Geros technologijos neužtenka – ją turi suprasti rinka
Net pažangiausia technologija gali likti nepastebėta, jei jos kūrėjai nesugeba paaiškinti, kodėl ji reikalinga. Konkurencingoje rinkoje vis daugiau lemia gebėjimas aiškiai pristatyti produkto vertę, pasiekti tinkamus žmones ir pelnyti jų pasitikėjimą, todėl komunikacija tampa svarbia inovacijos kelio nuo idėjos iki rinkos dalimi.
Tai savo profesinėje veikloje patyrė ir VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto magistrantūros absolventai Andrius Misiūnas bei Jurga Buzytė. Jų patirtys rodo, kad komunikacijos žinios technologijų pasaulyje reikalingos ne tik komunikacijos specialistams, bet ir tiems, kurie kuria verslą, vysto produktus ar ieško naujų rinkų[1].
Technologijų bendrovėse „Tesonet“, „Nord Security“ ir „NanoAvionics“ dirbęs A. Misiūnas Inovacijų ir technologijų komunikacijos magistrantūros studijas pasirinko norėdamas geriau suprasti, kaip technologiją ne tik sukurti, bet ir sėkmingai pristatyti rinkai. Studijų metu įgytos tinklaveikos žinios ir magistro darbe nagrinėtas pasitikėjimo kūrimas „LinkedIn“ platformoje prisidėjo prie jo dabartinio verslo idėjos.
Šiandien A. Misiūnas vadovauja „PluralSales“, padedančiai technologijų įmonėms pasiekti potencialius klientus ir partnerius. Jo patirtis parodė, kad technologijų versle svarbios ne vien produkto savybės – klientui reikia suprasti jo vertę ir pasitikėti žmonėmis, kurie tą produktą kuria.
Po dviejų dešimtmečių profesijoje – vėl į auditoriją
„Northtown Vilnius“ projektų vadovės J. Buzytės kelias į magistrantūrą buvo kitoks. Komunikacijos srityje ji dirba jau apie 20 metų, tačiau sukaupta patirtis nesumažino noro mokytis ir iš naujo pažvelgti į savo profesiją.
Kūrybos visuomenės komunikacijos magistrantūros studijas ji pasirinko ne dėl diplomo, o norėdama papildyti praktinę patirtį naujomis žiniomis. Studijos suteikė galimybę daugiau dėmesio skirti vertybiniams ir filosofiniams komunikacijos aspektams, kuriems intensyvioje kasdienėje veikloje ne visuomet lieka laiko.
Šie klausimai tampa vis aktualesni ir dėl besikeičiančių auditorijų. Nors šiandien organizacijos turi daugybę skaitmeninių kanalų ir analitinių priemonių, žmonių dėmesį išlaikyti nėra paprasčiau. Informacijos kiekis didžiulis, auditorijos greitai reaguoja ir keičia savo pasirinkimus, todėl komunikaciją planuojantiems žmonėms tenka vis didesnė atsakomybė.
Komunikacija prasideda dar prieš sukuriant produktą
Dirbdama su inovatyviais verslais J. Buzytė pastebi, kad technologijų komunikacija neretai vis dar suprantama kaip jau sukurto produkto viešinimas, darbas su žiniasklaida ar investuotojų paieška. Tačiau iš tiesų ji prasideda gerokai anksčiau – dar tuomet, kai idėja tik tikrinama ir ieškoma jos vietos rinkoje.
Kūrėjams nuo pat pradžių reikia suprasti, kokią problemą jų sprendimas išspręs, kam jis bus reikalingas ir kuo skirsis nuo jau egzistuojančių alternatyvų. Aiškiai atsakyti į šiuos klausimus svarbu kalbantis ne tik su būsimais klientais, bet ir su komandos nariais, partneriais, ekspertais ar investuotojais.
Bendravimas su šiomis auditorijomis kartu leidžia patikrinti pačią verslo idėją. Grįžtamasis ryšys gali parodyti, kad rinkai reikia kiek kitokio produkto, kad jau egzistuoja patrauklesnių alternatyvų arba kad pirminę koncepciją verta koreguoti. Tokiu atveju komunikacija tampa ne tik būdu pristatyti inovaciją, bet ir priemone ją tobulinti dar prieš investuojant daugiau laiko bei išteklių.
Sėkmę lemia gebėjimas technologiją priartinti prie žmogaus
A. Misiūno ir J. Buzytės patirtys susijungia ties viena mintimi – technologinis pranašumas savaime negarantuoja, kad produktas atras savo auditoriją. Rinkoje, kurioje naujų sprendimų nuolat daugėja, žmonėms reikia greitai suprasti, kuo konkreti inovacija jiems naudinga ir kodėl verta rinktis būtent ją.
Todėl komunikacijos gebėjimai tampa aktualūs ne tik tiems, kurių pareigose yra žodis „komunikacija“. Jie reikalingi technologijų kūrėjams, verslininkams, pardavimų ir rinkodaros specialistams bei visiems, kuriems tenka sudėtingą technologinę idėją paversti aiškia ir suprantama verte.
Galiausiai rinkoje konkuruoja ne vien technologijos, bet ir gebėjimas apie jas kalbėti. Produktas gali būti pažangus, tačiau jo sėkmė priklausys ir nuo to, ar kūrėjams pavyks būti suprastiems, išgirsti savo auditoriją ir pelnyti jos pasitikėjimą.
