Žmonės nori spontaniškų pažinčių, tačiau vis rečiau išdrįsta žengti pirmą žingsnį
Šiuolaikinės pažintys susiduria su keistu paradoksu: galimybių susisiekti su kitu žmogumi niekada nebuvo tiek daug, tačiau spontaniškai užkalbinti patikusį nepažįstamąjį daugeliui tapo neįprastai sunku. Žurnalistė Meehika Barua leidinio „Time“ skiltyje „Ideas“, kurios tekstą perspausdino „Yahoo Lifestyle“, kelia klausimą, ar flirtas neprarandamas kaip kasdienis socialinis įgūdis.
M. Barua savo išvadą grindžia ne moksliniu eksperimentu, bet asmenine patirtimi, pokalbiais terapijos grupėje ir santykių specialistų komentarais. Pasak jos, skirtingo amžiaus ir skirtingose šalyse gyvenę grupės dalyviai nuolat kartojo tą pačią problemą: žmonės skundžiasi, kad niekas prie jų neprieina, tačiau patys taip pat nenori būti pirmieji.
Tai svarbi išlyga: teiginys, kad „flirtas miršta“, nėra statistiškai įrodytas faktas. Tačiau platesni duomenys rodo panašią kryptį – dalis jaunų suaugusiųjų rečiau susitikinėja, daug vartotojų jaučia pažinčių programėlių nuovargį, o kartu auga susidomėjimas pažintimis gyvai – greitųjų pasimatymų vakarais, vienišių renginiais, sporto klubais ir kitomis erdvėmis, kur žmonės vėl gali susitikti be algoritmo.
Telefonas suteikė laiko apgalvoti kiekvieną žinutę, o gyvas pokalbis tokios apsaugos nepalieka
Didžiausias skirtumas tarp skaitmeninio ir tiesioginio bendravimo yra kontrolė. Rašydamas žinutę žmogus gali ją taisyti, ištrinti, kelias minutes ar valandas galvoti apie atsakymą, pasitarti su draugu ar apskritai neatsakyti. Gyvai tokio saugumo sluoksnio nėra.
Jungtinėje Karalystėje dirbanti terapeutė Victoria Wren M. Barua publikacijoje atkreipia dėmesį, kad žmonės šiandien yra labiau skaitmeniškai susieti nei bet kada, tačiau dėl to gali turėti mažiau spontaniškų pokalbių akis į akį. Priėjus prie žmogaus bare, renginyje ar gatvėje, reikia iš karto perskaityti jo reakciją ir susitaikyti su galimybe, kad susidomėjimas nebus abipusis.
Būtent neapibrėžtumas yra viena pagrindinių flirto savybių. Žvilgsnis, šypsena, humoro kupina pastaba ar komplimentas nėra sutartis pradėti santykius. Tai būdas patikrinti, ar kita pusė atsakys tuo pačiu. Skaitmeninis bendravimas leidžia didelę šios rizikos dalį atidėti, todėl tiesioginis kontaktas gali atrodyti gerokai pavojingesnis, nei objektyviai yra.
Žmonės iš tiesų prastai atpažįsta flirtą – tai parodė ir eksperimentiniai tyrimai
Situacija, kai vienas žmogus flirtuoja, o kitas mano, kad jis tiesiog mandagus, nėra vien šiuolaikinių pažinčių problema. Kanzaso universiteto komunikacijos tyrėjas Jeffrey Hallas su kolegomis dar anksčiau eksperimentiškai tyrė, kaip žmonės atpažįsta romantinį susidomėjimą.
Tyrime nepažįstami vyrai ir moterys trumpai bendravo poromis, o po pokalbio turėjo nurodyti, ar jie patys flirtavo ir ar, jų nuomone, flirtavo partneris. Paaiškėjo, kad žmonės daug tiksliau suprasdavo situaciją tada, kai flirto nebuvo, negu tada, kai pašnekovas iš tiesų mėgino flirtuoti.
