai kalbėti, bet neatrodo, kad ji tikrai žino, ką pasakyti“, – situaciją, kurioje dabar yra atsidūrusi G. Thunberg apibūdina M. Wielicki.
Kiek aršiau nusiteikę G. Thunberg kritikai teigia, kad nors aktyvistė ir yra tikra mokslo bei faktų šalininkė ir gynėja, ji pati vis dėlto menkai išmano, ką klimato tyrimai iš tikrųjų sako apie visuotinio atšilimo poveikį Žemei.
Tokia nuomone dalinasi ir CO2 koalicijos vykdomasis direktorius Gregoris Raitstounas, kuris pažymi, kad svarstant, kokią įtaką iš tiesų G. Thunberg daro su klimato kaita susijusiems klausimams, jos atsakymai nerodo, kad ji išmano temas, kuriomis nuolat kalba.
„Tai tiesiog juokinga. Užuot kreipęsi į ekspertus, pavyzdžiui, CO2 koalicijos atstovus, jie remiasi neišsilavinusia mergina, kuri nesugeba gerai sujungti sakinių“, – sakė G. Wrightstone’as.
Aplinkosaugos aktyvistė išgarsėjo mokykliniais protestais
G. Thunberg pirmą kartą atkreipė į save dėmesį 2018 m. rugpjūtį, kai ėmė praleidinėti pamokas ir protestuoti prie Švedijos parlamento, reikalaudama imtis ryžtingesnių veiksmų dėl klimato kaitos. Tokie protestas įkvėpė kitus mokinius prisijungti prie jos, ir šie streikai netrukus išplito visame pasaulyje kaip judėjimas „Penktadieniai už ateitį“.
Tuomet G. Thunberg aktyvumas, jos bendraamžių įsitraukimas ir gana įtaigūs pasisakymai atkreipė dėmesį į neatidėliotiną poreikį vyriausybėms ir pavieniams asmenims imtis skubių veiksmų, kad būtų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir sprendžiama klimato krizė.
G. Thunberg populiarėjant, ji kalbėjo daugelyje aukšto lygio renginių, pavyzdžiui, 2019 m. Jungtinių Tautų (JT) aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos ir Pasaulio ekonomikos forume.
Be to, jos pastangos merginai pelnė ir ne vieną apdovanojimą bei pripažinimą, įskaitant 2019 m. žurnalo „Time“ paskelbimą „Metų žmogumi“.
Šių metų gegužės mėnesį ji net buvo apdovanota vieno geriausio Suomijoje Helsinkio universiteto teologijos fakulteto garbės daktarės laipsniu.
Tokia universiteto garbės daktaro laipsnio suteikimo ceremonija yra Suomijos šimtmečius trunkančios jubiliejų ceremonijos, kurios metu apdovanojami asmenys už profesinius ir meninius pasiekimus, dalis. Kiek anksčiau jai buvo paskirtas ir Belgijos Monso universiteto garbės daktarės laipsnis.
