Dozė vakcinos į mūsų organizmus galės patekti per salotas ar mėsos kepsnį
Į vakcinaciją kritiškai žvelgiančių žmonių bendruomenėse pastaruoju metu paplito nauja teorija, kuri, kaip baiminamasi, gali tapti realybe jau netolimoje ateityje.
„TikTok’e“, „Instagram“ bei kitose socialinių tinklų platformose plačiai paplito vaizdo įrašas, kuriame keliamas klausimas dėl to, ar JAV populiaraus prekybos tinklo „Whole Foods“ klientai yra nesąmoningai skiepijami mRNA vakcina nuo koronaviruso. Tai neva daroma per vakcina „užkrėstus“ maisto produktus, pavyzdžiui, mėsą ar daržoves[1].
Socialiniuose tinkluose netruko kilti aktyvios diskusijos šia tema. Vieni teigė, kad neskiepyti žmonės tokiais likti galės neilgai, nes net parduotuvėse perkamų maisto produktų sudėtyje bus mRNA vakcinos dozė.
Kiti kalbėjo apie tai, kad jau šiais metais visiems JAV fermų gyvuliams bus suleidžiama COVID-19 vakcina, o tai reikš, kad skiepas, nors ir netiesiogiai, pateks ir į to nepageidaujančio asmens organizmą.
Įrodymų, kad mRNA vakcina jau iš tiesų yra įleidžiama į maisto produktus ar ja yra skiepijami visi mėsiniai gyvuliai kol kas stinga. Tačiau, nors ši teorija daliai žmonių gali atrodyti sunkiai tikėtina, visiškai jos atmesti galbūt ir negalima: juk ne viena ankstesnė, konspiracine laikyta teorija, per pastaruosius metus tapo realybe.
JAV ekspertai ramina visuomenę: mRNA daržovėse nėra, mėsiniai gyvuliai nuo COVID-19 skiepijami nėra
Socialiniuose tinkluose sparčiai išplitusiuose vaizdo įrašuose apie buvo rodomas vienas iš Naujajame Džersyje įsikūrusios „AeroFarms“, vertikalaus ūkininkavimo bendrovės, kuri augina lapinius žalumynus, įkūrėjų. Kitame įraše buvo kalbama apie „AeroFarms“ įkūrėjo Davido Rosenbergo ankstyvuosius tyrimus, susijusius su baltymų, kurie teoriškai galėtų būti naudojami valgomoms vakcinoms gaminti, išgavimu[2].
Tačiau šia tema susidomėjus plačiajai auditorijai, dabar vienas iš „AeroFarms“ įkūrėjų ir vyriausiasis rinkodaros pareigūnų Marcas Oshima teigia, kad paplitę vaizdo įrašai nėra teisingi, o ir D. Rosenbergo anksčiau aptarinėta mokslinių tyrimų iniciatyva jau nebeveikia, tebuvo bendrovės mokslinių tyrimų ir plėtros padalinio dalis ir buvo atskirta nuo komercinių produktų. Pabrėžta ir tai, kad mokslinių tyrimų ir komercinių produktų ūkiai yra atskiros erdvės.
Nuraminti išsigandusius amerikiečius suskubo ir JAV žemės ūkio departamento atstovė spaudai Marissa Perry, kuri teigia, kad COVID-19 mRNA ar kitos vakcinos, kurios į žmogaus organizmą tariamai patektų per mėsą ar daržoves, turi būti skirtos gyvuliams arba augalams, tačiau šia prasme, jos dar net nėra licencijuotos.
JAV žemės ūkio departamento atstovė taip pat pažymėjo, kad departamento Gyvūnų ir augalų sveikatos inspekcijos tarnyba nėra patvirtinusi ir neturi jokių bandomųjų vakcinų, skirtų skiepyti mėsinius gyvulius nuo COVID-19.
Nacionalinė galvijų augintojų asociacija taip pat pabrėžė, kad JAV galvijams nenaudojamos jokios mRNA vakcinos nuo bet kokios ligos. O galiausiai, patys ūkininkai pasirenka, kokiomis vakcinomis skiepyti savo gyvulius, jei iš viso renkasi tai daryti.
Jau egzistuoja „valgomos“ vakcinos nuo choleros
Nors dabar informacija apie mRNA vakcinas maiste yra neigiama, tai nereiškia, kad „valgomos“ vakcinos tėra kažkoks pramanas ar fantazija. Manoma, kad netolimoje ateityje, vakcinos dozė nuo daugelio ligų gali būti parengta taip, kad į žmogaus organizmą pateks mums valgant.
Teoriškai, tai tikrai įmanoma ir apie tai net buvo kalbėta. Praktiškai, tai jau veikia. Tiesa, žymiai mažesniu mastu nei galime manyti. Pavyzdžiui, Jemene, Bangladeše ir daugelyje kitų Azijos ir Afrikos šalių vis dar aktyviai plinta cholera.