Tam yra logiška priežastis. Flirtas dažniausiai veikia būtent todėl, kad yra pakankamai subtilus. Šypsena gali reikšti romantinį susidomėjimą arba paprastą draugiškumą, komplimentas – simpatiją arba mandagumą, o ilgesnis akių kontaktas – susižavėjimą arba tiesiog dėmesingą klausymąsi. Dėl šios dviprasmybės žmogui nereikia iš karto rizikuoti atviru atstūmimu.
Pažinčių programėlės išplėtė pasirinkimą, tačiau kartu pakeitė patį pažinties procesą
Skaitmeninės pažintys jau seniai nebėra nišinė veikla. „Pew Research Center“ duomenimis, maždaug trys iš dešimties JAV suaugusiųjų yra bent kartą naudoję pažinčių svetainę ar programėlę, o tarp jaunesnių suaugusiųjų jų naudojimas yra dar dažnesnis.
Programėlės išsprendė vieną seną problemą – tapo daug lengviau sužinoti, kas apskritai ieško partnerio. Bare, universitete ar darbo vietoje žmogus nežino, ar patikęs asmuo vienišas, ar nori pažinties ir ar apskritai domisi tokio tipo partneriu. Programėlė didelę dalį šios nežinomybės pašalina dar prieš pirmą pokalbį.
Tačiau toks patogumas gali pakeisti pasirinkimo psichologiją. Ekrane kitas žmogus pirmiausia tampa profiliu, kurį galima perbraukti, palyginti su kitu ar palikti vėlesniam laikui. Dėl to atsiranda naujų problemų – nuolatinio pasirinkimo jausmas, „ghostingas“, pokalbiai be realaus susitikimo ir emocinis nuovargis. 2025 metais paskelbtoje JAV apklausoje 78 proc. Z kartos pažinčių programėlių naudotojų nurodė bent kartais jaučiantys jų keliamą emocinį, psichologinį ar fizinį išsekimą.
Pandemija ir skaitmeninė kasdienybė sumažino progų treniruoti paprasčiausius socialinius įgūdžius
Flirtas neegzistuoja atskirai nuo kitų socialinių gebėjimų. Kad žmogus galėtų lengvai užkalbinti patikusį nepažįstamąjį, jis pirmiausia turi būti įpratęs kalbėti su nepažįstamais žmonėmis apskritai – parduotuvėje, kavinėje, universitete, darbe ar viešajame transporte.
M. Barua pastebi, kad telefonas užpildo daugelį situacijų, kurios ankstesnėms kartoms natūraliai sukurdavo trumpus pokalbius. Laukiant draugo restorane, stovint eilėje ar važiuojant viešuoju transportu nebereikia dairytis aplink – galima akimirksniu įsitraukti į žinutes, socialinius tinklus, naujienas ar vaizdo įrašus.
Šią problemą sustiprino ir COVID-19 laikotarpis. Naujausi JAV laiko naudojimo duomenų vertinimai rodo, kad daliai jaunų žmonių tiesioginio bendravimo lygis po pandemijos negrįžo į ankstesnę būklę. 2023 metais maždaug vienas iš dešimties 23–29 metų amerikiečių vidutinę dieną neužfiksavo jokio tiesioginio bendravimo su kitais žmonėmis. Tai nėra vien pažinčių problema – tai platesnis kasdienio socialinio kontakto mažėjimas.
Flirtas nėra sudėtingų frazių rinkinys – svarbiausi yra žvilgsnis, šypsena ir atsakas į kito žmogaus elgesį
Santykių specialistai flirtą apibūdina daug paprasčiau, nei dažnai įsivaizduojama. Tai nebūtinai iš anksto paruošta frazė ar agresyvus bandymas gauti telefono numerį. Flirtas dažniausiai prasideda nuo akių kontakto, šypsenos, humoro, komplimento arba kiek ilgesnio nei įprasta pokalbio.
