Filosofija gali padėti mums užmegzti ryšį net ir esant psichozei

Psichinių sutrikimų interpretavimas
Filosofija gali padėti mums užmegzti ryšį net ir esant psichozei. Joshua Coleman/Unsplash nuotrauka.

<h2>Įsitikinimai gali radikaliai skirtis nuo to, kas yra žinoma kaip tikrovė</h2>
<p>Sekmadienio rytas: jūs pabundate nuo grojaraščio, nustatyto kaip žadintuvas, garso. Užuot snaudę dar kelias papildomas minutes, staiga suprantate, jog šiandien jaučiatės kitaip. Iš pradžių negalite paaiškinti, kas negerai, tačiau nejučia imate pastebėti, kad dainų tekstai yra apie jus.</p>
<p>Tiesa, ne tik galite juos susieti su savimi, bet už dainų žodžių dar slypi ir suasmeninti pranešimai. Žinoma, ketinate tai atmesti kaip apsnūdusių smegenų trikdžius, bet ilgainiui pastebite, jog girdite ir kaimynų, vaizduotėje atrodančių it už virvučių tampomos marionetės, balsus, tokius aiškius, tarsi jie būtų visai šalia.</p>
<p>Kai iki tol neregėtas vidinis diskomfortas pradeda įsibėgėti, susiruošiate eiti į savo sodą, tikėdamiesi, jog grynas oras nuleis jus ant žemės. Galiausiai prigulate ant žolės ir pamatote šiukšlę, panašėjančią į kulką. Ir šis reginys yra lyg proto katalizatorius, baigiantis dėlionę: kol muzikos pranešimai byloja, kad esate ypatingos misijos dalis, kulka yra įspėjimas apie tuos, kurie nori jums pakenkti. Kita vertus, galbūt tai ženklas, jog buvote išrinktas gelbėti pasaulį nuo sekančios pandemijos bangos?</p>
<p>Bet kokiu atveju, atrodo, kad aplinkiniai negali suvokti to, ką manote esant tiesa (galbūt neatrodytų taip neįtikėtina, jei jie žinotų tai, ką „žinote“ jūs), todėl gali būti, jog psichikos sveikatos paslaugos yra tai, ko jums reikia.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/bradley-pisney-kap8iazb5si-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Daug kur nenaudojami jokie teisiniai įgaliojimai gydyti pažeidžiamus asmenis prieš jų valią</h2>
<p>Nepaisant daugybės teigiamų sąveikos psichikos sveikatos paslaugų srityje pavyzdžių, minėta situacija, kaip žinia, nėra neįprasta[1].</p>
<p>Ne paslaptis, jog Anglijoje jau daugelį metų daugėja priverstinio sulaikymo dėl psichikos ligų atvejų, dėl ko galiausiai buvo padaryta išvada, kad tam tikros etninės grupės, taip pat autistai ir asmenys su intelekto negalia šiose situacijose buvo ypač nepalankioje padėtyje. Be to, buvo pateiktas aiškus su pokyčiais susijęs pasiūlymas, kuomet buvo nustatyta, jog paciento balsas neva yra prarandamas vykstant pasenusiems procesams, konstatuojamiems kaip „absoliuti neteisybė“.</p>
<p>Tarkim, daugelis pacientų praneša, kad juos niekina, netiki arba nekreipia jokio dėmesio, na, o juos slaugantys asmenys pastaruosius dargi smerkia bei elgiasi pernelyg paternalistiškai.</p>
<p>Ir štai, „Episteminė neteisybė“ savo ruožtu yra iš filosofinės literatūros pasiskolinta sąvoka, kurią sukūrė Miranda Fricker[2]. Ši neteisybės forma pasireiškia tada, kai asmuo yra diskredituojamas kaip žmogus, turintis pagrįstų žinių, susijusių su jo socialine tapatybe (tai gali būti lytis, rasė, socialinė bei ekonominė padėtis arba fizinės savybės).</p>
<p>Negana to, minėta sąvoka taip pat buvo pritaikyta psichikos sveikatos tyrimuose, siekiant apibūdinti patirtį sąveikaujant su psichikos sveikatos sistema, ypatingai tais atvejais, kai žmogus yra neišgirstas; kai kone viskas, kas yra daroma arba sakoma, laikoma ligos pasekme, ir skirstoma į kategorijas, – klausimai, rūpesčiai bei mintys tiesiog atskiriami nuo prasmingo pokalbio, padengiant diagnozės šydu, per kurį paciento elgesys, deja, yra interpretuojamas vienpusiškai.</p>
<p>Grįžtant prie istorijos pradžioje, tarkime, kad konsultacijos metu „veikėjas“ išreiškia susirūpinimą dėl vieno iš kaimynų smurto prieš giminaitį. Jo susirūpinimas, ko gero, bus atmestas, „nurašant“ paranojiškiems kliedesiams. Tačiau vėliau visgi paaiškėja, jog žmogaus įsitikinimai apie prievartą yra faktiškai tikslūs.</p>
<p>Šiuo atveju išankstinė prielaida buvo išplėsta į bendrą asmens vaizdą, kas lėmė episteminę neteisybę (kai buvo paneigtas gebėjimas kompetentingai perduoti žinias), dėl ko žala atsirado uždelsto tyrimo pagrindu.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/josh-hild-jdtdvf6fdus-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Fenomenologija siekia suprasti subjektyvią patirtį be išankstinių nuostatų</h2>
<p>Taigi, fenomenologijos metodas, kuriuo siekiama aprašyti žmogaus sąmonės turinį ir atskleisti jame esančių fenomenų (reiškinių) esmes, leidžia perprasti tam tikrų psichologinių sutrikimų turinčio asmens gyvenimą bei jo interpretavimą, siekiant apsaugoti jį nuo izoliavimo ir beviltiškumo[3].</p>
<p>Nepaisant to, įvairūs visuomenės stereotipai gali daryti įtaką mums to nė nesuvokiant, dėl ko tokie žmonės neretai susieja „psichozės“ sąvoką su „liga“, „beprotybe“, „neracionalumu“ bei milžiniška „disfunkcija“, jausdami gėdą bei atstūmimą. (Tai gali būti žala, atsirandanti, kai asmuo bando suderinti savo paties supratimą su kitų primestu sunkumų paaiškinimu.)</p>
<p>Ir štai, filosofinės koncepcijos yra išties vertingos, kadangi jos padeda kruopščiai ištirti itin svarbius skirtingų grupių bendravimo aspektus subjektyvios patirties atžvilgiu, suteikdamos daugybę įrankių, leidžiančių iš naujo išnagrinėti mūsų prioritetus psichinės sveikatos srityje.</p>
<p>Kitaip tariant, taikant neįprastus išgyvenimus (pavyzdžiui, kliedesius) psichikos sveikatos srityje, fenomenologija siekia suprasti subjektyvią patirtį be išankstinių nuostatų. Žinoma, vien individualių pastangų nepakaks, kad būtų pašalinta atitinkama struktūrinė nelygybė visuomenėje, tačiau fenomenologiškai pagrįstas požiūris į gydymą gali sudaryti palankų ratą, kuriame gydytojų požiūris leis geriau prisitaikyti prie pacientų patirties, skatinant bendradarbiauti.</p>
<p>Galų gale, galbūt gebėjimas įveikti atskirtį tarp žmonių, turinčių skirtingus įsitikinimus ir patirtį, yra įgūdis, kurį visiems reikia lavinti. (Tai nebūtinai reiškia klaidingo suvokimo propagavimą, o veikiau pabrėžia atviro požiūrio į patirtinę kilmę ir funkciją, prasmę.)</p>