Nežinomai sportininkei K. Dūdaitei – tautiečių dėmesys: marškinėliai lėmė populiarumą?

Iki tol nežinoma sportininkė suspindo žurnale „Žmonės“

Tęsiant marškinėlių su skambiu užrašu istoriją, dalis tautiečių nerimsta: nejaugi niekam nežinoma sportininkė taps garsia?

Dėl žinutės Rusijai iš pasaulio čempionato diskvalifikuotą Korneliją Dūdaitę šturmuoja paparai, čiumpant pastarąją už marškinėlių atlapų. Juos sportininkė galiausiai padovanojo Nacionaliniam muziejui^[1][2]. Gruodžio 17 dieną padovanodama marškinėlius, ji tokiu būdu teigia įamžinusi savo pilietinę poziciją ir pozicionuojamą solidarumą su Ukraina. Perduodama eksponatą, Dūdaitė džiaugėsi, kad Lietuvos nacionalinis muziejus pasiūlė marškinėlius saugoti.

„Kai pasakė, kad į muziejų, supratau, kad taip ir reikia. Muziejuje šie marškinėliai bus vertingi visiems. Šią viešumo dozę noriu išnaudoti tam, kad priminčiau žmonėms, jog reikia daryti gerus darbus. Savigarbą labai greitai galima sutrypti, jei leidi ją sutrypti. Manau, kad drąsa reikalinga ne pačiam veiksmui atlikti, o vėliau prisiimti savo veiksmo pasekmes. Džiugu, kad muziejus tokias istorijas puoselėja“, – džiūgavo K. Dūdaitė.

Žinoma, kad muziejus renka bei saugo ir su Lietuvos žmonių parama Ukrainai susijusius eksponatus. Praėjusių metų vasarą muziejaus kolekciją papildė Ukrainos vėliava iš Bachmuto, kurią per 17 dienų į Vilnių iš Kyjivo atnešė bėgikai.

Kornelija tikina, jog užsivilkti marškinėlius ją paskatino varžybų organizatorių aplaidumas. Prieš tai analogiškus marškinėlius dėvėjo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Taigi, nežinia, ar dėl to, kad išdrįso pasakyti tai, ką galvoja, ar dėl sportinių pasiekimų – iki tol nežinoma sportininkė jau spėjo atsidurti žurnale „Žmonės“. Tačiau svarstoma, esą raudoną kilimą į populiarumo Everestą vis tik nutiesė ne kas kitas, tačiau pastarosios pasisakymas.

K. Dūdaitė lietuvius ragina imtis veiksmų 

Lietuvos rinktinės atstovė ne tik dalija interviu, mušdama kai kurių įžymybių populiarumo rekordus, tačiau taip pat dalijasi pamąstymais socialiniame tinkle „Facebook“. 

Kornelija reiškia padėką lietuviams, kurie ją palaiko. Įraše ji pabrėžia savigarbos svarbą. Tuo tarpu kiekvieno sušaudyto partizano kraujo auką įvardija siekiamybe. Užrašu ant marškinėlių ji neva iliustruoja laisvės svarbą. Tiesa, ji neskatina griebtis ginklų, tačiau savo prakalba ragina imtis veiksmų, nesėdint sudėjus rankų.

Sportininkė turi ir kitų tikslų, apie kuriuos yra linkusi prabilti.

Ji ragina aukoti ne tik Ukrainos paramos organizacijai, bet ir paremti Maltiečius, gyvūnų prieglaudas bei rūpintis savo artimaisiais. Šie pamąstymai sulaukia nemažai komentarų internetinėje erdvėje. Nors žinutę prieš Rusiją pasiuntusi lietuvė buvo pašalinta iš funkcinio sporto čempionato, pastarajai, regis, atsivėrė kitos durys – vargiai susijusios su sportiniais pasiekimais. 

Funkciniam sportui priskiriamas net ir grindų siurbimas?

