Kaip apsaugoti savo „Facebook“ paskyras, jei esate sunerimę dėl saugumo socialinėse medijose
Daugiau nei 2,8 mlrd. aktyvių naudotojų visame pasaulyje turinti socialinės žiniasklaidos milžinė „Facebook“ įsivėlė į ginčus dėl kaltinimų šnipinėjant savo naudotojus. Įmonė kaltinama tuo, kad renka naudotojų asmeninius duomenis ir dalijasi jais su trečiųjų šalių įmonėmis be jų sutikimo, taip pat naudoja šią informaciją, kad nukreiptų į juos reklamą[1].
Deje, platforma susiduria su tokiomis problemomis nuolatos ir vis daugiau incidentų paviešina, kad platformos valdytojai užsiima paslaptinga veikla, kuri lemia, kad vartotojai ir jų informacija nėra saugūs. Tai sukėlė susirūpinimą dėl naudotojų duomenų privatumo ir saugumo platformoje.
Su „Facebook“ duomenų rinkimo ir dalijimosi jais praktika susijusi kontraversija pirmą kartą išryškėjo 2018 m., kai paaiškėjo, kad bendrovė leido politinių konsultacijų įmonei „Cambridge Analytica“ naudoti milijonų naudotojų asmens duomenimis be jų sutikimo[2].
Šiuos duomenis įmonė naudojo tikslinėms politinėms reklamoms kurti per 2016 m. JAV prezidento rinkimus. Šis skandalas paskatino reguliavimo institucijų visame pasaulyje, įskaitant JAV Federalinę prekybos komisiją, kuri 2019 m. skyrė socialinei platformai 5 mlrd. dolerių baudą už naudotojų privatumo pažeidimą, tyrimus.
Nuo to laiko „Facebook“ buvo įsivėlęs į keletą kitų kontroversijų, susijusių su jo duomenų tvarkymo praktika. 2019 m. paaiškėjo, kad bendrovė samdė rangovus, kurie be naudotojų žinios ar sutikimo klausėsi ir transkribavo jų pokalbių garso įrašus programėlėje „Messenger“. Įrašai buvo naudojami platformos kalbos atpažinimo technologijai tobulinti, tačiau ši praktika sukėlė susirūpinimą dėl bendrovės įsipareigojimo užtikrinti naudotojų privatumą.
Nuolatinės ir nesibaigiančios privatumo ir duomenų apsaugos problemos su „Facebook“
2020 m. „Facebook“ buvo apkaltinta naudojanti savo programėlę „Onavo Protect VPN“ naudotojų veiklai internete šnipinėti. Programėlė buvo reklamuojama kaip naudotojų privatumo ir saugumo internete apsaugos priemonė, tačiau iš tikrųjų ji rinko duomenis apie naudotojų naršymo įpročius ir naudojimąsi programėlėmis, kuriuos vėliau socialinės žiniasklaidos programa naudojo savo produktų kūrimo ir reklamos strategijoms pagrįsti[3].
Neseniai, 2021 m., pranešta, kad platforma naudojo įrankį „CrowdTangle“ naudotojų veiklai kitose socialinės žiniasklaidos platformose, įskaitant „Twitter“ ir „Instagram“, sekti. Ši priemonė, kurią 2016 m. įsigijo „Facebook“, leidžia naudotojams stebėti pranešimų socialinėje žiniasklaidoje įsitraukimą ir pasiekiamumą.
Tačiau „Facebook“ ją naudojo naudotojų veiklai kitose platformose sekti, todėl kilo susirūpinimas dėl bendrovės stebėjimo galimybių ir jo poveikio naudotojų privatumui. Klausimas dėl „Facebook“ duomenų praktikos kelia keletą abejonių dėl bendrovės įsipareigojimo užtikrinti naudotojų privatumą ir saugumą.
Vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių dalykų yra skaidrumo trūkumas renkant ir dalijantis duomenimis. Kaip žinia, „Facebook“ privatumo politika yra ilga ir sudėtinga, todėl naudotojams sunku suprasti, kokius duomenis bendrovė renka ir kaip jie naudojami. Dėl šio skaidrumo trūkumo naudotojams sunku priimti pagrįstus sprendimus dėl savo privatumo platformoje.
Pokalbių namuose ir susirašinėjimų platformoje galimai pasiklausoma
Kalbant apie „Facebook“ duomenų apsaugą, taip pat kyla klausimų dėl valdžios vaidmens reguliuojant socialinės žiniasklaidos bendroves. Platforma veikia iš esmės nereguliuojamoje erdvėje, todėl gali nebaudžiamai rinkti naudotojų duomenis ir jais dalytis. Tačiau bendrovės veiksmai gali turėti toli siekiančių pasekmių demokratijai ir privatumui.
Teisės aktų leidėjai ir reguliavimo institucijos vis dažniau sutaria, kad socialinės žiniasklaidos bendrovės turi būti atsakingos už savo veiksmus ir kad siekiant apsaugoti naudotojų privatumą ir saugumą, gali prireikti vyriausybės įsikišimo.
Pastaraisiais metais vis dažniau pasigirsta kaltinimų, kad „Facebook“ šnipinėja savo naudotojus klausydamasi jų išmaniųjų telefonų mikrofonų[4]. Nepaisant to, kad bendrovė ne kartą neigė šiuos teiginius, tūkstančiai žmonių ir toliau mano, kad programa slapta klausosi jų pokalbių.
