<h2>Stovėti ant vienos kojos yra didžiulis evoliucinis pranašumas </h2>
<p>Sveikus rausvos spalvos flamingus dažnai galima pastebėti gyvenančius dideliuose būriuose bei grakščiai stovinčius ant vienos kojos. Tačiau kuomet jie maitinasi, maudosi ar juda, stovi ant dviejų kojų. Taigi, pastaruosius galima rasti ir vienoje, ir kitoje pozicijoje (žinoma, ne vienu metu)[1].</p>
<p>Ne paslaptis, jog flamingas yra gracingas atogrąžų paukštis su ilgomis kojomis ir kone ikonine iš kitų gyvūnų išsiskiriančia poza. Būtent todėl daugelis biologų yra kiek suglumę, kadangi kai kurie kiti ilgakojai paukščiai, pavyzdžiui, gandrai, užsiimantys panašia „praktika“, neturi įpročio stovėti ant vienos kojos, dėl ko manoma, kad tai tikriausiai yra prisitaikymo aspektas, suteikiantis didžiulį pranašumą: galimybę išvengti pernelyg didelių šilumos nuostolių.</p>
<p>Iš visų gamtos stebuklų, būdingų išimtinai Žemės planetai, gyvų mūsų pasaulio būtybių – augalų, grybų bei gyvūnų – įvairovė yra bene pati fantastiškiausia: nuo jūros ir sausumos iki oro – visur netrūksta stebuklų, kuriais galima stebėtis. Kitaip tariant, Žemėje klestinčių organizmų kintamumas yra didžiulis, bet džiugu, kad yra būdai, kaipgi suprasti ekologinėje nišoje esančių būtybių santykį, atspindintį, kaip jos yra fiziškai prisitaikiusios.</p>
<p>Žvelgiant iš fizinės perspektyvos, flamingai yra gana neįprasti: nuo ilgų liesų kojų ir išskirtinės rausvos spalvos iki lanksčių kaklų bei keistai proporcingų snapelių – nėra daug kitų panašių į juos gyvūnų. Tačiau šie tikriausiai geriausiai žinomi dėl keisto elgesio, apimančio stovėseną. Be abejo, tam yra mokslinė priežastis, bet ji, kaip sužinosime kiek vėliau, yra pagrįsta fizika, o ne biologija.</p>
<h2>Jeigu flamingų dietoje trūksta pigmento, jie būna blyškesni</h2>
<p>Įsivaizduokite, kad esate flamingas. Jūs keliaujate kaip kaimenės dalis, kad apsisaugotumėte. Tuo tarpu jūsų liesos kojos puikiai tinka stovėti vandenyje tiek giliai, kiek kojos yra ilgos, išlaikant kūną sausą bei šiltą, kol ilgas, lankstus kaklas bei gana keistas snapelis – kai apatinė dalis yra ilgesnė ir storesnė už viršutinę – yra labai gerai pritaikyti maitintis vėžiagyviais, lervomis, mažomis žuvimis ir kitomis panašaus dydžio būtybėmis[2]. Galiausiai kai seklumose pritrūks maisto, išliksite būtent jūs, – tie, kurie gali maitintis, drumsti vandenį ir kasti snapu.</p>
<p>Tiesa, kalbant apie šių paukščių spalvą, kuri yra ganėtinai neįprasta, pastaroji tokia yra ne dėl kokių nors jai būdingų pigmentų, o dėl to, kad vėžiagyviai ir dumbliai, kuriuos valgo flamingai – pagrindiniai jų mitybos elementai – turi daug karotinoidų pigmentų.</p>
<p>Derėtų paminėti ir tai, jog šie gyvūnai yra nepaprastai socialūs, todėl vienam iš jų pajudėjus į vandenį, netrukus paseks kiti. Be to, jie, kaip žinia, yra puikūs plaukikai, gebantys pasiekti vietas, kur galėtų stovėti ir maitintis.</p>
<p>Paukščiai taip pat dalyvauja sudėtingose kolektyvinėse demonstracijose, kur šimtai ar net tūkstančiai flamingų gali koordinuoti sparnų pasisveikinimo, sukimo ir žygiavimo judesius. Ir kai jie maudosi, tai paprastai daro tik sekliame gėlame vandenyje – panardina visą savo kūną, trokšdami sušlapti nuo galvos iki kojų.</p>
<p>Kita vertus, nepažįstamam stebėtojui gali atrodyti, kad besimaudantis flamingas patiria didžiulę nelaimę – juk jis praktiškai visą laiką praleidžia vandenyje ant vienos kojos – tačiau tai, ką daugelis flamingų daro daugiau nei valandą per dieną, tiesiog rodo, jog jie yra „suinteresuoti“ kuo lėčiau prarasti savo kūno šilumą, dargi tyrinėdami vandenis bei ieškodami galimų maisto šaltinių. Tiesą sakant, toks procesas atspindi termodinamikos ir šilumos perdavimo mokslą, ir tai yra kažkas, ką jūs tikriausiai patyrėte patys, jei kada nors karštą vasaros dieną mirkote baseine.</p>
<p>Galų gale, kaip ir visi žinduoliai, žmonės bei flamingai yra šiltakraujai, na, o jų kūno temperatūra ramybės būsenoje yra aukštesnė nei aplinkoje net esant gana ekstremalioms sąlygoms, dėl ko būtina tai reguliuoti[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/arvind-telkar-ebp1gfwno1a-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Flamingas, išmokęs stovėti ant vienos kojos, turės daugiau galimybių evoliucinei sėkmei ir išlikimui</h2>
<p>Įdomu tai, kad šie paukščiai gali būti nepakankamai protingi, jog žinotų, kaip svarbu stovėti ant vienos kojos vandenyje, bet ne tiek daug sausumoje; vietoj to atrodo, kad pastarieji elgiasi nepaisydami aplinkos. Ir, kiek gali pasakyti mokslininkai, iš esmės nėra įpročio stovėti ant vienos kojos; veikiau tai elgesys, kurį jų motinos perduoda savo palikuonims, kai juos augina.</p>
<p>Jauni flamingai beveik iš karto pradeda mokytis tinkamo flamingams elgesio iš pulko suaugusiųjų (nuo pat ankstyviausių flamingo gyvenimo etapų iš kartos į kartą perduodamas tam tikras elgesys, pavyzdžiui, maudymasis, šokiai bei stovėjimas ant vienos kojos).</p>
<p>Nepaisant to, flamingų laimei, laikas, kurį jie praleidžia ant vienos kojos, kai tai nėra ypač naudinga (tarkim, sausoje žemėje), taip pat nėra kliūtis jų sėkmei, mat galbūt jiems yra prasminga tai daryti, tačiau mes to nesuvokiame; gal vis dėlto tai yra optimali balansavimo praktika.</p>
<p>Galų gale, esti įspūdingas tikrovės aspektas, teigiantis, jog galima suprasti tam tikrus elgesio niuansus tiesiog suvokiant fiziką, kuri valdo kiekvieno šiltakraujo gyvūno biologiją. Ir nors evoliuciją daugiausia lemia paveldėti bruožai, kartais įgytas konkretaus elgesio motyvas taip pat gali turėti įtakos išgyvenimui.</p>
<p>Žinoma, kalbant apie flamingus, stovinčius ant vienos kojos, genetika visiškai nepadės išspręsti minėto galvosūkio. Bet šiek tiek fizikos greičiausiai ilgainiui nuves mus iki ištakų.</p>