K. Dūdaitė – Lietuvos funkcinio sporto atletė. Tačiau dalis tautiečių teigia iki šio įvykio apie pastarąją negirdėję. Į ją dėmesį atkreipė tik šiai išreiškus savo poziciją. Iš tiesų, ar kas nors žinojote, kad yra tokia sporto šaka kaip funkcinis sportas?

Kalbama, esą funkcinis sportas yra fizinio aktyvumo forma, orientuota į funkcinius kūno judesius, stiprinančius viso kūno raumenų grupes, gerinančius ištvermę, lankstumą, pusiausvyrą bei koordinaciją. Skirtingai nuo tradicinės jėgos treniruotės, kuri dažnai susitelkia į atskirų raumenų grupių stiprinimą, funkcinis sportas imituoja realius kasdienius judesius ir yra skirtas didinti bendrą fizinį pajėgumą. 

Gali būti, jog tam, kad būtumėte priskirtas šiai sporto šakai, šmaikščiai tariant, jums užtektų lieti prakaitą prie indaplovės, gaudyti tarakonus ar rankomis skalbti lovos užtiesalus. Šiame sporte pagrindinis dėmesys skiriamas viso kūno judesiams, kurie imituoja realų gyvenimą – pavyzdžiui, daikto kėlimą nuo grindų, trauką, stūmimą, šuolį ir sukimosi judesius. Tokios treniruotės dažnai būna didelio intensyvumo ir susideda iš trumpų treniruočių intervalų su trumpomis pertraukomis.

Regis, šis sportas tinka kiekvienam iš mūsų – ir sportininkams, ir kariams, ir ugniagesiams, ir policijos pareigūnams, ir čeburekų lipdytojams. Skirtingai nuo jėgos sporto arba ištvermės treniruočių, funkcinis sportas, kaip manoma, apima net ir šuns šukavimą ar tešlos minkymą. Na, o jei nepasiseka šioje srityje, visuomet galima rėžti prakalbą…

Funkcinio sporto bendruomenė, kaip teigiama, yra neatsiejama nuo Funkcinio sporto federacijos. Lietuvoje Federacija įkurta 2020 metais.

K. Dūdaitės teigimu, tai paskutinės jos varžybos su Lietuvos funkcinio sporto federacija. 

Sekantis žingsnis – Kornelijai atiteksiantis valstybinis apdovanojimas iš prezidento rankų?

Socialiniuose tinkluose diskutuojama, esą šiame komfortiškame pasaulyje reikia vertinti drąsų, principingą žmogų, reiškiantį savo nuomonę. Kita vertus, iš Vengrijos grįžusi Kornelija teigia sulaukianti ir kitokių komentarų – vienas iš tokių, tai palinkėjimas numirti^[3]. Skeptiškai ją vertinantys žmonės svarsto: nejaugi sekantis žingsnis – tai Kornelijai atiteksiantis valstybinis apdovanojimas tiesiai iš prezidento rankų?

Skelbiama, jog Dūdaitė 2022 m. tapo Lietuvos funkcinio sporto čempione amžiaus grupėje nuo 30 iki 35 metų ^[4]. 2023 m. ji taip pat dalyvavo „Hyrox Pro“ varžybose Varšuvoje, kur moterų mėgėjų kategorijoje užėmė trečiąją vietą tarp 67 dalyvių, trasą ir rungtis įveikusi per 1 val. 14 min. 41 sek^[5]. 2024 m. liepos mėn. K. Dūdaitė ruošėsi dalyvauti Europos meistrų funkcinio sporto čempionate Druskininkuose, išreikšdama ambiciją siekti aukščiausių rezultatų. Paskutinis pasirodymas – Budapešte vykusiame pasaulio funkcinio sporto čempionate.

Vis dėlto, nors pasiekimų sąrašas iš pažiūros rodosi nemenkas, nemaža dalis lietuvių apie sportininkę sužinojo tik šiai prabilus.