Viena iš tokio įsitikinimo priežasčių yra naudotojų „Facebook“ puslapiuose pasirodžiusios reklamos, kurios, atrodo, yra susijusios su naujausiais jų pokalbiais. Daugelis naudotojų pranešė, kad mato produktų ar paslaugų, apie kurias ką tik diskutavo su draugais ar šeimos nariais, reklamas. Tokie sutapimai daugelį naudotojų privertė manyti, kad platforma iš tiesų klausosi jų pokalbių ir naudoja informaciją, kad nukreiptų į juos reklamą.
Nepaisant „Facebook“ paneigimų, vis daugiau naudotojų praneša apie tokio pobūdžio incidentus, o tai skatina įtarimus, kad bendrovė imasi nesąžiningų veiksmų, siekdama rinkti naudotojų duomenis ir iš jų uždirbti. Kai kurie naudotojai netgi teigė, kad platforma naudoja pažangius algoritmus raktiniams žodžiams ir frazėms jų pokalbiuose nustatyti, net jei jie nesinaudoja programėle ar jokiomis jos funkcijomis, kurioms reikalinga prieiga prie mikrofono.
Ko imtis norint apsisaugoti nuo duomenų rinkimo?
Nors sunku tiksliai žinoti, ar „Facebook“ tikrai klausosi naudotojų per jų išmaniuosius telefonus, yra veiksmų, kurių naudotojai gali imtis, kad apribotų bendrovės prieigą prie jų duomenų. Vienas veiksmingiausių būdų tai padaryti. Pavyzdžiui išjungti „Facebook“ programėlės mikrofono prieigą. Nors dėl to gali tekti atsisakyti tam tikrų funkcijų, tai gali suteikti ramybę naudotojams, kurie nerimauja dėl savo privatumo.
Galiausiai diskusijos dėl to, ar „Meta“ programos šnipinėja savo naudotojus, greičiausiai tęsis. Kol naudotojai praneš apie keistus sutapimus tarp jų pokalbių ir „Facebook“ puslapiuose rodomų reklamų, tol išliks įtarimų, kad bendrovė užsiima neaiškia veikla, siekdama rinkti naudotojų duomenis ir iš jų uždirbti.
Todėl kiekvienas vartotojas pats turi nuspręsti, kiek prieigos jis gali suteikti „Meta“, kuria virto socialinės medijos platformų grupė kartu su „Facebook“ , programėlėms ir kitoms socialinės žiniasklaidos bendrovėms, ir atitinkamai imtis veiksmų savo privatumui ir asmeniniams duomenims apsaugoti.
Jei nerimaujate dėl „Facebook“ prieigos prie jūsų įrenginio mikrofono, galite imtis kelių paprastų veiksmų, kad išjungtumėte šią funkciją. Štai kaip išjungti „Facebook“ mikrofoną telefone:
- įsitikinkite, kad jūsų „Facebook“ programa yra atnaujinta, eidami į „App Store“;
- atidarykite Nustatymus (Settings);
- slinkite žemyn, kol programėlių sąraše rasite „Facebook“, ir pasirinkite ją;
- išjunkite parinktį Mikrofonas (Microphone), kad „Facebook“ negalėtų naudoti jūsų „iPhone“ mikrofono.
„Android“ naudotojams procesas šiek tiek kitoks, bet vis tiek paprastas. Štai kaip išjungti „Facebook“ mikrofoną telefone:
- atidarykite Nustatymus ir ieškokite „Permission“;
- paieškos rezultatuose pasirinkite „Permission Manager“;
- leidimų sąraše bakstelėkite „Microphone“;
- pasirinkite „Facebook“;
- nustatykite mikrofono prieigą į „Deny“.
Jei nerimaujate, kad kas nors gali įsilaužti į jūsų „Facebook“ paskyrą, galite imtis kelių veiksmų, kad paskyra būtų saugi. Štai keletas papildomų patarimų, kaip apsaugoti savo socialinės platformos paskyrą.
Naudokite dviejų veiksnių autentifikavimą: tai papildomas saugumo lygis, nes kiekvieną kartą prisijungdami prie paskyros kartu su slaptažodžiu turite įvesti kodą. Norėdami nustatyti dviejų veiksnių autentifikavimą, eikite į „Facebook“ nustatymus ir pasirinkite „Use two-factor authentication“ (naudoti dviejų veiksnių autentifikavimą). Pasirinkite pageidaujamą saugumo būdą, pavyzdžiui, tekstinę žinutę arba saugumo raktą, ir vadovaudamiesi ekrane pateikiamomis instrukcijomis, atlikite nustatymą.
Naudokite tvirtą slaptažodį: jūsų slaptažodis turėtų būti sunkiai atspėjamas, jį turėtų sudaryti didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių ir simbolių derinys. Venkite naudoti tą patį slaptažodį kelioms paskyroms ir reguliariai keiskite slaptažodį, kad paskyra būtų saugi. Dabar jau ir DI įrankiai gali atspėti slaptažodžius vos per kelias minutes, kai jie yra silpni ir neturi pakankamai skirtingų ženklų.
Įjunkite įspėjimus apie neatpažintus prisijungimus: jei kas nors bando prisijungti prie jūsų paskyros iš neatpažinto įrenginio ar vietos, platforma gali jums apie tai pranešti. Norėdami įjungti šią funkciją, eikite į nustatymus ir pasirinkite „Gauti įspėjimus apie neatpažintus prisijungimus“. Pasirinkite pageidaujamą pranešimo būdą, pavyzdžiui, el. laišką arba stumiamąjį pranešimą, ir vadovaukitės ekrane pateikiamomis instrukcijomis, kad jį nustatytumėte. Imdamiesi šių veiksmų galite padėti užtikrinti, kad jūsų paskyra išliktų saugi, o jūsų privatumas būtų apsaugotas.