Svarbiausia jo dalis yra abipusiškumas. Jeigu žmogus atsako šypsena, palaiko pokalbį, pats klausia, artėja ar kitaip rodo susidomėjimą, kontaktas gali tęstis. Jei atsakymai trumpi, žmogus nusisuka, traukiasi ar akivaizdžiai nenori bendrauti, signalas yra priešingas. Flirtas veikia tik tada, kai abi pusės gali lengvai jį tęsti arba nutraukti.
Psichologijos literatūroje minimi būdingi neverbaliniai signalai – šypsena, akių kontaktas, kūno orientavimas į kitą žmogų, pasilenkimas jo kryptimi. Tačiau nė vienas pavienis ženklas savaime neįrodo romantinio susidomėjimo, todėl svarbu vertinti kelių signalų visumą ir jų pasikartojimą.
Pažinčių programėlių nuovargis gali paradoksaliai sugrąžinti flirtą į realų gyvenimą
Pastaruoju metu atsiranda priešinga tendencija: dalis vienišių sąmoningai ieško būdų susipažinti ne per ekraną. JAV renginių platformų duomenys rodo, kad vienišiams skirti gyvi renginiai nuo 2022 iki 2025 metų išaugo maždaug dvigubai. Atsiranda specialūs vakarėliai, greitieji pasimatymai, bendros vakarienės, sporto ir pomėgių grupės.
Tai nereiškia, kad pažinčių programėlės išnyks. Jos išlieka patogiu būdu susitikti žmonėms, kurie kitu atveju galbūt niekada nesusidurtų. Tačiau matomas noras susigrąžinti dalį to, ko algoritmas negali visiškai atkartoti – balso tembrą, spontanišką humorą, akių kontaktą, kūno kalbą ir momentinę tarpusavio reakciją.
M. Barua pati pabandė paprastą eksperimentą: viešajame transporte nebeslėpti dėmesio ausinėse ir telefone, dažniau dairytis aplink, šypsotis ir užmegzti akių kontaktą. Vienas toks epizodas paplūdimyje baigėsi ne romanu, o trumpu pokalbiu su nepažįstamu vyru. Tačiau jos išvada buvo paprastesnė – gebėjimas flirtuoti nepradingo. Jis, kaip ir kiti socialiniai įgūdžiai, pirmiausia nyksta tada, kai jo nepraktikuojame.
Šaltiniai
Yahoo Lifestyle / TIME. (2026). Flirting Is a Lost Art. https://www.yahoo.com/lifestyle/articles/flirting-lost-art-100004612.html
TIME. (2026). Flirting Is a Lost Art. https://time.com/article/2026/08/13/flirting-is-a-lost-art/
American Psychological Association. (2026). Love and algorithms: The future of dating apps. https://www.apa.org/news/podcasts/speaking-of-psychology/dating-apps
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai nagrinėja flirtavimo temą ir jos pokyčius šiuolaikiniame pasaulyje, todėl jis yra aktualus ir įdomus lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia aktualią temą ir informaciją apie flirtą, remiasi tiksliais pastebėjimais apie socialinį bendravimą. Jame nėra dezinformacijos ar manipuliacijos, todėl jis atitinka etikos standartus.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja socialinių įgūdžių, ypač flirto, nykimo tendencijas, kurios yra svarbios šiuolaikinėje skaitmeninėje visuomenėje. Tai gali sudominti Lietuvos auditoriją, ypač jaunimą, kuris dažnai susiduria su šiais iššūkiais.
Straipsnis nagrinėja aktualią temą apie socialinius įgūdžius ir jų pokyčius skaitmeniniame amžiuje, suteikdamas skaitytojams naudingų patarimų ir įžvalgų, kaip pagerinti savo flirto įgūdžius.
Straipsnis pateikia naudingą informaciją apie flirtą ir socialinius įgūdžius, neskatindamas nepagrįsto nerimo. Jis skatina žmones tobulinti savo bendravimo įgūdžius, kas yra psichologiškai saugu.