Iš tiesų, kasmet visame pasaulyje cholera sukelia maždaug 1,3-4 mln. susirgimų ir nusineša nuo 21 iki 143 tūkst. žmonių gyvybių. Tai baisi liga, galinti žmogų nužudyti vos per kelias valandas nuo užsikrėtimo. Tačiau ligą stabdyti galima vakcinomis, o imunologas Hiroshi Kiyono ir jo komanda iš Tokijo universiteto tikisi, kad jau netrukus galės pristatyti „valgomą“ vakciną nuo choleros iš ryžių[3].
Net ir dabar naudojamos choleros vakcinos dažniausiai yra vartojamos per burną: labiausiai paplitusios geriamosios yra skiriamos dviem dozėmis ir gaminamos iš gyvūnų arba vabzdžių ląstelių, kurios yra užkrėstos susilpnintomis choleros bakterijomis.
Šios choleros vakcinos suteikia vidutinę apsaugą, tačiau ji gana greitai išnyksta. Taip pat gali kilti problemų dėl vakcinų laikymo. Tačiau imunologas H. Kiyono ir jo kolegos iš Tokijo universiteto dabar kuria naują, augalinės kilmės choleros vakciną, pavadintą „MucoRice-CTB“.
Tyrėjai genetiškai modifikuoja ryžius taip, kad juose būtų nekenksminga choleros toksino dalis. Ryžiai sutrinami į miltelius, sumaišomi su fiziologiniu tirpalu ir išgeriami. Taip gleivinės imuninė sistema išmoksta atpažinti choleros toksiną.
O dar 2021 m. iš tiesų buvo skelbta, kad Kalifornijos Riversaido universiteto (UCR) mokslininkai tiria, ar galima valgomus augalus, pavyzdžiui, salotas, paversti mRNA vakcina. Jei tai būtų padaryta, augalines mRNA vakcinas būtų galima tiesiog suvalgyti[4].
Tai buvo ankstesnės, 2012 m. pradėtos diskusijos tęsinys. Tuomet, naudojant bulves, ryžius ir bananus kaip vakcinos medžiagas, buvo sukurtos eksperimentinės valgomosios vakcinos, apsaugančios nuo viduriavimo ligų.
„Valgomų“ vakcinų patvirtinimas gali užtrukti
Kita vertus, „valgomųjų“ vakcinų kūrimas ir teisinis patvirtinimas gali būti sudėtingas procesas, nes jis apima ir vakcinų, ir maisto produktų reglamentus. Susirūpinimą kelia ir galimybė, kad genetiškai modifikuotų augalų genai gali užteršti natūralias augalų populiacijas, o kartu – ir mūsų kūnus. Atsižvelgiant į tai, nerimaujama dėl galimų alerginių reakcijų į modifikuotus augalus ar jų produktus.
Šiandien dalis mokslininkų akcentuoja, kad nors „valgomosios“ vakcinos turi didelį potencialą, jos vis dar yra eksperimentinės ir kūrimo stadijos, o moksliniai tyrimai yra tęsiami, siekiant tobulinti technologiją bei išspręsti saugos problemas.
Tačiau jei tokios vakcinos galiausiai iš tiesų taps norma, jos veiktų naudojant genų inžinerijos metodus, kuriais į valgomuosius augalus būtų įterpiami tam tikri genai arba genetinė medžiaga. Šie genai koduotų patogenų, pavyzdžiui, virusų ar bakterijų, antigenus ar baltymus, prieš kuriuos norima sukurti imunitetą.
Kai žmogus ar gyvūnas suvalgytų šiuos genetiškai modifikuotus augalus, imuninė sistema atpažintų svetimus antigenus, pradėtų imuninį atsaką, todėl kartu pradėtų gamintis antikūnai ir imuninė atmintis prieš patogeną.
Tai sudėtingas procesas. Ne mažiau sudėtingas yra ir pats tokių vakcinų kūrimo procesas. Jo metu mokslininkai atrenka augalų rūšį, tinkamą norimam vakcinos antigenui gaminti. Dažniausiai pasirenkamos bulvės, pomidorai, bananai.
Mokslininkai į augalo DNR įveda tam tikrą geną, kuris koduoja tikslinio patogeno antigeną arba baltymą. Tada augalas auginamas kontroliuojamomis sąlygomis, kad būtų užtikrinta, jog jis išreiškia norimą antigeną. Kai genetiškai modifikuoti augalai subręsta ir išreiškia vakcinos antigeną, jie nuimami. Surinkta augalinė medžiaga, pavyzdžiui, vaisiai ar lapai, apdorojami, kad būtų tinkami vartoti. Kai jie yra suvalgomi, virškinimo sistema suskaido augalinę medžiagą, išskirdama vakcinos antigeną.
O tuomet, imuninė sistema aptinka vakcinos antigeną kaip svetimą medžiagą. Šis aptikimas sukelia imuninį atsaką, įskaitant antigenui būdingų antikūnų gamybą. Jei taip „paskiepytas“ asmuo ateityje susidurs su tikruoju patogenu, manoma, kad jo imuninė sistema gali reaguoti veiksmingiau, galimai užkirsdama kelią infekcijai arba sumažindama ligos sunkumą.
